Kauno apygardos teismo nutartis

2012-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1007-238/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-23
Bylos Nr.
1S-1007-238/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Evaldas Gražys
Nuteistasis
S. V.
Kategorijos
1S-1007-238/2012;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo S. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atmestas Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos teikimas dėl S. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2005-05-25 nuosprendžiu S. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį, subendrinus bausmes jam skirta laisvės atėmimo bausmė 13 (trylikai) metų. Ankščiau teistas 2 kartus, bausmės pradžia 2005-05-11, pabaiga 2018-05-11.

Šalies argumentai

Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija su teikimu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo S. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012-05-04 nutartimi atmetė Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos teikimą. Teismas nustatė, jog nuteistasis atitinka įstatyme įtvirtintas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, t. y., pataisos įstaigoje yra laikomas lengvosios grupės sąlygomis, yra atlikęs 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės ir yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Vertindamas materialiąją lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos sąlygą, teismas atsižvelgė į tai, jog S. V. pataisos įstaigos administracijos ir psichologinės tarnybos yra charakterizuojamas teigiamai (jis nekonfliktiškas, emociškai stabilus, pagarbus ir mandagus, reaguoja į pareigūnų pastabas ir patarimus, nebijo pareikšti savo nuomonės, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nedirbo, tačiau mokėsi: įgijo vidurinį išsilavinimą ir staliaus specialybę, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, buvo 21 kartą paskatintas, palaiko ryšius su artimaisiais, yra jų lankomas, laisvėje gyventų pas sugyventinę, vidaus tvarkos taisykles pažeidė tik 1 kartą). Tačiau įvertinęs tai, jog S. V. teistas trečią kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, anksčiau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei, kad bausmę, kurios neatlikta dalis yra didelė – 6 metai 7 dienos, jis atlieka bausmę už vieną labai sunkų ir vieną sunkų nusikaltimus, tai yra už neteisėtą disponavimą didelio kiekio narkotine medžiaga ir narkotinių medžiagų kontrabandą, teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, jog S. V. galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Teismas taip pat pažymėjo, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir užtikrinti teisingumo principą. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Nuteistasis S. V. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-05-04 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo. Skunde nurodoma, kad nuteistasis visiškai atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, t. y. pataisos įstaigoje yra laikomas lengvosios grupės sąlygomis, yra atlikęs 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės ir yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Tačiau nuteistojo nuomone, jis atitinka ir materialiąją lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos sąlygą, t. y., jis charakterizuojamas tik teigiamai, yra nekonfliktiškas, emociškai stabilus, pagarbus ir mandagus, reaguoja į pareigūnų pastabas ir patarimus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nedirbo, tačiau mokėsi, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, buvo 21 kartą skatintas, palaiko ryšius su artimaisiais, yra jų lankomas, laisvėje gyventų pas sugyventinę, vidaus tvarkos taisykles pažeidė tik 1 kartą. Be to, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė ir į tą aplinkybę, jog nuteistasis laisvėje turi nepilnametį sūnų. Vienai motinai auginti šiais metais į pirmą klasę besiruošiantį sūnų yra per sunku, ji nebespėja atlikti būtiniausių pareigų, nebegali pakankamai užtikrinti jo pragyvenimo, nes tiek nuteistojo, tiek jo sugyventinės tėvai (sūnaus seneliai) yra mirę. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, teigiamas charakteristikas ir bausmės atlikimo metu ženkliai pablogėjusią sveikatos būklę, skundo autoriaus nuomone, yra pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. V. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos matyti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Nuteistasis S. V. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytas 1/2 dalį paskirtosios bausmės. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka. Būtina pagrįsti išvadą, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tai yra teismas privalo visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į tai, kad jis tik vieną kartą pažeidė vidaus taisykles, net 21 kartą buvo paskatintas bei, kad jis yra ganėtinai teigiamai charakterizuojamas pataisos įstaigos administracijos ir psichologų tarnybos. Teismas taip pat įvertino nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą ir pobūdį, neatliktos bausmės dydį, bausmės paskirtį, ankstesnius teistumus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas vertino visas aplinkybes, kurias vertinti yra privalu, jos nurodytos teismo nutartyje. Nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.

Teismo išvada, jog šiuo metu nėra galimybės toliau taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, taip apsaugant jos interesus, padaryta įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, kiekvienos jų reikšmę bei jų visumą, todėl skundo argumentai, jog teismas rėmėsi vien formalia išvada dėl bausmės tikslų, neįvertino pablogėjusios nuteistojo sveikatos būklės ar aplinkybės, jog jis pasiruošęs integruotis į visuomenę be priežiūros, nepagrįsti.

Tos aplinkybės, kad nuteistasis laisvėje turėtų darbą ir gyvenamąją vietą, palaiko santykius su artimaisiais, buvo ne kartą skatintas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, tik vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, yra atlikęs ½ dalį paskirtos bausmės dar nereiškia, kad yra privalu taikyti lygtinį paleidimą. Kaip minėta anksčiau, vertinamos ir kitos jau paminėtos aplinkybės, jų visuma. S. V. atlieka bausmę už dviejų tyčinių, labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą, kurių pasekmės visuomenei yra ypatingai pavojingos bei žalingos. Be to, ir neatliktoji bausmės dalis dar yra didelė.

BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata, kas yra bausmė, ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas vertino BK 41 straipsnio nuostatas, medžiagos duomenis ir šiuo atveju pagrįstai pasisakė, kad ir toliau turi būti vykdomas reikalavimas dėl bausmės paskirties. Teismo išvada, jog taikant lygtinį paleidimą S. V. nebūtų įgyvendinta BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis, nepasiekti bausmės tikslai, teisinga.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam S. V. nėra pagrindo taikyti BVK 157 straipsnį ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos.

Teismo išvados išsamiai motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai, tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį nėra įstatyminio pagrindo. Todėl nuteistojo S. V. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo S. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Danguolė ŠiugždinytėKolegijos teisėjai Gytis VečerskasEvaldas Gražys