Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartis

Nagrinėjamu atveju, iš byloje surinktų duomenų aiškiai matyti, jog informaciją apie įvykį policijos pareigūnams pateikė pati L. B., 2021 m. gruodžio 18 d., 23.51 val. skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą ir informuodama apie tai, jog jos atžvilgiu jos sugyventinis panaudojo fizinį smurtą - sudavė į veidą, prakirto lūpą, o po to užšoko ant automobilio priekinio gaubto. L. B. šiuo skambučiu prašė policijos pareigūnų ją apginti nuo agresyvaus sugyventinio smurto. Iš tolimesnės įvykių eigos matyti, jog L. B. policijos pareigūnams pateikta informacija pasitvirtino, dėl ko į įvykio vietą nuvykę policijos pareigūnai sulaikė prieš ją smurtavusį sugyventinį, šiam buvo pateikti įtarimai dėl nusikaltimo L. B. atžvilgiu padarymo ir jis buvo uždarytas į areštinę. Nepaisant to, policijos pareigūnai nutarė ne tik imtis teisinių veiksmų nukentėjusiosios L. B. sugyventinio atžvilgiu, šio atžvilgiu pradėdami ikiteisminį tyrimą, tačiau taip pat nutarė pradėti administracinio nusižengimo bylą pašos nukentėjusiosios atžvilgiu dėl jos vairuoto automobilio. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pareigūnas konstatavo, jog L. B. administracinį nusižengimą padarė dėl prieš ją naudotos fizinės ar psichinės prievartos, tačiau neanalizavo šios fizinės ar psichines prievartos pobūdžio ir jos sąsajos su nukentėjusiosios veiksmais. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu panaudotas fizinis ar psichinis smurtas kaip lengvinanti aplinkybė gali būti vertinama tokiu atveju, kai asmuo savo iniciatyva nebūtų ryžęsis padaryti pažeidimo, o pažeidimo iniciatorius yra kitas asmuo, prievarta palenkęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį atlikti neteisėtus veiksmus. Tačiau kai asmuo padaro veiksmus, formaliai atitinkančius administracinio nusižengimo požymius, gindamasis nuo prieš jį nukreipto fizinio smurto ar siekdamas tokio smurto pavojaus išvengti, tokie asmens veiksmai turi būti vertinami kaip atitinkantys būtinosios ginties (ANK 13 str.) ar būtinojo reikalingumo (ANK 16 str.) institutų požymius ir asmuo administracinėn atsakomybėn už padarytą nusižengimą negali būti traukiamas.

Nagrinėjamoje situacijoje, 2021 m. gruodžio 18 d. svečių namuose „Leokordis“, esančiuose Perkūno g. 6, Rokiškis, vykusio privataus pobūvio metu, L. B. sugyventinis, būdamas neblaivus, pradėjo elgtis neadekvačiai ir agresyviai ir be jokios pateisinamos priežasties pradėjo mušti savo sugyventinę L. B., suduodamas jai į veidą ir praskeldamas lūpą. Kadangi sugyventinis, būdamas neblaivus, praeityje prieš nukentėjusiąją jau buvo smurtavęs du kartus, yra mušęs ir netgi smaugęs L. B., ji žinojo, jog kartais sugyventinis tampa be aiškios priežasties labai agresyvus ir neprognozuojamas, tad ji iškart po prieš ją panaudoto smurto nutarė nedelsdama pasišalinti iš pobūvio, kad išvengti galimų tolimesnių sugyventinio smurtinių veiksmų. L. B. teigimu, jos sugyventinis, matydamas, kad ši išeina iš pobūvio ir rengiasi drabužius, taip pat nutarė eiti paskui nukentėjusiąją - pradėjo rengtis drabužius bei juos rengdamasis grasino L. B., kad jai „gerai viskas tikrai nesibaigs“. Matydama, kad sugyventinis seka L. B. iš paskos, ji nebežinodama kaip nuo jo pabėgti ar pasislėpti, nutarė apsaugoti save užsirakindama automobilyje, ką ir padarė. Tačiau tai pamatęs L. B. sugyventinis dar labiau supyko ir pradėjo daužyti automobilio durelių stiklą. Nukentėjusioji, bijodama, kad jos sugyventinis neišdaužtų automobilio durų stiklo, bei tai padaręs neįsiveržtų į automobilio vidų ir jos dar labiau nesužalotų, būdama labai išsigandusi, elgdamasi instinktyviai ir siekdama išvengti jai gręsiančio pavojaus, užvedė automobilį ir įjungė atbulinę pavarą bei pradėjo važiuoti. Nepaisant to, sugyventinis nuo automobilio neatsitraukė. Tuomet ji įjungė priekinę pavarą, tačiau sugyventinis ne tik kad neatsitraukė nuo automobilio, tačiau užšoko ant variklio gaubto, vėliau daužė kumščiu priekinio automobilio stiklą. L. B. teigimu, ji buvo labai išsigandusi ir sumišusi, ji matė paklaikusias savo sugyventinio akis ir persmelktą pykčio veidą ir realiai bijodama dėl savo sveikatos bei nežinodama kaip jai išvengti gręsiančio pavojaus, ji važiavo su automobiliu į priekį. Matydama, kad sugyventinis vis tiek neatsitraukia, ji sustojo ir išsitraukė iš rankinės mobilųjį telefoną, sušaukė sugyventiniui, jog apie viską praneš policijai ir tik tai padarius pamatė, jog sugyventinis aprimo, nustojo daužyti stiklą ir nuėjo nuo automobilio. L. B. surinko Bendrojo pagalbos centro telefono numerį ir išsikvietė policijos pagalbą. Visas įvykis vyko labai trumpą laiką, L. B. automobiliu važiavo tik privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir į gatvę išvažiavusi nebuvo. Taigi, vertinant prieš L. B. panaudotos fizinės ir psichinės prievartos pobūdį ir šios prievartos sąsają su nukentėjusiosios veiksmais, akivaizdu, jog prieš nukentėjusiąją fizinė ir psichinė prievarta nebuvo panaudota siekiant palenkti nukentėjusiąją atlikti administracinio nusižengimo požymius turinčią veiką. Šiuo atveju administracinio nusižengimo požymius turinčią veiką L. B. padarė siekdama išvengti pavojaus jos sveikatai ir gyvybei, t. y. tolimesnio ir besitęsiančio jos atžvilgiu fizinio ir psichinio smurto naudojimo. Taigi, tokia situacija akivaizdžiai atitinka būtinosios ginties instituto sąlygas, nepriklausomai nuo padarinių, t. y. nepaisant to, ar nukentėjusioji automobiliu būtų padariusi fizinės žalos ją fiziškai puolusiam savo sugyventiniui, ar ne. L. B. administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė gindama save nuo jai gresiančio pavojaus, kuris buvo realus ir akivaizdus. Ji jau buvo įlipusi ir užsirakinusi automobilyje, tad negalėjo nei pasislėpti, nei pabėgti, nei kitaip apsiginti, o žalos, siekdama išvengti jai gresiančio pavojaus, savo veiksmais ji nepadarė. Akcentuotina, jog prieš nukentėjusiąją panaudotas fizinis smurtas ir vėlesni kaltininko veiksmai sukėlė L. B. didelį sumišimą ir išgąstį, tad jos atlikti veiksmai negali būti laikomi būtinosios ginties ribų peržengimu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, L. B. neturėtų atsakyti už formaliai administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą, kadangi ši veika buvo padarytą esant būtinosios ginties sąlygoms. Nukentėjusioji kreipėsi į policijos įstaigą pagalbos, tačiau buvo ne apginta, o nubausta pati, neišsiaiškinus visų situacijos aplinkybių, o jas įvertinus formaliai, kas neatitinka nei žmogaus teisių ir laisvių gynimo, nei teisingumo įgyvendinimo principų.

Jeigu teismas vis dėlto laikys, jog L. B. turi būti nubausta administracine tvarka, tuomet prašys apsvarstyti ANK 34 str. 6 d. nuostatos jos atžvilgiu taikymo galimybę. Nors nagrinėjamu atveju institucija L. B. veikoje nustatė tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau taip pat kaip lengvinanti aplinkybė turėtų būti vertinama ir tai, jog pati L. B. pranešė tiek apie jos atžvilgiu padarytą nusikaltimą, tiek ir apie savo padaryto administracinio nusižengimo požymių turinčius veiksmus, t. y. ji iš esmės padėjo išaiškinti nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), administracinio nusižengimo požymių turintys veiksmai padaryti iš didelio susijaudinimo ir išgąsčio (ANK 35 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Sunkinančių aplinkybių L. B. veikoje nenustatyta. Šiuo atveju turi būti taip pat atsižvelgiama ir į tai, jog tokio pobūdžio veiksmus L. B. padarė pirmą kartą, o teisę vairuoti transporto priemones turi jau 10 metų. L. B. praeityje nebuvo teista, jokių šiurkščių pažeidimų nėra padariusi. Dėl įvykusio įvykio ji labai išgyvena. L. B. yra dviejų nepilnamečių vaikų motina, dirbanti ir teigiamai charakterizuojama. Teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga tiek jos pačios tiek vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti. Mano, jog išvardytų aplinkybių visuma, net ir tuo atveju jei teismas laikytų, jog L. B. turi atsakyti administracine tvarka, leidžia jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jai administracinės nuobaudos arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Tuo tarpu nutarimą priėmęs pareigūnas, ne tik kad nesvarstė ANK 34 str. 6 d., taikymo galimybės, tačiau netgi skyrė administracinę nuobaudą didesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju, L. B. nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad ji 2021 m. gruodžio mėn. 18 d. 23.45 val. Rokiškio rajono sav., Rokiškyje, Perkūno g. 6, vairavo automobilį VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 1,38 prom. neblaivumas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad <...> Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Kaip matyti iš pateikto skundo, L. B. teigia, kad institucija, priėmusi nutarimą, netinkamai kvalifikavo teisiškai reikšmingas byloje nustatytas faktines aplinkybes. Ji administracinio nusižengimo požymius turinčią veiką padarė siekdama išvengti pavojaus jos sveikatai ir gyvybei, t. y. tolimesnio ir besitęsiančio jos atžvilgiu sugyventinio fizinio ir psichinio smurto naudojimo. Anot pareiškėjos, tokia situacija atitinka būtinosios ginties instituto sąlygas, nepriklausomai nuo padarinių, t. y. nepaisant to, ar nukentėjusioji automobiliu būtų padariusi fizinės žalos ją fiziškai puolusiam savo sugyventiniui, ar ne. Be to, ji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

ANK 13 straipsnio 1-3 dalyse nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką padarė gindamas savo ar kito asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo ir priešingo teisei kėsinimosi. Būtinosios ginties ribos yra peržengiamos tuo atveju, kai gynyba akivaizdžiai neatitinka priešingo teisei kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė priešingas teisei kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

ANK 16 straipsnyje įtvirtintos būtinojo reikalingumo sąlygos ir nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo.

L. B. teigia, kad jai inkriminuojamą nusižengimą padarė gindama save nuo jai gresiančio pavojaus, kuris buvo realus ir akivaizdus, kadangi ji būdama automobilyje negalėjo nei pasislėpti, nei pabėgti, nei kitaip apsiginti nuo agresyvaus sugyventinio. Be to, prieš ją panaudotas fizinis smurtas ir vėlesni kaltininko veiksmai sukėlė jai didelį sumišimą ir išgąstį, todėl jos atlikti veiksmai negali būti laikomi būtinosios ginties ribų peržengimu. Pažymi, kad žalos, siekdama išvengti jai gresiančio pavojaus, savo veiksmais ji nepadarė. Mano, kad neturėtų atsakyti už formaliai administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą, kadangi ši veika buvo padaryta esant būtinosios ginties sąlygoms.

Panevėžio apskrities VPK ANBN skyrius nesutinka, kad L. B. būtų atleista nuo administracinės atsakomybės, nes ji kilusį pavojų galėjo pašalinti ir kitais būdais, nesirenkant vieno iš pavojingiausių administracinių nusižengimų vykdymo. Mano, kad ji smurto galėjo išvengti kviečiant į pagalbą policijos pareigūnus (kas ir buvo padaryta), taip pat pasitelkiant į pagalbą kitus įvykio vietoje buvusius asmenis. Be to, L. B. pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė tyčia, sąmoningai, tai yra aiškiai suvokdama, jog yra neblaivi ir negali vairuoti transporto priemonių.

Duodama paaiškinimus apie 2021 m. gruodžio 18 d. įvykius L. B. nebuvo nuosekli, jos parodymai keitėsi. Įvykio ROIK 0121000810912 registracijos pažymoje nurodoma, kad 2021 m. gruodžio 18 d., 23.44 val. gautas pranešėjos L. B. skambutis į bendrąjį pagalbos centrą. Pranešėja nurodė, kad jai įsėdus į automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pavažiavus 100 metrų, ant priekinio gaubto užšoko neblaivus, agresyvus jos sugyventinis R., kuris prieš tai su pranešėja konfliktavo, mušė ranka į veidą, prakirto lūpą. Pranešėja galimai neblaivi. Adreso nenurodė, teigia, kad randasi prie nakvynės namų Leokardis.

2021 m. gruodžio 23 d. rašytiniame paaiškinime L. B. nurodė, kad po konflikto su sugyventiniu svečių namuose „Leokordis“, ji nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę ir atsisėdo į jos automobilį. Sugyventinis trankydamas šoninius ir priekinį stiklus bandė patekti į automobilio vidų, todėl ji, būdama šoko būsenoje, instinktyviai saugodamasi, besimuistant ir pan. automobilio viduje netyčia koja išjungė bėgio svirtį, dėl ko automobilis galėjo tam tikrą atstumą pajudėti dėl aikštelėje esančios nuokalnės. Be to, sugyventinis visokiais būdais bandė į automobilį patekti, todėl jį galėjo išjudinti. Pažymi, kad konflikto meto būdama neblaivi nevažiavo ir neplanavo vairuoti, įvyko paprasčiausias nesusipratimas automobilių stovėjimo aikštelėje dėl kilusio konflikto. Būtent automobilio pajudėjimą iš vietos sąlygojo minėto konflikto pasekmės.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vyr. patrulio V. K. 2021 m. gruodžio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 18 d., 23.51 val. dirbant operatyvinėje grupėje, gavo pranešimą, kad pranešėja teigia jog įsėdus į automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pavažiavus 100 metrų, ant priekinio gaubto užšoko neblaivus, agresyvus jos sugyventinis R., kuris prieš tai su pranešėja konfliktavo, mušė ranka į veidą, prakirto lūpą. Vykstant į nurodytą vietą, maždaug apie 70 metrų atstumu nuo nakvynės namų „Leokordis“, pastebėjo ties Perkūno gatve, ant įvažiavimo į nakvynės namus stovint automobilį VW TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo pranešėja L. B., o šalia automobilio lauke stovėjo jos sugyventinis R. L.. Automobilio variklis buvo neužvestas. Bendraujant su pranešėja L. B., ji paaiškino, kad tarp sugyventinio R. L. ir jos, nakvynės namų kieme įvyko konfliktas, kurio metu R. L. pranešėjai sudavė į veido sritį, jai grasino susidorojimu, todėl ji vengdama smurto bandė su automobiliu pasišalinti, tačiau R. L. užšoko ant automobilio variklio gaubto ir bandė ją sulaikyti, tačiau ji iš kiemo nuvažiavo link Perkūno g. ir sustojo, nes ant automobilio variklio gaubto buvo užlipęs jos sugyventinis. L. B. buvo neblaivi, alkotesteriu jai nustatyta pirmu tikrinimu - 1,59 prom., antru tikrinimu - 1,38 prom. L. B. paaiškinimas apie tai, kad ji vairavo automobilį neblaivi, darytas įrašas Body kameromis Nr. BOF1EC5F6126. 28EDE0EA0F64. Peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašą matosi, kaip L. B. sėdėdama už automobilio vairo išvažiuoja iš nakvynės namų „Leokordis“ kiemo, ant variklio dangčio veždama įsikibusi rankomis savo sugyventinį R. L..

Savo skunde L. B. teigia, kad bijodama, kad jos sugyventinis neišdaužtų automobilio durų stiklo, elgdamasi instinktyviai ir siekdama išvengti jai gręsiančio pavojaus, užvedė automobilį ir įjungė atbulinę pavarą bei pradėjo važiuoti. Nepaisant to, sugyventinis nuo automobilio neatsitraukė. Tuomet ji įjungė priekinę pavarą, tačiau sugyventinis ne tik kad neatsitraukė nuo automobilio, tačiau užšoko ant variklio gaubto, vėliau daužė kumščiu priekinio automobilio stiklą. L. B. teigimu, ji buvo labai išsigandusi, todėl ji važiavo su automobiliu į priekį. Matydama, kad sugyventinis vis tiek neatsitraukia, ji sustojo ir išsitraukė iš rankinės mobilųjį telefoną, sušaukė sugyventiniui, jog apie viską praneš policijai ir tik tai padarius pamatė, jog sugyventinis aprimo, nustojo daužyti stiklą ir nuėjo nuo automobilio.

Byloje pateiktame vaizdo įraše, pridėtame prie administracinio nusižengimo bylos ROIK21153043951, matyti, kad įvykis vyksta lauke, prie įėjimo į svečių namus „Leokordis“, kur stovi 4 asmenys. Kaip nustatyta, du iš jų - L. B. ir R. L.. L. B. ir R. L. konfliktuoja, ginčijasi. R. L. išmetus rankoje laikytą maišą su daiktais, L. B. jam spyrė, tada paėmė nukritusį maišą ir išbyrėjusius daiktus ir nuėjo prie mėlynos spalvos automobilio „VW TOURAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo prie pastato esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, jį atsirakino ir atsisėdo prie vairo. Viso įvykio metu šalia buvusi moteris (apsivilkusi raudonu paltu) nuolat ramino L. B. ir R. L., sakė, kad jie baigtų ginčytis. L. B. einant link automobilio, ta pati moteris jai kelis kartus sakė, kad ji nevažiuotų: „Nevažiuok, L.“, „L., parveš tave“ (vaizdo įrašo 01.02 min. – 01.17 min.). Prie automobilio priėjęs R. L. pasakė L. B., kad ji atrakintų duris ir trenkė ranka į automobilio keleivio pusės stiklą. Tada L. B. užvedė automobilį, įjungė jo šviesas, valytuvus (vaizdo įrašo 01.26 min.) ir pradėjo važiuoti atbuline eiga. Tuo metu moteris, vilkinti raudoną paltą, sugriebė R. L. ir bandė atitraukti nuo automobilio, jie paėjo atgal, už automobilio. Tada L. B. padidino greitį ir, važiuodama atbuline eiga, pradėjo automobiliu stumti už jo stovėjusius R. L., ir minėtą moterį (vaizdo įrašo 01.36 min. – 01.39 min.). Jie pradėjo bėgti, kadangi automobilis juos stūmė. Tada R. L. atsistojo priešais stabtelėjusį automobilį, bet automobilis pradėjo važiuoti tiesiai ir R. L. atsidūrė ant automobilio priekinės dalies. L. B. nereagavo į R. L. ir moters šauksmus ir raginimus sustoti ir važiavo toliau, veždama vyrą ant automobilio priekinės dalies, ir išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės į gatvę, ten sustojo gatvės pakraštyje.

Pareiškėja prašo, jeigu teismas laikys, jog jos veiksmuose yra inkriminuoto nusižengimo požymiai, taikyti ANK 34 str. 6 d. ir administracinės nuobaudos jai neskirti arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę.

L. B. skunde nurodoma, kad kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė turėtų būti vertinama ir tai, jog pati L. B. pranešė tiek apie jos atžvilgiu padarytą nusikaltimą, tiek ir apie savo padaryto administracinio nusižengimo požymių turinčius veiksmus, t. y. ji iš esmės padėjo išaiškinti nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), administracinio nusižengimo požymių turintys veiksmai padaryti iš didelio susijaudinimo ir išgąsčio (ANK 35 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Iš bylos duomenų matyti, jog Nutarimą priėmusi institucija nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja tik viena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad atsakomybę lengvina, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. ANK 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - administracinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai.