Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei Ž. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atlikus formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių.

4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. kovo1 d. atsakovė su pradiniu kreditoriumi „Swedbank“, AB sudarė lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 13-016575-RK, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas kreditas ir atsakovė įsipareigojo per numatytą laikotarpį grąžinti kreditą, mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovės prievolių įvykdymo terminas suėjo 2019 m. liepos 16 d. 2018 m. spalio 23 d. „Swedbank“, AB ir PlusPlus Baltic OU sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią buvo atlygintinai perleistos visos reikalavimo teisės atsakovės, kuri su pradiniu kreditoriumi neatsikaitė, atžvilgiu. 2018 m. spalio 24 d. ieškovas ir PlusPlus Baltic OU sudarė reikalavimų perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas įgijo PlusPlus Baltic OU iš pradinio kreditoriaus perimtas teises į atsakovės skolą. 2019 m. lapkričio 12 d. atsakovei pranešta apie reikalavimo teisių perleidimą.

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovė pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.200, 6.205 straipsnių nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.123 straipsnis), kreditorius turi reikalavimo teisę tol, kol skolininkas visiškai įvykdo prievolę. Todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 494,12 Eur skola.

6. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistini 40,02 Eur delspinigiai.

7. Ieškovas taip pat reikalavo iš atsakovės priteisti 62,98 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, ir 20 procentų dydžio metines palūkanas už pagrindinės skolos 494,12 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, remdamasi tuo, kad ieškovas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo palūkanas tol, kol tęsiasi naudojimasis suteiktu vartojimo kreditu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeista esama praktika mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu ir suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Kasacinis teismas nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Be to, kasacinis teismas nurodė kad skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Atsakovės prievolių įvykdymo terminas suėjo 2019 m. liepos 16 d. Todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės 20 procentų dydžio metines palūkanas už pagrindinės skolos sumą nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šis reikalavimas atmestinas. Ieškovo reikalavimas priteisti 62,98 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteistinos 19,12 Eur mokėjimo funkciją atliekančios sutartinės palūkanos, apskaičiuotas iki prievolės įvykdymo termino pabaigos.

8. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškinys teisme priimtas 2020 m. gegužės 2 d., todėl ieškovui iš atsakovės nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 553,26 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 92 procentais. Todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 13,80 Eur žyminis mokestis (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

10. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 3,32 ir yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, Todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi ir 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, kodas 11919806, 494,12 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 12 ct) skolą, 19,12 Eur (devyniolikos eurų 12 ct) palūkanas, 40,02 Eur (keturiasdešimties eurų 2 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 553,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,80 Eur (trylikos eurų 80 ct) žyminį mokestį.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.