Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-06-26 · Civilinė byla Nr. 2A-119-372/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-26
Bylos Nr.
2A-119-372/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Liudvika Tupienė
Ieškovas
H. A.
Atsakovas
A. Š.
Trečiasis asmuo
I. A.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B. Simonaitienė KopijaTeisėja V. Šiukštienė Civilinė byla Nr. 2A-119-372/2009
Procesinio sprendimo kategorija 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,kolegijos teisėjų: Rasos Bartašienės, Liudvikos Tupienės,sekretoriaujant Kristinai Nemanytei,dalyvaujant ieškovui H. A., jo atstovei adv. Danguolei Bajorinienei,atsakovui A. Š., jo atstovui adv. Mindaugui Kazlauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. A. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-11-18 sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. A. ieškinį atsakovui A. Š. dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto svetimo valdymo ir praturtėjimo be teisinio pagrindo priteisimo bei atsakovo A. Š. patikslintą priešieškinį ieškovui H. A., trečiajam asmeniui I. A. dėl skolos už žemę su pastatais priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas H. A. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą ieškiniu prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo 60000 Lt nepagrįsto praturtėjimo bei visas bylinėjimosi išlaidas; 2) įpareigoti atsakovą pašalinti su daikto valdymu susijusius teisės pažeidimus ir per teismo nustatytą terminą grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausančius daiktus: sunkiąsias akėčias, savadarbę daržovių sėklų sėjamąją, traktoriaus vandens siurblį, traktorių T-16, savadarbį kultivatorių prie traktoriaus T-16, savadarbį vežimą prie traktoriaus T-16, cisterną, aliumininius puodus, uogienei virti, aliumininį keturių korių medsukį, bitininko dėžę, įrangą, kepurę, rėmų komplektą, sulankstomas svarstykles, vakuuminį siurblį melžimo agregatui, elektrinį trifazį suvirinimo aparatą, 30 m² parketlenčių, kontraforsus F, pamatų blokus SP-3, plokštes PTO 42-12, radijo imtuvą su priedėliu, elektrinę skutimosi mašinėlę, elektrinę tarkavimo mašinėlę, voljero ruošinį, vandens baką laistymui, volą žemei, purkštuką su žarna svilinimui, supjaustytus lenkimo staklių bėgius, rulonu suvirinimo vielos OCB-08, įrankius, raktus, galvutes, metalines 10 ir 20 litrų talpas, elektrines žirkles skardai kirpti, variniu lituokliu, girnų malūnu, plastmasine statine sulai supilti. Ieškovas nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) susituokė su atsakovo mama G. A. (pavardė iki santuokos – Š.). Santuokoje pragyveno iki (duomenys neskelbtini), kuomet G. A. mirė. Abu sutuoktiniai gyveno atsakovui A. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigė, kad jis savo darbu, lėšomis ir statybinėmis medžiagomis pagerino atsakovo nekilnojamąjį turtą iš esmės, nes šalys žodžiu buvo sutarusios, kad po G. A. mirties atsakovas atlygins ieškovui jo turėtus nuostolius. Nurodė, kad per laikotarpį nuo 1995 m. iki 2005 m. prie plytų garažo pastatė priestatą su pagalbinėmis patalpomis, rūsiu ir mansarda, pirtį su priepirčiu, metalo karkaso šiltnamį ir medinę malkinę. Tam, kad sukurtų turtą bei pagerintų esamą, savo bei samdytų asmenų jėgomis atliko eilę darbų, panaudojo asmeninės nuosavybės teise turėtas statybines medžiagas, kurias įsigijo 1980- 1990 metų laikotarpyje bei už savo lėšas pirko naujas statybines medžiagas. Kadangi ieškovas iš ginčo pastatų turėjo išvykti, negalėjo pasiimti su savimi sukurto turto, todėl viskas, ką jis pastatė ar pagerino liko atsakovo naudojimui, o į raginimus spręsti susidariusią situaciją geruoju atsakovas nereaguoja.

Atsakovas A. Š. su ieškovo H. A. pareikštu ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį bei patikslintą priešieškinį ieškovui. Atsakovas prašė iš ieškovo priteisti 75000 Lt skolos už parduotą žemę su pastatais bei visas bylinėjimosi išlaidas ir patirtus nuostolius CPK 95 str. tvarka. Atsakovas nurodė, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui, o ieškovas ten tik gyveno, mirus sutuoktinei liko gyventi tame name žodiniu atsakovo sutikimu. Teigė, jog užmokesčio atsakovas už tai, kad ieškovas gyveno jo name negavo, nes ieškovas padėjo tvarkyti ir prižiūrėti sodybą. Statybos vyko atsakovui prižiūrint, jam buvo išduotas leidimas statybos darbams atlikti. Statybines medžiagas supirko kartu su motina, didžioji dalis statybinių medžiagų buvo supirkta dar iki motinos santuoka su ieškovu. Pastatų rekonstrukcija iki šiol nebaigta ir neįteisinta. Nurodė, kad ieškovas atsisakė nuo savo paveldėto turto dalies, kuri būtų jam priklausiusi po sutuoktinės mirties. 2006-06-13 ieškovas namą su žemės sklypu pardavė marčiai. Pirkimo - pardavimo sutarties 4 punkte nurodyta 150000 Lt suma nėra išskaidyta, kiek už namą, kiek už žemės sklypą, nurodyta tik bendra pardavimo suma. Teigė, kad nei vienas sutarties dalyvis neaptarė kaip lėšos, gautos pagal šią Pirkimo - pardavimo sutartį, turi būti padalintos tarp šalių. Todėl, atsakovo manymu, 150000 Lt suma turi būti padalinta lygiomis dalimis tarp abiejų pardavėjų, nes į ieškovo sąskaitą buvo pervesta būtent tokia suma. Atsakovas teigė, jog pinigų už parduotą savo nekilnojamojo turto dalį negavo, be to, visą laiką nuo sutarties pasirašymo pinigų dalies nereikalavo, paliko kaip yra, atsižvelgdamas į ieškovo materialinę padėtį, bet gavęs ieškinį, nusprendė ginti savo teises, pateikdamas teismui priešieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė. Tuo pačiu teismas priteisė iš ieškovo H. A. ir atsakovo A. Š. po 16,45 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas pažymėjo, kad vienas iš ieškinio reikalavimų - išreikalauti daiktus iš svetimo neteisėto valdymo, ieškinyje pateikiamas detalizuotas išreikalautino turto sąrašas, tame tarpe nurodytas turtas, kuris yra registruojamas įstatymo nustatyta tvarka (traktorius, lengvieji automobiliai ir kt.). Tačiau 2008-09-19 VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo pažymoje nurodyta, kad informacijos apie H. A. vardu registruotas transporto priemones nėra. Teismas konstatavo, kad ieškovas turto įgijimo aplinkybių teismui nedetalizavo, rašytinių įsigijimo dokumentų nepateikė. Pažymėjo, jog atsakovas atsiliepimo į ieškinį faktinį pagrindą grindė Turto priėmimo - perdavimo aktu, iš kurio aiškiai matyti, kad ieškovui H. A., išsikraustant iš atsakovui A. Š. priklausančio gyvenamojo namo, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys daiktai buvo perduoti pasirašytinai pagal detalizuotą sąrašą (kai kurių daiktų ieškovas namie nerado, todėl nurodė, kad jų nepasiima), t.y. abi šalys šį aktą pasirašė laisva valia, su jame užfiksuota informacija sutiko, šio akto teisėtumo neginčijo. Todėl teismas nurodė, jog nėra pagrindo manyti, kad Turto perdavimo - priėmimo aktas buvo suklastotas, t.y. jame nurodyti ieškovui perduoti daiktai neatitinka realybės, nes šalys skirti rašysenos ekspertizės neprašė. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas savo ieškinio dalies - išreikalauti daiktus iš svetimo neteisėto valdymo, neįrodė, nes nepateikė daiktų nuosavybės teisę pagrindžiančių įrodymų. Nurodė, kad ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 60000 Lt nepagrįsto praturtėjimo. Pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui A. Š., o ieškovas ten gyveno kartu su savo sutuoktine, atsakovo motina. Konstatavo, kad apie tai, jog nekilnojamasis turtas priklausė atsakovui A. Š., ieškovas žinojo prieš apsigyvendamas ten kartu su savo sutuoktine. Teismas nurodė, kad statybos vyko atsakovui A. Š. prižiūrint, atsakovui buvo išduotas leidimas statybos darbams atlikti, o ieškovas fakto, kad buvo duotas atsakovo sutikimas pagerinti jo turtą iš esmės, neįrodė. Be to, teismas pažymėjo, jog aplinkybės, kad šalys žodžiu buvo sutarusios, kad po G. A. mirties atsakovas A. Š. atlygins ieškovui jo turėtus nuostolius, ieškovas taip pat neįrodė. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė statybos darbų sąmatos, konkrečiai šioms statyboms įsigytų medžiagų įsigijimo dokumentų (t.y. neaišku, kiek statybinių medžiagų buvo panaudota ieškovo namui statyti, koks likutis panaudotas atsakovo turto pagerinimui), taip pat nepateiktos sutartys su samdytais asmenimis statybos darbams atlikti, nepateikti dokumentai, patvirtinantys atliktų darbų apmokėjimą (nurodoma, jog už darbus mokėjo ir ieškovas, ir atsakovas, ir atsakovo motina, tačiau kokios kiekvieno asmens atskirai buvo sumokėtos pinigų sumos už atliktus darbus, nenurodoma), nepateikti darbų priėmimo - perdavimo aktai. Pažymėjo, kad byloje apklausti liudytojai paaiškino, jog ieškovas statė savo namą medžiagos buvo pirktos to namo statybai, tačiau negalėjo paaiškinti, kuri medžiagų dalis panaudota turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), pagerinti. Teismas konstatavo, jog šalys, siekdamos tarpusavio santykių aiškumo, bendravimą grindė rašytiniais dokumentas (Turto perdavimo-priėmimo aktas), kiekvienu atveju kreipdavosi į notarinę kontorą (oficialus atsisakymas nuo palikimo, susitarimas dėl atsiskaitymo ir pan.), tuo tarpu ieškovas per visą bylos nagrinėjimo laiką nepateikė į bylą jokių originalios kilmės rašytinių įrodymų, t.y. tinkamai, notarine tvarka patvirtintą atsakovo pažadą atlyginti ieškovo turėtus nuostolius, ar leidimą statybos darbams atlikti. 2008-02-14 korporacijos „Matininkai“ atlikta preliminari turto vertinimo išvada. Nurodęs, jog 2008-02-14 korporacijos „Matininkai“ nekilnojamojo turto vertinimas buvo atliktas be savininko dalyvavimo ir jo sutikimo, apie tai tinkamai jo neinformavus, todėl neturėjus galimybės apžiūrėti visų pastatų bei patekti į jų vidų, šią turto vertinimo išvadą teismas nelaikė tinkama ir visapusiškai išsamia. Todėl teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimo dėl įrodymų leistinumo, šia išvada nesirėmė. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovas galimai patyrė nuostolių dėl savo paties kaltės, o atsakovas galimai atitinkamai praturtėjo, nes ieškovas buvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo riziką t.y. elgėsi neapdairiai, neatidžiai, savo noru ir iniciatyva atliko statybos darbus, ko pasekoje patyrė nuostolių, o kita šalis praturtėjo. Nurodęs, kad praturtėjusi šalis buvo sąžininga ir prieš nuostolių patyrusią šalį nesiėmė apgaulės ar kitokių nesąžiningų veiksmų, t.y. atsakovas niekada neslėpė, jog nekilnojamasis turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, nepažadėjo nei žodžiu nei raštu nekilnojamąjį turtą perleisti ieškovui, tuo labiau atlyginti nuostolius dėl atliekamų statybos darbų, teismas pažymėjo, jog praturtėjimas tokiu atveju nelaikomas nepagrįstu, nes jis atsirado dėl kaltės nuostolių patyrusios šalies, kuri turi juos prisiimti pati, t.y. dėl paties ieškovo kaltės. Todėl teismas ieškovo ieškinį dalyje dėl 60000 Lt nepagrįsto praturtėjimo priteisimo atmetė. Teismas atmetė atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo H. A. 75000 Lt skolos už parduotą žemę su pastatais. Pažymėjo, jog 2006-06-13 Pirkimo - pardavimo sutarties 1 p. nurodyta, kad ieškovas H. A. su atsakovu A. Š. trečiajam asmeniui I. A. parduoda po ½ dalį kiekvienam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0682 ha, esančio (duomenys neskelbtini), ir, tik vienas ieškovas H. A. trečiajam asmeniui I. A. parduoda jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą kurio bendras plotas 259,37 m², su kiemo priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypo su pastatais kainos piniginė išraiška 150000 Lt. Teismas nurodė, kad pats atsakovas A. Š. atsiliepime į pareikštą ieškinį patvirtino, jog pagal bendrą ieškovo H. A. ir atsakovo A. Š. susitarimą ieškovas atsisakė paveldėjimo teisės į visą sutuoktinės G. Š. palikimą, o atsakovas A. Š. jam priklausiusį 0,0341 ha ploto žemės sklypą esantį adresu (duomenys neskelbtini), sutiko perleisti trečiajam asmeniui I. A.. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovo priešieškinio motyvas, jog sandorio sudarymo dieną jam nuosavybės teise priklausė ½ dalis parduodamo turto yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Tuo pačiu teismas atmetė atsakovo A. Š. prašymą atlyginti nuostolius CPK 95 str. nustatyta tvarka, pripažinęs, kad teismo procesas nebuvo ilgas, atvykusių liudytojų apklausa nors ir padarius nedidelę pertrauką, įvyko iki galo, paskelbta pertrauka buvo ne tik dėl liudytojos iškvietimo, bet ir dėl trečiojo asmens I. A. iškvietimo į teismo posėdį. Teismas, atmetęs ieškovo H. A. ieškinį ir atsakovo A. Š. patikslintą priešieškinį, nepriteisė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas H. A. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovo ieškinys, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – ieškovo ieškinį patenkinti. Tuo pačiu ieškovas prašo likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, dėl to pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai jas pritaikė ir išaiškino. Taip pat pirmos instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovas su sutuoktine G. A. (Š.) gyveno atsakovui A. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini). Ieškovas su sutuoktine turėjo savo asmeninio turto, kurio dalį buvo atsivežę į šią sodybą. Daugelis ieškovo asmeninių daiktų buvo savadarbiai arba įgyti apie 1970 - 1980 metus, todėl išlikusių dokumentų teismui ieškovas pateikti negalėjo. Dėl to šias aplinkybes apie jam priklausančius asmeninius daiktus ieškovas įrodinėjo liudytojų parodymais. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog jam nuosavybės teise priklauso ½ dalis lengvųjų automobilių, nes jie nėra registruoti ieškovo vardu. Tačiau tai paneigia 2006-06-06 Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro ieškovui išduotas nuosavybės teisės liudijimas. Be to, reikalavimo išreikalauti iš atsakovo neteisėto valdymo po ½ dalį dviejų automobilių – „VAZ 2101“ ir „Volkswagen Golf“, teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė, nes automobilių šiandien jau nėra, atsakovas juos pardavė. Ieškovas žemės ūkio techniką naudojo tik sodyboje (duomenys neskelbtini), žemės ūkio darbams, todėl ji nebuvo registruota žemės ūkio technikos registre. Be to, traktoriaus T-16 įgijimo dokumentai liko sodyboje (duomenys neskelbtini), į kurį patekti ieškovas neturi teisės, o atsakovas šia situacija tiesiog pasinaudojo. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas pateikė sąrašą daiktų, kuriuos ieškovas išsikraustymo iš sodybos dieną pasiėmė, tai patvirtindamas savo parašu. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad sąrašas buvo sudarytas atsakovo iniciatyva bei į tai, kad tame pačiame sąraše yra ieškovo ranka atlikti įrašai, kurie įrodo, jog el. žirklių, traktoriaus T-16, blokų g/b pamatams, el. suvirinimo aparato, malūno ir voljero ieškovas negavo. Būtent šie daiktai bei daugiau daiktų nurodyti ieškovo teismui pateiktame daiktų sąraše. Tai daiktai, kurių su savimi ieškovas negalėjo pasiimti tiesiog dėl jų gabaritų, nes jo iškraustymo metu atsakovas atvyko tik su mikroautobusu bei dėl to, jog apie iškraustymą ieškovas iš anksto nebuvo įspėtas, tam nebuvo pasiruošęs, nesuruošė savo daiktų, todėl per skubėjimą atsakovo pateiktame sąraše juos nurodyti pamiršo. Po iškraustymo, jau nusiraminęs, ieškovas prisiminė daiktus, kurie liko sodyboje ir sudarė savo sąrašą, tačiau gera valia atsakovas daiktų neatidavė. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, kad po G. A. mirties, kai kurie daiktai galėjo būti pavogti. Tačiau sodyba buvo saugoma apsaugos policijos. Visi daiktai, kurie galėjo būti žmogaus pakeliami ar panešami, buvo laikomi rakinamose patalpose. Todėl teismas tiesiog neįsigilino, nepasinaudojo galimybe išvykti į vietą ir nustatyti, ar ieškovo nurodyti daiktai yra sodyboje. Teismo posėdyje ieškovas pilnai nurodė iš kur ir kokiomis aplinkybėmis daiktus įgijo. Atsakovas neneigė teismui, kad šie daiktai buvo ir ko gero dar ir dabar yra sodyboje, tačiau nurodė, kad šie daiktai yra jo mamos (G. A.), o ieškovas atsisakęs sutuoktinės palikimo dalies, neturi pagrindo reikalauti jokio turto. Ieškovas nereikalauja santuokoje su G. A. įgytų daiktų, o tik pareiškė reikalavimą išreikalauti iš atsakovo neteisėto valdymo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus, įgytus iki santuokos su G. A.. Nors, teismas savo sprendime nurodė, kad ieškovas liko sodyboje gyventi nuomos pagrindais, tačiau nieko nepasisakė apie tai, kad ieškovas buvo iškraustytas iš atsakovui priklausančių patalpų prieš tai ieškovo neįspėjus raštu CK 6.609 str. pagrindais, o tik pranešus tą pačią dieną. Todėl ieškovas neturėjo galimybės pasiruošti iškraustymui, negalėjo per tam tikrą laiką pats savo jėgomis išsivežti daiktų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pripažintina, kad teismas dėl ieškovo reikalavimo išreikalauti iš neteisėto svetimo valdymo ieškovui priklausančius daiktus, sprendimą priėmė neatsižvelgęs į liudytojų parodymus bei pateiktus rašytinius įrodymus, todėl teismo sprendimas šioje dalyje nepagrįstas.

2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo A. Š. 60000 Lt nepagrįsto praturtėjimo. Po santuokos su G. A. sudarymo, kartu su sutuoktine, laikotarpyje nuo 1995 m. iki 2005 m. ieškovas gyveno atsakovui A. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini). Tuo metu ieškovas su sutuoktine ir atsakovu žodžiu buvo sutarę, kad po ieškovo mirties visas pagerintas turtas liks sutuoktinei, o po G. A. mirties, atsakovas atlygins ieškovo turėtus nuostolius. Todėl ieškovas pagerino atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - pastatė priestatą: plytų garažą su pagalbinėmis patalpomis, rūsiu ir mansarda, pirtį su priepirčiu, metalo karkaso šiltnamį ir medinę malkinę. Teismas sprendime motyvavo, kad turto vertinimo išvada gauta neleistinu būdu. Į sodybą ieškovas pateko, kuomet ten gyveno atsakovo nuomininkas, kuris leido fotografuoti pastatus iš išorės, į pastatų vidų nei ieškovas, nei turto vertintojas patekę nebuvo, ką patvirtina ir turto vertintojas savo išvadoje. Todėl manytina, kad asmeninė nuosavybė ir privatumas pažeisti nebuvo, ir teismo motyvas, jog įrodymai surinkti neleistinu būdu, yra nepagrįstas. Atsakovas teismui pateikė leidimą ūkinio pastato statybai, tačiau nepateikė įrodymų, kad turėjo leidimą garažui, pirčiai. Teismas nepareikalavo iš atsakovo statybos leidimo ir projekto visiems ginčo pastatams, nepareikalavo sąmatos, kiek atsakovas investavo į ginčo pastatų statybą. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad leidimas išduotas tik vieno ūkinio pastato statybai, kai tuo tarpu turto vertintojas nustatė, kad yra pastatyti visi ginčo pastatai. Be to, atsakovo nurodytas ūkinis pastatas pagal gautą leidimą turėjo būti statomas sodybos pakraštyje, kai tuo tarpu ieškovo pastatyti ginčo pastatai sudaro bendrą statinių masyvą, ką patvirtina korporacijos „Matininkai“ vaizdinė medžiaga. Kadangi atitinkamo leidimo statybai ieškovas nebuvo gavęs, todėl sąmatos ar planų teismui pateikti negalėjo, o atliktus darbus teisme įrodinėjo liudytojų pagalba, kas neprieštarauja CPK 177 str. 2 daliai. Nors teismas liudytojų parodymų nepripažino nepagrįstais, bet jais ir nesivadovavo. Pagal pateiktą Korporacijos „Matininkai“ preliminarią turto vertinimo išvadą, nustatyta, kad preliminarūs pastatų statybos metai 1995 - 2004. Toje pačioje išvadoje 9.1 punkte nurodyta, kad visos sodybos, t.y. gyvenamojo namo, su visais priklausiniais vertė 230000 Lt, o būtent ieškovo pastatyti priestatas- plytų mūro garažas su pagalbinėmis patalpomis, rūsiu ir mansarda, pirtis su priepirčiu, metalo karkaso šiltnamis ir medinė malkinė, įvertinti 60000 Lt. Todėl teismo sprendimo motyvas, kad neaišku, kiek statybinių medžiagų buvo panaudota ginčo pastatų statybai, koks likutis panaudotas atsakovo turto pagerinimui, nepagrįstas. Atsakovo teismui pateiktas leidimas ūkinio pastato statybai neįrodo, kad atsakovas savo lėšomis atliko visas statybas, tuo labiau, kad atsakovo teismui pateiktoje VĮ Registrų centro duomenų bazės pažymoje nėra įregistruotos atsakovo nuosavybės teisės į priestatą su pagalbinėmis patalpomis, rūsiu ir mansarda, garažą su pagalbinėmis patalpomis, pirtimi ir priepirčiu, malkinę bei šiltnamį, kas prieštarauja minėtai korporacijos „Matininkai“ išvadai. Teismas nepagrįstai motyvavo, kad ieškovas neįrodė fakto, jog jam buvo duotas atsakovo sutikimas pagerinti jo turtą, kad prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Tačiau atsakovas, nesutikdamas su šia ieškinio dalimi, teismui nepateikė įrodymų, kad jis, būdamas pastatų savininku, prieštaravo atliekamiems darbams, kad kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl savininko teisių gynimo. Teisme atsakovas nurodė, kad jis tuo metu kaime negyveno, o tai patvirtina ir tą aplinkybę, jog atsakovas leido, jog jo name gyvendama mama G. A. su ieškovu atliktų naujas statybas bei pagerintų esamą turtą. Tokiu būdu, atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o nepagrįstas praturtėjimas įstatymo yra draudžiamas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo H. A. apeliacinį skundą atsakovas A. Š. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą bei priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apelianto argumentai, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, dėl to pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai jas pritaikė ir išaiškino, taip pat pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles yra neteisingi ir nepagrįsti. Pats apeliantas atsakovą informavo apie ketinimus išeiti iš atsakovui priklausančios sodybos prieš du mėnesius ir nesutiko prašomas toliau likti ją prižiūrėti, bei, be palikimo paveldėtojo žinios, pradėjo savo jėgomis gabenti ir pardavinėti sodyboje esantį turtą. Pažymėtina, kad apeliantas 2006 m. gegužės mėn. 23 d. Radviliškio rajono 1-ajame notaro biure pareiškė, kad palikimo mirus (duomenys neskelbtini) sutuoktinei G. A. nepriima ir pretenzijų į jį neturi bei ateityje nepareikš. Su apeliantu buvo žodžiu sutarta, kad sodyboje esantis ir ūkiui naudotas turtas liks sodyboje. Be to, atsižvelgdamas į apelianto moralines savybes bei jo turto dalybų patirtį iš ankstesnių dviejų buvusių santuokų, atsakovas gera valia sudarė visas įmanomas sąlygas apeliantui asmeniniam ir jo paveldėtam pagal įstatymą turtui ir daiktams pasiimti. Todėl apelianto reikalavimas dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto svetimo valdymo visiškai nepagrįstas.

Šalies argumentai

2. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą priteisti 60000 Lt nepagrįsto praturtėjimo. Apeliantas teigia, kad neva tai buvo susitaręs su atsakovu, jog po G. A. mirties, atsakovas atlygins apelianto patirtas sąnaudas. Tačiau pažymėtina, kad apeliantas, siekdamas daryti patalpų pertvarkymus (pagerinimus), turėjo gauti iš atsakovo ne abstraktų leidimą pertvarkyti patalpas, o būtent leidimą konkretiems, aiškiai apibrėžtiems ir suderintiems tiek pagal kainą, tiek skaičių ir techninį pobūdį statybos - remonto darbams. Šiuo atveju apeliantas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių apelianto ir atsakovo susitarimą dėl patirtų sąnaudų atlyginimo pagerinant daiktą, taip pat nepateikė įrodymų, kad buvo susitarta dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, todėl apeliantas neturi teisės reikalauti atlyginti neva tai jo turėtas ir sąnaudas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose, nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai pritaikė procesines ir materialines teisės normas. Atnaujindama apeliacinio skundo nagrinėjimą, kolegija suteikė apeliantui galimybę papildomai rinkti ir pateikti įrodymus, kurių jis nepateikė prie apeliacinio skundo. Tačiau visų pirma apeliantui buvo privalu įrodyti, kad ieškinyje išvardinti daiktai yra jo asmeninė nuosavybė, įgyta iki santuokos sudarymo su atsakovo motina G. A. (b.l. 7, t. 1). Kolegija pripažįsta, kad apeliantas šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 str.). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas sąrašas daiktų, tačiau tai savaime neįrodo, kad šie daiktai yra apelianto asmeninė nuosavybė (b.l. 32-36, t. 3). Nepriimdamas palikimo (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei G. A., apeliantas tuo pačiu pripažino, kad jis nevaldė ir jai priklausančio turto (b.l. 11, t. 1). Tokiu atveju jis turėtų teisę reikalauti atgauti ½ dalį jam priklausančių ieškinyje išvardintų daiktų. Atmetant ieškinį dėl išreikalavimo iš atsakovo automobilių VAZ 2101, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsižvelgiama į tai, kad Nuosavybės teisės liudijime (b.l. 10, t. 1) įtvirtinta, jog apeliantui priklauso tik ½ dalis šio turto. Pagal Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (b.l. 59, t. 2) šių automobilių ½ dalį paveldėjo atsakovas. Tokiu atveju apeliantas negali reikalauti svetimos nuosavybės. Lygiai taip pat apeliantas neturi jokio pagrindo išreikalauti iš atsakovo malūną. Teismo posėdyje tiek apeliantas, tiek apklaustas liudytojas A. S. (b.l. 97-98, t. 2) patvirtino, kad malūnas priklausė būtent šiam liudytojui. Tokiu atveju apeliantas nepateikė įrodymų, jog jis turi tinkamus įgaliojimus atstovauti malūno savininką. Pagal suformuluotą ieškinio pagrindą šis reikalavimas negali būti tenkinamas. Kolegijos liudytoju apklaustas apelianto sūnus A. A. patvirtino, kad daiktai iš atsakovui priklausančiuos sodybos buvo vežami ne per vieną kartą. Tokiu atveju negalima teigti, kad apeliantui buvo atimta galimybė susirinkti jam priklausančius daiktus. Teismui pateiktas paties apelianto sudarytas daiktų sąrašas (b.l. 58, t. 1), kuriame yra detaliai išvardinti konkretūs daiktai. Tokiu atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog apeliantas tiesiog buvo iškeldintas labai skubiai, atimant galimybę pasiimti jam priklausančius daiktus. Net įvertinus tai, jog daiktų iškraustymo dieną apeliantas buvo neblaivus, kaip teigia liudytojas A. A., sąrašas yra sudarytas, išvardinus itin smulkius daiktus. Ieškinys pateiktas teismui 2008 m. birželio 4 d. (b.l. 2, t. 1), praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo apelianto išvykimo iš atsakovui priklausančios sodybos (duomenys neskelbtini). Per tą laiką apeliantas turėjo pakankamai laiko pateikti turimų įrodymų, pagrindžiančių kiekvieną iš savo reikalaujamų grąžinti daiktų poziciją. Kadangi tai padaryta nebuvo, teismas pagrįstai rėmėsi suformuotais įrodymų rinkimo ir jų vertinimo principais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Šioje byloje būtent apeliantas turėjo būti itin aktyvus, remdamasis rungimosi principu įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu (CPK 12 str.).

Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir apelianto reikalavimą atlyginti nuostolius, kurie atsirado pagerinus atsakovui priklausantį turtą. Nėra ginčo, kad pastatai (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovui A. Š. (b.l. 52-55, t. 1). Būtent atsakovo vardu yra gautas (duomenys neskelbtini) Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statyti ūkinį pastatą (b.l. 56, t. 1). Apeliantas teigia, kad gyvendamas santuokoje su mirusia atsakovo motina G. A. laikotarpyje nuo 1995 iki 2005 metų pagerino atsakovui priklausantį pastatą – plytų garažą, pristatant priestatą su pagalbinėmis patalpomis, rūsiu ir mansarda, pirtį su priešpirčiu, metalo karkaso šiltnamį ir medinę malkinę, naudojant jam asmenine teise priklausiusias medžiagas, įgytas 1980 – 1990 metais. Kolegija daro išvadą, kad visų pirma apeliantas neįrodė, kad šios medžiagos buvo įsigytos iš jo asmeninių medžiagų, iki sudarant santuoką su G. A.. Pats pastatas (garažas) buvo statomas 1993 metais (b.l. 56, t. 1). Jei galima būtų daryti prielaidą, kad apeliantas pagerino atsakovui priklausantį turtą po 1995 metų, jo pateikti ir į valstybinę kalbą išversti dokumentai (b.l. 37-46, t. 3) neįrodo, jog statybinės medžiagos buvo panaudotos būtent atsakovui priklausančio turto pagerinimui. Šios medžiagos buvo įsigytos jau po santuokos įregistravimo, tačiau iš esmės pirktos Š. vardu 1991 metais. Nėra įrodymų, kad šios statybinės medžiagos buvo panaudotos ne pagrindinio pastato, o jo priestatų statybai. Tuo tarpu atsakovas pateikė įrodymus, kad jis 2004 m. rugpjūčio 5 d. pirko statybines medžiagas (b.l. 14, t. 3), kai apeliantas teigia, kad jis savo asmeninėmis medžiagomis gerino atsakovui priklausančias patalpas. Nė vienas iš apklaustų liudytojų nenurodė, kokiu pagrindu buvo atliekami statybos arba remonto darbai ir kas buvo jų iniciatorius. Liudytojai J. R. ir J. B. patvirtino, kad dirbo prie garažo statybos iki 1995 metų. Liudytojas K. S. patvirtino, kad apeliantas buvo žadėjęs po namo statybos likusias medžiagas persivežti į atsakovui priklausančią sodybą, tačiau ar tai ir buvo padaryta, jis negalėjo patvirtinti. Nesant ir rašytinių įrodymų dėl statybinių medžiagų įsigijimo apelianto vardu, negalima tvirtinti, jog apeliantas naudojo asmenines statybines medžiagas. Tuo tarpu net pripažinus, kad apeliantas po 1995 metų atliko priestato rekonstrukciją ar pastatė malkinę bei šiltnamį, jo panaudotos lėšos negali būti laikomos jo asmeninėmis, kadangi jos buvo sukauptos gyvenant santuokoje su atsakovo motina. Tokiu atveju apelianto reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik ½ dalimi. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas leido tai daryti ar bent pritarė statyboms, nėra. Tai, kad šioje sodyboje apeliantas gyveno su atsakovo motina, nesuteikia jam teisės be savininko leidimo daryti rekonstrukciją arba statyti pastatus. Negaudamas tokio leidimo, apeliantas prisiėmė riziką atgauti už statybas išleistas lėšas. Todėl kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų analize bei teisiniu apelianto reikalavimo šioje ieškinio dalyje įvertinimu.

Atmetant apeliacinį skundą, iš apelianto priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Jas sudaro 1000 Lt (b.l. 150, t. 2) atsakovo turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje (CPK 98 str.) ir 15,56 Lt (b.l. 134, t. 2) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto H. A. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų atsakovui A. Š. .

Priteisti iš apelianto H. A. 15,56 Lt (penkiolika litų 56 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Birutė SimonaitienėTeisėjai Rasa BartašienėLiudvika TupienėKopija tikraTeisėjaBirutė Simonaitienė