Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-20 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliantas akcentuoja, kad teismas nevertino aplinkybės, jog ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 str. 1 d., buvo pradėtas dėl kitos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas netyrė įrodymų patvirtinančio fakto, kad 167 673,79 Lt (48 561,69 Eur) mokestinė nepriemoka, dėl kurios buvo nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimas, buvo išieškota pagal VMI sprendimus dar iki surašant 2014-09-12 priminimą Nr. (23.31-08)464-717, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodoma, kad priminimas buvo surašytas 2014-09-12 pagal tos dienos balanso duomenis, todėl nurodyta sumokėti mokestinė nepriemoka buvo fiksuota ir neapėmė tos skolos valstybės biudžetui, kuri buvo išieškota. Apeliaciniame skunde pažymima, kad VMI operatyvus patikrinimas buvo atliekamas siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą (tikrintas laikotarpis nuo 2013-08-01 iki 2014-07-31), ir nustatyta, kad esant mokestinei nepriemokai, bendrovė nesilaikė CK 6.930¹ str. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovės vadovas A. J., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdomus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus bei didėjančius įsipareigojimus VMI, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pasak apelianto, patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2013-10-01 iki 2014-07-31, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę visiškai padengti mokestinę nepriemoką, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, todėl savo neveikimu bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas priimdamas skundžiamą nutarimą nevertino pateiktų įrodymų, iš kurių akivaizdžiai buvo matyti, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu bei VMI atlikto operatyvaus patikrinimu nustatyto pažeidimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui nesutapo. Pažymi, jog tikrintu laikotarpiu VMI vykdytų sprendimų dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo prievolių ataskaitose matyti, kad mokestinis laikotarpis, deklaracijos pateikimo data, prievolės sumos pagal atskirus mokesčius nesutampa su priminime nurodyta sumokėti mokestine prievole. Taip pat pažymi, jog laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2014-07-31 VMI išieškojo iš bendrovės 167 673,79 Lt (48 561,69 Eur), todėl, pasak institucijos, akivaizdu, jog ši suma nebuvo įtraukta formuojant 2014-09-12 priminimą, pagal kurį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir tai įrodo, kad administracinė byla keltina dėl kitos mokestinės nepriemokos, nei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nurodyti nustatyti pažeidimai, bendrovės vadovui A. J. pasirašytinai įteikta 2014-09-22. Bendrovės vadovas turėjo teisę paduoti skundus bendra teisės aktų nustatyta tvarka, susipažinęs su ja, tačiau patikrinimo metu nustatyto fakto – atsiskaitymų su kitais kreditoriais turint įsiskolinimą valstybės biudžetui – neginčijo.

Skunde taip pat akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepasisakė ir dėl VMI reikalavimo iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl vadovo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimo. Pasak apelianto, teismas priimdamas nutarimą atsisakyti iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą A. J. pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. netyrė ir nevertino pateiktų įrodymų, kad remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui bendrovės pateiktu balansu už 2013 metus, bendrovės nurodyti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės – 2013-12-31 per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 200 773,29 Eur (693 230 Lt), o viso turto vertė nurodyta 304 375,29 Eur (1 050,947 Lt). Teismas nevertino pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovė jau 2013-12-31 buvo nemoki, nes bendrovės būsena atitiko ĮBĮ 2 str. 8 d. įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką. Pažymi ir tai, kad teismas nevertino įrodymų, jog bendrovės vardu įregistruoto nekilnojamojo turto nėra, turimos transporto priemonės areštuotos. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, prieš bendrovę buvo vykdomas išieškojimas pagal 4 vykdomąsias bylas. Antstolių kontoros vykdė išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitiems kreditoriams – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreipia dėmesį, kad teismas taip pat atsisakė priimti papildomus įrodymus, patvirtinančius pradelstų įsiskolinimų didėjimą kitiems kreditoriams, nes bendrovės atžvilgiu 2015-05-07 buvo vykdomas išieškojimas pagal 6 vykdomąsias bylas.

Apelianto nuomone, nebuvo įvykdyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, numatyti ATPK 248 straipsnyje, t. y. laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti S. J. kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų. Pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas visapusiškai neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. J. buvo kaltinamas pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. J. administracinio teisės pažeidimo bylą remiantis ATPK 250 str. 1 d. 8 p., kuriame nustatyta, kad „dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla“. Apylinkės teismas remdamasis VMI patikslintu pareiškimu (t. 1, b. l 161) ir pranešimu apie įtarimą (t. 2, b. l. 173) konstatavo, kad iš VMI pareiškimo matyti, jog 2014-11-10 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje pagal VMI pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-1-02050-14 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 str. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis 2015-04-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria S. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 219 str., padarymą pagal laidavimą, konstatavo, kad iš šios nutarties matyti, jog A. J. buvo pareikštas įtarimas dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėdamas pareigą pateikti mokesčių deklaracijas ir mokėti mokesčius, Klaipėdos apskrities VMI pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ Mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas bei pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2014 m. sausio–rugpjūčio mėn., pagal kurias bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2014-09-12 sudarė 44 346, 82 Lt (12 843, 73 Eur), laiku nesumokėjo mokesčių po to, kai VMI 2014-09-22 raštu priminė pareigą sumokėti šiuos mokesčius per 20 dienų. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į A. J. pareikštus kaltinimus, ikiteisminio tyrimo metu tirtą laikotarpį (2014 m. sausio mėn.–rugpjūčio mėn.), padarė išvadą, kad šiuo atveju administracinė atsakomybė A. J. pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. būtų taikoma už tą pačią veiką, pažeidžiant dvigubo baudimo draudimo principą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Iš apylinkės teismo nutarime aptartų dokumentų negalima daryti kategoriškos išvados, kad S. J. baudžiamąja tvarka buvo nubaustas už tą pati nusikaltimą, už kurį būtų nubaustas administracine tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria skunde nurodytiems argumentams, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą nevertino pateiktų įrodymų, iš kurių matyti, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu bei VMI atlikto operatyvaus patikrinimu nustatyto pažeidimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui nesutampa. Pažymėtina, kad VMI vykdytų sprendimų dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo prievolių ataskaitose matyti, kad mokestinis laikotarpis, deklaracijos pateikimo data, prievolės sumos pagal atskirus mokesčius nesutampa su 2014-09-12 priminime nurodyta sumokėti mokestine prievole. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo daroma išvada, jog tiek nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek baudžiamojoje byloje, kurioje A. J. buvo kaltinamas pagal BK 219 str., esminis teisiškai reikšmingas faktas, veikos tapatumas yra tas pats. Pirmosios instancijos teismas nesurinko ir neištyrė visų reikiamų, veikos tapatumą galinčių patvirtinti ar paneigti įrodymų.

Apygardos teismas taip pat sutinka su apelianto skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl jų reikalavimo iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą S. J. dėl to, kad jis nevykdė ĮBĮ 8 str. 1 d. numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei nevykdė CK 6.930¹ str. 1 d. numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ATPK 50⁶ str. numatytus pažeidimus.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie įmonės finansinę padėtį, jos mokumą ar nemokumą, netyrė ir nevertino, ar įmonės vykdo įsipareigojimus, ar turi pradelstų įsipareigojimų, kurie viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, ar atsiskaitymai su kreditoriais vykdomi remiantis įstatymų numatyta tvarka. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Antstolių informacinės sistemos duomenimis, bendrovės atžvilgiu buvo vykdomas išieškojimas pagal 4 vykdomąsias bylas. Antstolių kontoros vykdė išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitoms kreditorėms – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas atsisakė priimti papildomus įrodymus, patvirtinančius pradelstų įsiskolinimų didėjimą kitiems kreditoriams, nes bendrovės atžvilgiu 2015-05-07 buvo vykdomas išieškojimas pagal 6 vykdomąsias bylas. Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino duomenų apie įmonės turtą bylos nagrinėjimo metu, apie įsipareigojimus (skolos, neatlikti darbai ir kt.) kitiems kreditoriams, duomenų, kurie iš įmonės turimų įsipareigojimų yra pradelsti, ir nesiaiškino, ar tikrai įmonė iki VMI kreipimosi į teismą dėl A. J. nubaudimo buvo nemoki ir direktorius privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Juolab, kad A. J. priimant 2015-04-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, kuria patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, visiškai pripažino, kad pirma buvo atsiskaitoma su tiekėjais ir darbuotojais, o vėliau mokami mokesčiai. Tokį atsiskaitymų eiliškumą pasirinko todėl, kad buvo siekiama sklandžiai vykdyti įmonės veiklą. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 str. 3 d.). Taigi įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas byloje aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas neišsamiai ištyrė su administracinio teisės pažeidimo byla susijusias aplinkybes.

Pagal ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, ATPK 286 str. nurodytų reikalavimų nesilaikė, nepasisakė dėl visų pareiškėjo VMI keliamų reikalavimų. Toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, tačiau iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą A. J. ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nėra galimybės.

ATPK 250 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra taisyklė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Iš minėtų ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn.

Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad 2015-02-17 patikslintame pareiškime VMI nurodytas laikotarpis, už kurį prašoma patraukti A. J. atsakomybėn, yra nuo 2013-10-01 iki 2014-07-31 (t. 1, b. l. 160-167). Tame pačiame pareiškime nurodyta, kad bendrovės nemokumas nustatytas iš Juridinių asmenų registrui pateikto balanso už 2013 metus, nustatyta, kad 2013-12-31 bendrovė buvo nemoki. Iš bylos medžiagos matyti, kad padaryti tęstiniai pažeidimai paaiškėjo daugiau kaip prieš šešis mėnesius iki skundžiamo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo priėmimo dienos: VMI į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydama iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50⁶ str.1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. J. ir paskirti šio straipsnio sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą pareiškimu kreipėsi 2014-10-14. Net ir vertinant, kad surinktos medžiagos pasiuntimas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, sutampa su pažeidimo paaiškėjimo diena, įstatymu nustatytas šešių mėnesių nuobaudos skyrimo terminas suėjo 2015-04-15.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs aiškią praktiką, kad tuo atveju, jei ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, LVAT nutarimas byloje Nr. N575-761/2010 ir nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1967/2011 ir kt.). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-2014, 2AT-7-47-511/2015). Pirmosios instancijos teismas padarė esminį teisės taikymo (ATPK 35 straipsnio) pažeidimą, todėl šie skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas: vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną atsisakytina pradėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 5 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-20 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą: atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. J. pagal ATPK 50⁶ str. 1 d.

Nutarimas neskundžiamas.