- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-04
- Bylos Nr.
- 2-11034-600/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05611-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ledo kavinė“
- Atsakovas
- N. B.
- Advokatai
- Dalius Povilius, Gediminas Gudeliauskas
- Kategorijos
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ledo kavinė“ atstovui advokatui Daliui Poviliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ledo kavinė“ ieškinį atsakovei N. B. dėl valdymo teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
Ieškovė prašo pripažinti ieškovės teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytu laiku: nuo 10:00 iki 24:00 valandos. Teisė verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais pripažintina siekiant uždarajai akcinei bendrovei „Ledo kavinė“ Vilniaus miesto savivaldybės vykdomojoje institucijoje įgyti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais be gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkės N. B. sutikimo. Ieškovė nurodo, kad 2016/01/06-001 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu ieškovei valdymo teise priklauso patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pradėjusi valdyti nurodytą nekilnojamąjį turtą, ieškovė atliko patalpų remontą pagal interjero projektą. 2016 m. gegužės 11 d. ieškovė gavo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą Nr. 69M2-3687. Remiantis nurodytu pažymėjimu, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ledo kavinė“ valdomų patalpų paskirtis yra restoranų veikla, leidžiamų produktų grupių asortimentas – alkoholiniai gėrimai, viešojo maitinimo patiekalai. Aptariamas pažymėjimas akivaizdžiai leidžia konstatuoti aplinkybę, kad UAB „Ledo kavinė“ valdomos patalpos yra pilnai pritaikytos ir tinkamos prekiauti alkoholiniais gėrimais, bei, jog tokia prekyba higienos ir sveikatos požiūriu negali sukelti neigiamų pasekmių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintose Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklėse yra numatyta teisė, atitinkant visas numatytas sąlygas ir reikalavimus, viešojo maitinimo įmonėms gauti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Viena iš sąlygų įmonei gauti minėtą licenciją yra turėti gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų sutikimą, jeigu įmonė vykdys veiklą gyvenamajame name. Siekdama gauti minėtą sutikimą, ieškovė ne vieną kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama duoti tokį sutikimą, tačiau atsakovė ieškovės prašymo netenkino. Tokiu būdu atsakovė nepagrįstai varžo ir trukdo ieškovei valdyti ginčo patalpas. Ieškovė pažymi, kad Maisto tvarkytojo subjekto pažymėjimas ir patalpų atnaujinimo darbus atspindintis interjero projektas patvirtina, kad ginčo patalpos yra pritaikytos ir tinkamos tokiam verslui gyvenamojo namo patalpose vykdyti: yra užtikrinta garso ir kvapų izoliacija, patalpų lubose įrengta akustinė plokštelė, užtikrinanti 35 decibelų lygio garsą virš kavinės esančiose patalpose (50 decibelų garso lygis – įprastinis žmonių bendravimo lygis nešūkčiojant), visa ventiliavimo, maisto gaminimo ir kita patalpose esanti įranga yra nauja, atitinkanti triukšmo higienos normas. Susisiekimas, patekimas bei tiekimas į kavinės patalpas atitinka galiojančius teisės aktus, higieninius normatyvus, yra organizuojamas taip, kad pagal nustatytas normas nebūtų žalos atsakovės teisėms. Pažymėtina, kad tiek ginčo patalpos, tiek pati kavinės veikla nėra pritaikyta didelės apimties šventėms ar pobūviams. Visas interjeras, patalpų įrengimas ir struktūra yra skirta negausioms žmonių grupėms ramiai praleisti laiką. Nėra objektyvių aplinkybių, galinčių nulemti, jog ieškovei suteikus leidimą prekiauti alkoholiu, susidarytų situacijos, lemiančios atsakovės teisių pažeidimus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) yra daugiau nei dešimt veikiančių viešojo maitinimo įstaigų, be kita ko, ir galinčių prekiauti alkoholiu. Dalis tokių įstaigų yra įsikūrusi labai arti atsakovės gyvenamosios vietos. Ieškovės žiniomis, nei viena iš tokių įstaigų nesukelia pakankamų nepatogumų atsakovei. Planuodama savo veiklą ginčo patalpose, ieškovė investavo į patalpų atnaujinimą, jų paskirties/stiliaus/interjero formavimą, planavo savo klientams siūlyti ne tik maisto patiekalus, bet ir alkoholinius gėrimus. Pradėjusi vykdyti veiklą, ir negalėdama įgyvendinti savo planų, ieškovė susidūrė su pakankamai ženkliais savo veiklos apsunkinimais. Nemaža dalis klientų palieka ieškovės kavinę, sužinoję, kad negalės įsigyti alkoholio. Ieškovės teisę ginti valdymo teisę nuo pažeidimo įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.34, 4.98 straipsniai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2009 pripažino, kad bendrasavininko teisė neduoti sutikimo prekiauti alkoholiu nėra absoliuti.
Atsiliepimas
Atsakovė N. B. pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad ji jokias būdais nevaržo ieškovės nuomojamų patalpų valdymo teisių. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šiuos ieškovės teiginius. Be to, dėl atsakovei nežinomų priežasčių ieškovės valdomose patalpose jau keli metai nėra vykdoma veikla. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad tikrai buvo kreiptasi į atsakovę dėl sutikimo prekiauti alkoholiniais gėrimais ieškovės nuomojamose patalpose. Susipažinusi su elektroniniu ruošinio nuorašu, atsakovė negali patvirtinti, kad toks raštas buvo gautas. Tuo metu (2016 metų birželį) atsakovė turėjo asmeninių bėdų, todėl ji negali patvirtinti, kad toks prašymas buvo gautas. Vis dėlto, net jeigu toks raštas ir buvo ieškovės siųstas, tai atsakymo į tokį raštą nepateikimas nekeičia atsakovės pozicijos – atsakovė nesutinka, kad (duomenys neskelbtini), esančioje kavinėje, kaip ir kitose kavinėse, būtų prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Ieškovė jokiais įrodymais nepateikė ieškinyje nurodytų teiginių esą šalia atsakovės buto vykdo veiklą daugiau nei 10 kavinių, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais. Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje skelbiamais duomenimis, faktinė situacija yra kitokia, t. y. (duomenys neskelbtini) pusėje, kurioje yra atsakovės butas, veikia kelios kavinės, tačiau nei viena iš jų neprekiauja alkoholiniais gėrimais. Be to, jau dėl šiuo metu vykdomų kavinių (viešojo maitinimo įstaigų) veiklos atsakovė patiria nepatogumų (lankytojų triukšmas, įrangos skleidžiamas garas, erzinantys maisto kvapai, padidėjęs transporto priemonių skaičius). Todėl atsakovė nesutinka, kad jos teisės ir teisėti interesai būtų suvaržomi dar labiau ir mano, kad alkoholio prekyba nėra gyvybiškai būtina, priešingai, nei buvo nurodyta 2016 m. birželio 2 d. prašyme dėl sutikimo. Visos kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), bei didžioji dalis (duomenys neskelbtini) (neporinėje gatvės pusėje) esančių kavinių sėkmingai veikia be prekybos alkoholiniais gėrimais, ir tai nesukelia nepatogumų jų veiklai. Manytina, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad vykdant prekybą alkoholiniais gėrimais, nebus patiriami didesni teisių ir teisėtų interesų suvaržymai, nei jie yra patiriami kavinėms vykdant savo veiklą. Nepagrįsti ieškovės argumentai, jog Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimas leidžia konstatuoti aplinkybę, kad ieškovės valdomos ginčo patalpos yra pilnai pritaikytos ir tinkamos prekiauti alkoholiniais gėrimais. Aptariamas pažymėjimas patvirtina tik tai, kad ūkio subjektas turi teisę verstis maisto tvarkymu. Aplinkybių dėl ginčo patalpos pritaikymo prekybai alkoholiniais gėrimais nepatvirtina ir ieškovės pateiktas interjero projektas, kuris, beje, nėra pasirašytas ir nėra pateikta duomenų apie jo įvykdymą.
Posėdžio metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas. Ieškovės atstovas papildomai pažymėjo, kad atsakovė turi aiškiai įvardinti nesutikimo priežastis bei pateikti įrodymus, kad leidimas pardavinėti alkoholį pažeis atsakovės teises. Atsakovės atstovas paaiškino, kad atsakovės pozicija dėl nesutikimo yra argumentuota. Pirmiausia, leidus prekiauti alkoholiniais gėrimais, ginčo name padidės žmonių srautai. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad bus užtikrintas tinkamas triukšmo lygis. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė jau 3 metus nevykdo veiklos ginčo patalpose.
II. Teismo nustatytos aplinkybės.
Nagrinėjamoje sprendžiama dėl daugiabučiame name esančių patalpų valdytojo teisės verstis prekyba alkoholiniais gėrimais be daugiabučio namo bendraturčio sutikimo.
2016 m. sausio 6 d. ieškovė UAB „Ledo kavinė“ ir fizinis asmuo I. V. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria I. V. išnuomojo ieškovei patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8). Išnuomotas patalpas ieškovė pritaikė restoranų veiklai (b. l. 10-20). 2016 m. gegužės 11 d. ieškovei išduotas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas (b. l. 21). Ieškovė siekia gauti leidimą gauti leidimą prekiauti ginčo patalpose alkoholiniais gėrimais. Atsakovei N. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė nesutinka duoti ieškovei sutikimo, kad ginčo patalpose būtų prekiaujama alkoholiniais gėrimais.
Pagal CPK 422 straipsnį, nagrinėdamas bylą dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios. Nurodytos normos turinys suponuoja išvadą, kad reiškiantis ieškinį dėl valdymo pažeidimo asmuo turi įrodyti dvi aplinkybes – pirma, kad jis yra paskutinis daikto valdytojas, antra, kad atsakovas pažeidžia jo valdymo teises.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra ginčo patalpų valdytoja ir siekia prekiauti ginčo patalpose alkoholiniais gėrimais. Galiojantis teisinis reglamentavimas nustato, kad prekyba alkoholiniais gėrimais yra galima tik turint tokiai veiklai išduotą licenciją. Jeigu alkoholiniais gėrimais bus prekiaujama daugiabučiame gyvenamajame name esančioje maitinimo įstaigoje, licencijos prašytojas privalo pateikti licencijas išduodančiai institucijai daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 23.2 punktas; Alkoholio kontrolės įstatymo 181 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka duoti ieškovei nurodyto sutikimo, kas, priešingai, nei teigia atsakovė, varžo ieškovės teisę verstis norima komercine veikla.
Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina tiek ūkinės veiklos laisvę, tiek asmens teisę į privatų gyvenimą, asmens nuosavybės neliečiamybę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22, 23, 48 straipsniai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Konstitucijos 28 straipsnį asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Tuo atveju, kai kyla dviejų teisių konfliktas, būtina ieškoti protingos ir teisingos dviejų teisės saugomų vertybių pusiausvyros, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2009). Taigi, jokia Konstitucijos garantuojama asmens teisė nėra absoliuti, vieno asmens teisė neturi nepagrįstai varžyti kito asmens teisių.
Pagal CPK 178 straipsnį, šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Lietuvos Aukščiausiasis 2009 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2009, yra išaiškinęs, kad tas faktas, kad ieškovo įmonėje bus prekiaujama alkoholiu, negali būti vertinamas kaip savaime reiškiantis atsakovų teisės į ramią gyvenamąją aplinką neproporcingą ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2009). Cituojamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) yra labai panašus į nagrinėjamos bylos faktinę fabulą, todėl nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas yra aktualus nagrinėjant šalių ginčą.
Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad ieškovė imasi priemonių, turinčių užtikrinti triukšmo mažinimą jos valdomose patalpose. Iš ieškovės pateikto interjero (duomenys neskelbtini), projekto duomenų, be kita ko, matyti, kad ginčo patalpose yra įrengta akustinė plokštė, mažinanti triukšmo lygį (b. l. 10-20). Nurodyti duomenys pagrindžia ieškovės argumentus, kad ji ėmėsi tinkamų priemonių, siekdama užtikrinti, kad jos vykdoma veikla nepažeistų namo bendraturčių teisių.
Atsakovė atsisakymą duoti sutikimą, kad ieškovė gautų licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais, iš esmės grindžia argumentais, jog ginčo name pradėjus vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais, padidės žmonių srautai, be to, atsakovė jau šiuo metu patiria nepatogumų dėl kavinių veiklos. Su tokiais atsakovės argumentais negalima sutikti. Pirmiausia pažymėtina, kad ginčo namas yra Vilniaus senamiestyje, (duomenys neskelbtini). Atsakovė pasirinko gyvenamąją vietą senamiestyje, vietoje, kurią kasdien aplanko daug žmonių bei kur veikia nemažai maitinimo įstaigų, kavinių ir pan., todėl akivaizdu, kad gyvendama šioje vietoje atsakovė neišvengiamai susidurs su didesniais asmenų srautais, nei labiau nuo miesto centro nutolusiose vietose gyvenantys asmenys. Vien aplinkybė, kad atsakovei apskritai nepatinka, jog jos name yra vykdoma komercinė veikla, negali paneigti ieškovės teisės užsiimti tokia veikla. Ūkinės veikos ribojimas būtų pateisinamas tik tokiu atveju, jei dėl ieškovės vykdomos veiklos (prekybos alkoholiniais gėrimais ginčo patalpose) iš esmės pablogėtų atsakovės gyvenimo sąlygos, būtų pažeista jos teisė į ramią gyvenimo aplinką. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Atsakovė savo nesutikimą iš esmės grindžia deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nepagrįstais šiuos teiginius pagrindžiančiais įrodymais (CPK 179 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad ieškovės vykdoma veikla iš esmės pažeis atsakovės teises.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą, pripažįstant jos teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais patalpose (duomenys neskelbtini) nuo 10:00 iki 24:00 valandos.
Ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinos teismo patirtos pašto 3,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti UAB „Ledo kavinė“, juridinio asmens kodas 301532468, Ąžuolyno g. 9, Vilnius, teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytu laiku: nuo 10.00 val. iki 24.00 val. Teisė verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais pripažinta siekiant UAB „Ledo kavinė“ Vilniaus miesto savivaldybės vykdomojoje institucijoje įgyti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais be gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkės N. B., gimusios (duomenys neskelbtini), sutikimo.
Priteisti iš atsakovės N. B., gimusios (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 3,72 Eur teismo pašto išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant kvitą apie sumokėtas priteistas teismo pašto išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.