Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo teisme datą, laiką ir vietą pranešus 2020 m. sausio 13 d. teismo pranešimu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo S. M. tėvas B. M. (e. b. l. 9) mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11). Po B. M. mirties paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta (e. b. l. 10). B. M. sutuoktinė ir pareiškėjo motina J. M. mirusi 1997 m. sausio 16 d. (e. b. l. 12). Daugiau šeimos narių B. M. neturėjo (e. b. l. 27). B. M. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5). Šiuo adresu pareiškėjas deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8). Pareiškėjas pateikė rašytinus įrodymus, jog už šiam butui teikiamas komunalines paslaugas moka mokesčius (e. b. l. 6, 7).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsniu, paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Kai palikimą sudaro nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas po palikėjos mirties reiškia turto priežiūrą, prievolių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.). Įvertinus byloje surinktus įrodymus (pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, kad po palikėjo mirties pareiškėjas toliau rūpinosi palikėjo turtu, disponavo juo kaip savo, prižiūrėjo, liko palikėjo bute toliau gyventi), remiantis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po palikėjo B. M. mirties, kadangi naudojosi nekilnojamuoju turtu kaip savo, jį prižiūrėjo, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pareiškėjo prašymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio l dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.