Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo V. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria įtariamajam V. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2009 m. rugsėjo 24 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, o būtent:

veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. Č. , 2008 m. liepos mėn. laikotarpiu, naudodamasis vaiko – nepilnametės nukentėjusiosios M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) pažeidžiamumu dėl jai pabėgus iš namų susilpnėjusių ryšių ir apgaulingai jai žadėdamas padavėjos darbą Jungtinės Karalystės Londono mieste, siekė 2008 m. liepos 30 d. išgabenti M. M. į Londoną, o M. M. atidėjus kelionę, 2008 m. rugpjūčio 5 d. tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas M. M. priklausomumu dėl V. R. laikinai M. M. suteiktos gyvenamosios vietos ir grasindamas fizinio smurto panaudojimu, vertė ją vykti į Londoną, siekdamas, kad nepilnametė M. M. būtų įtraukta į prostituciją. 2008 m. rugpjūčio 6 d. kartu su A. Č. , turėdamas iš anksčiau įgytą (duomenys neskelbtini) autobuso bilietą, įlaipino nepilnametę M. M. į autobusą, vykstantį į Jungtinės Karalystės Londono miestą, taip organizavo M. M. gabenimą iš Lietuvos Respublikos ir tolesnį M. M. perleidimą M. D. ir R. G. , M. M. nurodydamas, kad Londono autobusų stotyje ji privalės vykti su ją pasitiksiančiais asmenimis, ir šiuos veiksmus atliko žinodamas, kad minėti asmenys M. M. įtrauks į prostituciją.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 24 d., turėdamas tikslą platinti neteisėtai įgijo 30 vnt. melsvos spalvos tablečių, turinčių savo sudėtyje 1,036 g psichotropinės medžiagos – (1-(3-chlorofenil) piperazino (MCPP), 0,556 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Šias narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė iki 2009 m. kovo 24 d.

Įtariamasis V. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2009-03-24, Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-26 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašo įtariamojo skundą patenkinti, prokuroras – šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kauno apygardos teismo nutartis yra priimta laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, reguliuojančių tokio pobūdžio nutarčių priėmimą. V. R. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, BPK 127 straipsnio 2 dalies nustatyti suėmimo taikymo trukmės terminai nepažeisti.

Iš Kauno apygardos teismo nutarties matyti, kad teismas pratęsė V. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, bei sąlygas, numatytas BPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų (nukentėjusiosios parodymų, asmens parodymo atpažinti protokolo, kratos protokolo, specialisto išvados, (duomenys neskelbtini) bilieto kopijos), leidžiančių manyti, kad V. R. gali būti padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 125 straipsnis). V. R. įtariamas labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymu, už šių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę ilgesnę nei vieneri metai. Jau pats įtarimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra visiškai pakankamas pagrindas taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę ar pratęsti suėmimo terminą vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta nuostata, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu bei kiti duomenys. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad V. R. teistas 4 kartus, teistumai neišnykę, įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas (BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalys), viena iš jų įvykdyta veikiant bendrininkų grupe, nusikalstamas veikas įtariamas padaręs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, yra nevedęs, nedirbantis, turi ryšių užsienyje ir ten vykdavo. Visa tai duoda pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Įtariamojo skundo teiginys apie jo teisės į gynybą pažeidimą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu yra nepagrįstas ir deklaratyvus. Pagal BPK 50 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Taip užtikrinama asmens konstitucinė teisė į gynybą. Asmuo savo teisę į gynybą gali įgyvendinti tiek pasirinkdamas ir pasikviesdamas sau tinkamą gynėją (BPK 50 straipsnio 2 dalis), tiek prašydamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo užtikrinti gynėjo dalyvavimą (BPK 50 straipsnio 3 dalis). Be to, BPK 51 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose numatyti privalomi gynėjo dalyvavimo pagrindai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. R. buvo parinkta ir paskirta valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikianti gynėja advokatė R. Atkočaitienė, tačiau nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nei prokuroras, nei teismas nėra įpareigoti vėliau parinkti ir paskirti įtariamojo noru tą patį gynėją. Be to, BPK 50 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu įtariamojo pasirinktas gynėjas negali per šešias valandas atvykti dalyvauti pirmojoje apklausoje arba apklausoje dėl suėmimo pagrįstumo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi teisę pasiūlyti įtariamajam į šią apklausą pasikviesti kitą gynėją, o jei šie to nepadaro, privalo šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskirti gynėją. Pagal šią dalį gynėjas yra paskiriamas neatsižvelgiant į ginamojo norus turėti konkretų advokatą. Teismo posėdžio metu prokuroras pranešė, kad advokatė R. Atkočaitienė dalyvauja kitoje byloje ir su ja neįmanoma susisiekti, todėl teismas pagrįstai paskyrė kitą gynėją, nes jo dalyvavimas šioje proceso stadijoje yra būtinas. Atkreipiamas įtariamojo dėmesys į tai, kad advokatui ir jo padėjėjui nušalinimą galima reikšti vadovaujantis BPK 61 straipsnio 1 dalimi.

Įtariamasis skunde taip pat nurodo, kad nukentėjusioji yra apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo ir įtariamasis jai nesiruošia daryti jokio poveikio. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog įtariamasis trukdys procesui, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinės šio pagrindo pagrįstumo. Be to, šio argumento nepakanka, jog įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas būtų panaikintas, ar kad būtų pakankamas šiai kardomajai priemonei paneigti.

Teismas, pratęsdamas V. R. suėmimo, trunkančio ilgiau kaip šešis mėnesius terminą, teisingai nustatė aplinkybes, patvirtinančias ypatingą bylos sudėtingumą ir didelę apimtį. Byloje tiriamos dvi nusikalstamos veikos, viena iš jų padaryta bendrininkų grupe, jas tiriant buvo atlikti įvairūs sudėtingi ir daug laiko užimantys procesiniai veiksmai (nukentėjusioji nepilnametė, kiti įtariamieji veikė Didžiosios Britanijos teritorijoje, atliktos ekspertizės, pateiktos specialistų išvados). Ikiteisminio tyrimo vilkinimo faktų nenustatyta.

Suimtojo skunde nurodytos aplinkybės apie esančius stiprius socialinius ryšius su faktine šeima, norą ir pastangas įsidarbinti bei pažadas nedaryti naujų nusikaltimų ir nebėgti (nesislėpti) nuo tyrimo ir teismo, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę. Suimtasis nurodo esant pablogėjusią savo sveikatą, tačiau ir ši aplinkybė nepakankama naikinti apskųstąją nutartį.Ar įtariamasis dėl sunkios sveikatos būklės galės dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir nagrinėjant bylą teisme, gali patvirtinti tik specialistų išvados. Įtariamojo pateiktame VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų išraše iš medicininių dokumentų (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. R. rekomenduojama mažinti valgomosios druskos ir riebalų kiekį maiste, antilipidinė dieta, riboti fizinį krūvį. Tokios gydytojų rekomendacijos gali būti įgyvendinamos suimtojo laikymo vietoje.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas mano, kad Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suimto įtariamojo V. R. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.