- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-15
- Bylos Nr.
- 1-868-899/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05876-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- A. T.
- Nukentėjusysis
- G. Z.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnyje, 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. 2018-02-03 apie 15.20 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), namo kieme, (duomenys neskelbtini) mieste, kitų asmenų akivaizdoje, dėl mažareikšmės dingsties, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kilusio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė po vieną smūgį nukentėjusiajam G. Z. į veido ir pilvo sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. Z. nubrozdinimą dešinio skruosto srityje, kas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo G. Z. sveikatą.
Be to, A. T. 2018-02-03 apie 15.20 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), namo kieme, (duomenys neskelbtini) mieste, viešosios tvarkos pažeidimo metu grasino nužudyti nukentėjusįjį G. Z., tai yra konflikto metu ir po jo šaukė „užmušiu“ bei sudavė po vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam G. Z. į veido ir pilvo sritis, tuo savo veiksmais sudarė nukentėjusiajam G. Z. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis A. T. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad viskas vyko 2018 m. vasario 3 d. namo kieme, sutinka, kad tai vieša vieta. Ėjo į parduotuvę, nešėsi šuniukus ir prie namų paleido, jie nubėgo prie laiptinės. Šuniukų veislė - rusų tojterjerai, „stirniukai“. Šuo tik pusantro kilogramo svorio. Jie namuose loja ant visko, bet lauke ramūs, nėra nieko užpuolę ar kažkam įkandę. Sutinka, kad šuniukus turi vedžioti su pavadėliais. Šuniukai bėgo link laiptinės. Išėjo G. Z., pradėjo trepsėti kojomis. Šuniukai puolė G. Z. kąsti, loti. Šuniukų lojimas buvo prie pat laiptinės. Pats nuo jų buvo 20 metrų atstumu. Pats juos kvietė, sūnus kvietė, bet jiems laiko pasitraukti nebebuvo, nes G. Z. spyrė iš kojos, šuo pakilo į metro aukštį. Jis tai pamatęs, puolė bėgti link jų, prasidėjo stumdymasis su G. Z.. Pradžioje stūmė G. Z., paskui G. Z. jį, įsikišo G. A.. Sutinka su nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Sužalojimą G. Z. pripažįsta. Stumdymosi metu galėjo suduoti G. Z.. Norėjo suduoti jam į veidą. Sudavė jam su kumščiu. Viskas vyko labai greitai. Galėjo įvykių sūkuryje pasakyti „užmušiu“. Nukentėjusysis galėjo išsigąsti grasinimo. Sutinka, kad buvo galimybė kitaip išspręsti konfliktą, galėjo su juo pasikalbėti. Blogai, kad paleido šunis. Buvo tokia reakcija, nes jam šunys svarbiausi. Sutinka, kad žmogaus gyvybė yra svarbesnė. Konfliktą galėjo matyti kaimynai. Galėjo matyti G. Č. ir jo visa šeima - sugyventinė, jo mama. Galėjo matyti G. A., kuris juos išskyrė. Galėjo matyti ir kiti asmenys. V. P. gyvena virš jo. Su V. nebendrauja, konfliktų su ja nėra. Įvykio metu buvo neblaivus. Gal girtumas reakciją šiek tiek ir įtakojo. Jam buvo nustatytos 1,95 promilės, bet nebuvo stipriai apgirtęs. Prisipažįsta kaltu dėl abiejų nusikalstamų veikų, atsiprašo nukentėjusiojo. Savo elgesį vertina blogai, ateityje nusikaltimų nebedarys. Pripažįsta, kad G. Z. patyrė žalą, sutinka jam atlyginti 1 000 eurų žalą per 8 mėnesius.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes A. T. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, A. T. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) namo kiemas, (duomenys neskelbtini) mieste (1 t., b. l. 22-24);
- kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas ir perklausytas garso įrašas, kuomet G. Z. kvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 32-34);
- nukentėjusiojo G. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018-02-03 apie 15.20 val. jis išėjo iš namų, nes turėjo važiuoti į darbą. Išėjus iš (duomenys neskelbtini) namo, 3 laiptinės, (duomenys neskelbtini), prie jo pribėgo du palaidi, nenustatytos veislės šuniukai, kurie priklauso jo kaimynui A. T. iš 47 buto, bei bandė jam įkasti į koją. Po to vis dėl to vienas iš šuniukų jam įkando į koją, t. y. į batą ar į kelnių apačią, tiksliai pasakyti negali. Jis šį šuniuką nuo savęs nustūmė. Tada šuniukai nuo jo pabėgo. Jokie sužalojimai nuo šuns įkandimo jam nepadaryti, turtas, t. y. rūbai, nesugadinti. Tai pamatęs šuniukų šeimininkas A. T. pradėjo bėgti link jo sakydamas dabar tau „pizdec, užmušiu“. Pribėgęs jis norėjo rankos kumščiu suduoti jam į veidą, tačiau jis nuo smūgio išsisuko. Nenorėdamas konfliktuoti su A. T., pradėjo nuo jo trauktis link savo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tada A. T., jam būnant prie automobilio, rankos kumščiu sudavė į veido sritį ir taip sukėlė fizinį skausmą. Ant dešinės pusės skruosto matėsi paraudimas su nubrozdinimu. Po to jis pradėjo nuo jo bėgti už minėto automobilio, tačiau A. T. jį pasivijo ir dar vieną kartą rankos kumščiu sudavė į pilvo sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą ir dar vieną kartą bandė suduoti, tačiau nepataikė. Jis vėl pradėjo trauktis nuo jo, nubėgdamas nuo savo automobilio apie 10-15 metrų. Tuo metu A. T. apglėbė su juo kartu buvęs draugas, kuris visą laiką bandė jį nuraminti. Tada jis iškvietė policijos pareigūnus. Šis įvykis vyko viešoje vietoje ir jį matė pašaliniai asmenys, t. y. kaimynas R. iš 23 buto, kaimynė V. iš 50 buto bei kartu su A. T. buvęs draugas. Aplinka nefilmuojama. Dėl šio įvykio jokios turtinės žalos nepatyrė, tik buvo sumuštas, į gydymo įstaigas nesikreipė, įvykio metu buvo blaivus (1 t., b. l. 40-41). Papildomai apklaustas G. Z. parodė, kad įtariamojo smūgiai pagrinde buvo taikomi į galvos sritį, kas patvirtina kaimyno ketinimą, kurį jis buvo įgarsinęs šaukdamas viešoje vietoje „užmušiu“. Kai kaimynas jėga buvo vedamas namo savo sugėrovo, jis, mėgindamas ištrūkti iš jo glėbio, vis dar grasindamas jam šaukė „užmušiu“, tuo patvirtindamas savo ketinimus ir suteikdamas pakankamą pagrindą jam manyti, kad ketinimas galėjo būti įvykdytas. Atsižvelgiant į grasinimą „užmušiu“ bei tikslinius smūgius į galvą, o taip pat teismo medicinos ekspertų išvadą, jis kaimyno veiksmus vertina kaip bandymą jį nužudyti (1 t., b. l. 55-56);
- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad G. Z. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 114);
- liudytojos V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018-02-03 buvo namuose, kai apie 15.00 val. lauke išgirdo triukšmą, tai yra garsiai lojo šunys ir šaukė vyriškis. Pas ją tuo metu virtuvėje šiek tiek buvo pravertas langas, ji atidarė langą ir pasižiūrėjo, kas ten vyksta. Pamatė du vyriškius: vienas vyriškis buvo kaimynas iš 47 buto, kuris neseniai gyvena šiame name, turi du šunis, bei seną namo gyventoją - G. Z.. Prie mašinos stovėjo kaimyno iš 47 namo sūnus, kuris ant rankų laikė du šunis. Kaimynas iš 47 buto puolė G. Z., tai yra mosikavosi kumščiais ir šaukė: „aš tave užmušiu, automobilį sugadinsiu“. Žodžiai gali būti netikslūs. Tada pamatė kaip G. Z. maigo telefoną, suprato, kad kviečia policiją. Tuo viskas ir pasibaigė. Atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji papasakojo ką matė. Su tais šunimis yra problemų, nes jie pastoviai loja, net kai jų bute nėra. Kaimynas iš 47 buto yra nemandagus, tačiau su juo asmeniškai jokių konfliktų nebuvo. Ji gyvena penktame aukšte, o abu kaimynai gyvena ketvirtame aukšte (1 t., b. l. 67-68);
- liudytojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad gyvena antroje laiptinėje, pirmame aukšte. 2018-02-03 apie 15.00 val. rūkė balkone ir išgirdo šunų lojimą, taip lyg kažką pultų. Pasižiūrėjo ir pamatė du kaimynus: vienas naujai atsikėlęs gyventojas iš 47 buto bei gerai pažįstamą kaimyną, kuris gyvena priešais šį kaimyną, turėtų būti 45 butas. Abu kaimynus pažįsta gerai ir iš karto juos atpažino. Be to, su kaimynu iš 47 buto buvo nepažįstamas vyriškis, kuris neleido kaimynui iš 47 buto mušti kito kaimyno, jį traukė nuo jo. Jis pamatė kaip kaimynas iš 47 buto mosikavosi rankomis, bandydamas suduoti smūgius kaimynui iš 45 buto, o šis traukėsi nuo jo ir bandė smūgių išvengti. Ar pavyko suduoti smūgius ir sužaloti kaimyną, jis nepastebėjo, nes jie traukėsi toliau ir jam vaizdą užstojo automobilis. Kur tuo metu buvo šunys, nematė. Į lauką išėjęs nebuvo, kuo pasibaigė muštynės, nematė. Praėjus 5-10 minučių po muštynių, pas jį atėjo kaimynas iš 45 buto, kuris papasakojo, kad šunys puolė jį, o jis netyčia koja paspyrė šunis ir prasidėjo konfliktas. Kitą dieną atėjęs kaimynas pasakojo, kad jis buvo sumuštas - parodė tamsiai rausvą plėmę ant žando. Ar tai buvo nubrozdinimas ar mėlynė, nežino, atidžiai nežiūrėjo. Kai kaimynas pas jį atėjo iš karto po įvykio, priėjo prie lango ir jis kairio jo šono nepamatė ir negalėjo pastebėti, ar šis tuo metu jau buvo sužalotas. Be to, pokalbis buvo labai trumpas. Dėl šunų ne vienas kaimynas yra skundęsis, kad jie yra neprižiūrimi. Nei su vienu iš kaimynu asmeniškai nėra turėjęs konfliktų. Be to, kaimynas iš 47 buto mosikuodamas rankomis konflikto metu šaukė: „aš tave užmušiu, tu čia daugiau mašinos nepasistatysi, o jei pasistatysi ne taip, kaip man reikia - turėsi problemų“ (1 t., b. l. 74-75);
- liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018-02-03 apie 15.00 val. buvo namuose, virtuvėje ir per pravertą langą matė ir girdėjo konfliktą tarp dviejų kaimynų: G. Z. ir A. T.. Matė kaip G. Z. išėjo į kiemą. Tuo metu nuo parduotuvės pusės atėjo A. T. kartu su vaiku ir jam iš matymo pažįstamu vyriškiu, vardu G., bei dviem palaidais šuniukais. Šuniukai apipuolė G. Z. ir šis sutrypė kojomis, kad jie nuo jo atstotų. Nematė, kad šis būtų spyręs šuniukams. Šuniukai nesucypė. Tai pamatęs A. T. suriko: „dabar nuimsiu tau galvą“ ir iš karto pribėgo prie G. Z., sudavė jam vieną smūgį rankos kumščiu į dešinį skruostą. Paskui matė, kad toje vietoje yra mėlynė. Po to A. T. vėl puolė, tačiau G. Z. pradėjo vengti jo smūgių, užsidengė galvą rankomis, pradėjo bėgioti tarp mašinų. Jei neklysta, A. T. netgi smūgiuodamas netyčia pataikė į kažkieno automobilį. Kartu su A. T. buvęs vyriškis neleido A. T. mušti G. Z.. Jeigu nebūtų šio vyriškio, G. Z. būtų nukentėjęs daugiau. Po to viskas pasibaigė ir matė kaip G. Z. išsikvietė policijos pareigūnus, kurie išsivedė A. T.. A. T. išgėręs yra labai agresyvus ir mano, kad šuniukus palaidus vedžioja tik tam, kad su kuo nors pakonfliktuotų. Jis jaučiasi „erelis“ ir mano, kad jam viskas galima. Ne kartą yra kilę konfliktų dėl šuniukų, kuriuos palaidus vedžioja A. T. tik tada, kai yra girtas ir vedžioja tik be pavadėlio. G. Z. jis matė kitą dieną, kuris atėjo pasikalbėti dėl įvykio, ir jis matė mėlynę jam ant skruosto. G. Z. patvirtino, kad jam sudavė A. T.. Konflikto metu A. T. grasino G. Z. nužudyti, užmušti, nuimti galvą ir panašiai. Tiesą pasakius, grasinimai nužudyti yra pagrindiniai A. T. žodžiai, kai jis yra neblaivus. Jis dar nueidamas pasakė G. Z. „nesvarbu, kad tu iškvietei policiją, aš vis tiek sugrįšiu ir tave užmušiu“. Be to, yra buvę konfliktų su A. T. 2015 metais, kai A. T. tik atsikėlė į butą. Nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus prideda prie apklausos. Jis ne tik išplūdo jį ir jo žmoną necenzūriniais žodžiais, bet ir paskui prikišo degtukų į spynas. Po to dar buvo pripylęs klijų į spyną, bet dėl to pareiškimo neberašė. Apskritai A. T. yra konfliktiškas žmogus ir elgiasi kaip karalius. Jis tame name gyvena nuo 1984 metų. Kai atsikraustė, G. Z. tuo metu jau gyveno. Apie G. Z. nieko blogo pasakyti negali, negeria, nekonfliktiškas, ramus, geras kaimynas. A. T. atsikraustė į butą 2015 metais. Nuo pat jo gyvenimo pradžios jis pykosi su dauguma kaimynų, yra konfliktiškas, mėgstantis vartoti alkoholį žmogus (1 t., b. l. 81-82);
- liudytojo R. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018-02-03 apie 15 val. buvo savo namuose, stovėjo prie virtuvės lango ir pamatė konfliktą tarp dviejų kaimynų, vieno žino vardą - G., o kito vardo ir pavardės nežino, jis jį vadina „santechniku“. „(duomenys neskelbtini)“ turi du mažus šuniukus, kurie yra gan agresyvūs, ne kartą yra jį užpuolę, lojo, todėl jis paspyrė į jų pusę su koja, kad jie jam nekąstų. Tai pamatęs „santechnikas“ labai supyko, kilo žodinis konfliktas, tačiau viskas pasibaigė geruoju. Tai buvo apytiksliai prieš dvi savaites. Problema yra ta, kad „santechnikas“ dažnai vaikščioja girtas ir vedžioja palaidus šuniukus, kurie loja, kelia triukšmą, puola žmones. Jam asmeniškai jo šuniukai neįkando, nėra girdėjęs, kad kam nors būtų įkandę. Jis nematė konflikto tarp kaimynų pradžios, tačiau suprato, kad greičiausiai jis kilo dėl šuniukų, kurie konflikto metu ten lakstė. Jis matė kaip „santechnikas“ bandė suduoti rankos kumščiu G., kuris traukėsi nuo jo, smūgių atgal nesudavė. Jam atrodo, kad „santechnikas“ pataikė vieną ar kelis smūgius G., tačiau ar tikrai pataikė ir kiek smūgių, negali pasakyti, pro virtuvės langą gerai nesimatė. Ar kieme buvo daugiau vyriškių, nepastebėjo. Konfliktas truko nuo 5 iki 10 minučių. Vyriškiai išsiskirstė ir jis nuėjo nuo lango. Nematė, ar buvo atvykusi policija ar medikai. Už poros dienų G. sutiko kieme. Ant jo sužalojimo žymių nepastebėjo. Apie įvykį jie nieko nešnekėjo, tik jis pasakė, kad matė pro langą kaip viskas vyko (1 t., b. l. 92-93);
- liudytojo G. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018-02-03 apie 15.00 val. nuėjo į parduotuvę, kur susitiko A., su kuriuo yra pažįstami apie metus laiko, yra draugai. Jie kartu išėjo iš parduotuvės, A. kieme paleido du šunis nedidelio ūgio, stirniukai. Šunys iš karto nubėgo prie savo laiptinės, o jie abu ėjo pamažu link laiptinės, kai pamatė, kad iš laiptinės išėjo jam iš matymo pažįstamas A. kaimynas. Šunys iš karto į kaimyną nereagavo, jie žaidė tarpusavyje, kai pamatė, kad kaimynas sutrepsėjo kojomis. Tuo metu šunys nuo jo buvo apie 2-3 metrus. Tai pamatę šunys pradėjo ant jo loti. Šunys stovėjo apie metrą nuo jo, arčiau nėjo ir tikrai jam nekando. Tada tas kaimynas tyčia vieną kartą su koja spyrė mažesniam šuniukui į krūtinę ir veidą. Šuo nuo smūgio pakilo nuo žemės ir sucypė. Tuo metu balkone rūkė jo sesers vyras G. Č., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) name, tik kitoje laiptinėje, kuris pasakė: „ką čia tuos šunis spardai?“. Jam A. pasakojo, kad tuos šunis jis vos išgelbėjo nuo mirties, nes veterinaras pasakė, kad jie mirs, o A. juos maitino iš buteliuko, kol pasveiko. Todėl A. šie šunys yra labai brangūs ir jis jam yra sakęs, kad dėl šuns bet ką padarys. Todėl A. puolė ant kaimyno šaukdamas: „ką čia darai, ko čia šunis spardai?“. Jis puolė iš paskos. A. sudavė vieną smūgį rankos kumščiu kaimynui, tačiau šis pasitraukė ir jis pataikė į G. mašiną, o paskui jis stojo į tarpą, atrėmė rankas ir neleido muštis. A. tikrai nesudavė nei vieno smūgio kaimynui, nes pirmo smūgio nepataikė, o paskui jie stovėjo vienas nuo kito apie porą metrų, nes jis buvo tarpe ištiesęs rankas, kad A. neitų prie kaimyno. Jeigu A. būtų pataikęs nors vieną smūgį, jis būtų pastebėjęs. Po to jie nuėjo į laiptinę ir konfliktas tuo pasibaigė. Jie tarpusavyje koliojosi dėl šunų, vartojo keiksmažodžius, tačiau A. užmušti ar nužudyti kaimyno negrasino (1 t., b. l. 99-100);
- liudytojo D. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018-02-03 dirbant kartu vyriausiuoju patruliu G. R. apie 15.20 val. iš (duomenys neskelbtini) AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), ką tik įvyko konfliktas tarp pranešėjo ir neblaivaus kaimyno, kuris paleido kieme savo du agresyvius šunis, kurie pradėjo pulti pranešėją. Vyrai apsižodžiavo, kaimynas pastūmė pranešėją ir nuėjo namo. Nuvykus minėtu adresu, prie 10 namo, laiptinėje juos pasitiko pranešėjas G. Z. ir paaiškino, kad išeidamas iš laiptinės į lauką, eidamas link savo automobilio jis sutiko savo kaimyną A. T., kuris vedžiojo du mažus, palaidus šuniukus, kurie puolė kąsti jam į koją. G. Z. aiškino, kad išsigandęs tuos du šuniukus su koja švelniai paspyrė, kad juos nuo savęs atstumtų. A. T. užsimojo kumščiu ir trenkė, tačiau dėl savo girtumo nesugebėjo ir pataikė į jam priklausantį automobilį. Kiek vėliau, pranešėjas G. Z. teigė, kad jį pradėjo gaudyti, ko pasekoje trenkė ir pataikė į veido sritį. A. T. paaiškino, kad eidamas iš parduotuvės namo su dviem savo šuniukais ir būdamas netoli savo laiptinės, pastebėjo, kaip iš laiptinės išėjo jo kaimynas G. Z.. A. T. teigė, kad jo du šuniukai jo nepuolė, o pribėgę prie jo pradėjo garsiai loti. G. Z. nei iš šio, nei iš to spyrė dviem šunims, ko pasekoje jis supykęs dėl tokių kaimyno daromų veiksmų užsimojo kumščiu ir bandė trenkti, tačiau nepataikė ir netyčia pataikė į savo automobilį. A. T. neigė G. Z. smogęs kumščiu ar kaip nors kitaip jį sužalojęs. Įvykį matė balkone buvę kaimynai: V. P., kuri paaiškino, kad tuo metu buvo balkone ir matė įvykį, kurio metu tarp kaimynų vyko žodinis konfliktas, ko pasekoje A. T. kaimynui G. Z. bandė trenkti, tačiau nepataikė. Kitas kaimynas R. V. paaiškino, kad vienas iš jų (A. T.) savo kaimyną vaikėsi aplink automobilius, bandė suduoti, tačiau nepataikė. G. Z. alkotesteriu nustatytas 0,00 prom. girtumo (neblaivumo) laipsnis. A. T. tolimesniam aiškinimuisi pristatytas į (duomenys neskelbtini) AVPK OVS patalpas, jam alkotesteriu nustatytas 1,95 prom. girtumo (neblaivumo) laipsnis. Ant G. Z. kūno ar veido jokių sužalojimo ar sumušimo žymių nesimatė, jis bloga savijauta nesiskundė, iškviesti greitosios pagalbos neprašė (1 t., b. l. 106-107);
- alkoholio matuoklio parodymai, kuriuose užfiksuota, jog 2018-02-03, 16.00 val. A. T. nustatytas 1,95 promilių girtumas (1 t., b. l. 126);
- akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad tarp įtariamojo A. T. ir nukentėjusiojo G. Z. prieštaravimų pašalinti nepavyko, abu pasiliko prie savo parodymų (1 t., b. l. 154-156).
LR BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis LR BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė.
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus ir nustatė, kad A. T. 2018-02-03 apie 15.20 val. įvykdė viešosios tvarkos pažeidimą. Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo A. T. visiškas prisipažinimas, nukentėjusiojo G. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs ir detalizuoti parodymai apie A. T. prieš jį panaudotą fizinį smurtą, liudytojų V. P., R. V., R. J., R. Č., D. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. T. panaudojo fizinį smurtą prieš G. Z. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), namo kieme, (duomenys neskelbtini) mieste, kitų asmenų akivaizdoje. Netrukus po konflikto į įvykio vietą atvyko iškviesti policijos pareigūnai. Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad A. T. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji A. T. veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje smurtaudamas G. Z. atžvilgiu, tuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka, bei to norėjo. Kaltinamojo A. T. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnyje.
Pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Aukščiau paminėti įrodymai taip pat patvirtina, kad A. T. viešosios tvarkos pažeidimo metu grasino nužudyti nukentėjusįjį G. Z., tai yra, konflikto metu ir po jo šaukė „užmušiu“ bei sudavė po vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam G. Z. į veido ir pilvo sritis, tuo savo veiksmais sudarė nukentėjusiajam G. Z. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, pažymėjo, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, taip pat svarbu tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Pirmiausia, vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją šio nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Nukentėjusiojo G. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti nuoseklūs ir detalizuoti parodymai apie grasinimus tiek konflikto metu, tiek ir po jo jį nužudyti; fizinio smurto panaudojimas prieš jį, suduodant smūgius kumščiu; kūno vietos, į kurias buvo suduoti smūgiai (gyvybiškai svarbios sritys); kaltininko neblaivumas; trečiojo asmens įsikišimas į konfliktą, siekiant sulaikyti A. T. nuo tolimesnių neteisėtų veiksmų, bei kitos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad G. Z. susidarė įspūdis, kad grasinimas iš tikrųjų gali būti įvykdytas, o A. T. veikoje buvo veikimas tiesiogine tyčia, aiškiai suvokiant savo elgesio bauginamąjį pobūdį. Teismo vertinimu, kaltinamojo A. T. tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį teisingai kvalifikuoti ir pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį.
Teisiamajame posėdyje A. T. ir jo gynėjas prašė teismo atleisti A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusį su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Pagal LR BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos LR BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.
Kaltinamasis A. T. padarė du nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d.), veikos baigtos. Prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, susitarė dėl neturtinės žalos (1 000 Eur) atlyginimo. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas kaltinamojo A. T. ir nukentėjusiojo G. Z. susitaikymo protokolas bei susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). A. T. laikomas neteistu (1 t., b. l. 118-119), duomenų apie tai, jog anksčiau būtų buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, byloje nėra. Praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 124-125), vykdantis individualią veiklą (b. l. 116). Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad A. T. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas LR BK 38 straipsnis ir A. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju G. Z..
Baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos LR BK 67 str., įvertinus tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, yra užsiimantis individualia veikla, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tai pat nukentėjusiojo poreikį laiku per susitarime nustatytą terminą gauti sutartą žalos atlyginimą, A. T. neskirtinos.
A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 173-174) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
A. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 145 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajam G. Z. susitaikius ir baudžiamąją bylą A. T. atžvilgiu nutraukti.
Patvirtinti A. T. ir nukentėjusiojo G. Z. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį A. T. įsipareigojo atlyginti G. Z. padarytą 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinę žalą per 8 (aštuonis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 1 d., kas mėnesį sumokant G. Z. po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus), pervedant pinigus į jo nurodytą banko sąskaitą, kuri įvardinta 2018-04-30 pasirašytame susitaikymo protokole.
A. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Įspėti A. T., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka (duomenys neskelbtini) apygardos teismui per (duomenys neskelbtini) apylinkės teismą.