- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- 1S-87-576/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00007-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Kaltinamasis
- D. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo D. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. M. pratęstas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 21 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-345-1131/2022, kurioje D. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, 163 straipsnyje.
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. G. ir A. M..
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi tenkintas nukentėjusiojo A. M. atstovės pagal įstatymą A. G. prašymas dėl kardomosios priemonės kaltinamajam pakeitimo (sugriežtinimo) ir kaltinamajam D. M. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra trijų mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo faktinės intensyvios priežiūros vykdymo pradžios ,įpareigojant kaltinamąjį D. M.: nebendrauti bei neieškoti ryšių bet kokiais būdais ar priemonėmis, taip pat ir per kitus asmenis, su A. M. ir A. G.; nesilankyti (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); nuo kiekvieno penktadienio 18.00 val. iki kiekvieno pirmadienio 06.00 val. būti savo gyvenamosiose vietose, (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini), nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, draudžiama jį nusiimti, gadinti ar sunaikinti. Ta pačia nutartimi kaltinamajam D. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato tyrėjos 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais palikta nepakeista.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartimi kaltinamajam D. M. pratęstas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 21 d. 13.56 val., paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi paskirtus įpareigojimus.
II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Kaltinamasis D. M. Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartį.
5.1. Kaltinamojo teigimu, skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir deklaratyvi, kadangi joje nepateikta duomenų, kurie pagrįstų teismo išvadą dėl vienos iš griežčiausių kardomųjų priemonių pratęsimo būtinumo. Skunde nurodoma, kad pratęsta kardomoji priemonė prieštarauja šios kardomosios priemonės paskirčiai, neatitinka teisingumo, tikslingumo ir proporcingumo principų, kadangi be pagrindo sunkina kaltinamojo teisinę padėtį.
5.2. Kaltinamasis pažymi, kad teismas negali vadovautis prielaidomis, spręsdamas kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą, o privalo vadovautis duomenimis ir įrodymais. Pabrėžiama, kad teismas privalo atsižvelgti į principą, jog kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, o jo kaltumą privalo įrodyti pareigūnai ir teismas. Todėl ir vienos griežčiausių kardomųjų priemonių – intensyvios priežiūros – pagrindų egzistavimą šiuo atveju privalėjo įrodyti prokurorė, kuri jų neįrodė nei vienu konkrečių faktu ar duomenimis.
5.3. Kaltinamasis nurodo, kad byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų teismo teiginius, jog jis gali sukelti grėsmę nukentėjusiojo saugumui. Kaltinamasis D. M. pažymi, kad jam rūpi sūnaus sveikata ir gerovė, ir to nepaneigia bylos duomenys, nėra įrodymų, jog sūnui jis būtų grasinęs, reikalavęs atlikti ar susilaikyti nuo kokių nors veiksmų. Be to, nurodoma, kad šis kardomosios priemonės pratęsimo pagrindas yra nepagrįstas, nes asmenų saugumą užtikrina ne kardomosios priemonės, o policija ir kitos teisėsaugos institucijos.
5.4. Skunde pažymima, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų ketinęs daryti, bandęs daryti ar daręs neleistiną poveikį nukentėjusiajam ir jo atstovei pagal įstatymą. Skundžiamoje nutartyje yra nurodytas tik vienas galimo neteisėto poveikio atvejis, kai kaltinamasis nukentėjusiajam nusiuntė vieną žinutę. Skunde pabrėžiama, kad minėtosios žinutės net nėra bylos medžiagoje, be to, ji buvo susijusi tik su pasveikinimu Naujųjų Metų proga, o tokia žinutė, kaltinamojo vertinimu, negali neigiamai paveikti nukentėjusiojo. Kaltinamojo teigimu, bylos medžiagoje juo labiau nėra duomenų apie neleistino poveikio darymą nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą.
5.5. Taip pat skunde nurodoma, jog intensyvi priežiūra kaltinamajam buvo pratęsta siekiant apriboti jo bendravimą su nukentėjusiuoju ir jo atstove pagal įstatymą tiek gyvai, tiek nuotoliu, tačiau kaltinamojo teigimu, tai, kad teismas pripažino, jog jis nusiuntė nukentėjusiajam žinutę, įrodo, kad ši kardomoji priemonė neveikia, nes neužtikrina kaltinamojo nebendravimo su nukentėjusiuoju per nuotolį. Tai dar viena priežastis, dėl kurios nebuvo pagrindo pratęsti intensyvią priežiūrą.
5.6. Kaltinamasis nurodo, kad nors teismas nurodė, jog jis darys naujas nusikalstamas veikas, tačiau teismas nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių šį teiginį. Pabrėžiama, jog D. M. turi aukštąjį išsilavinimą, pastovią gyvenamąją vietą, neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl naujų nusikalstamų veikų darymo rizika yra ypač žema.
Atsiliepimas
6. Nukentėjusiojo A. M. atstovė pagal įstatymą A. G. pateikė atsiliepimą į kaltinamojo skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o kaltinamojo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6.1. Atsiliepime nurodoma, jog Vilniaus apygardos teismas, pasisakydamas dėl ankstesnės nutarties, kuria buvo paskirta intensyvi priežiūra kaltinamajam, pasisakė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog kaltinamasis galimai padarė jam inkriminuojamas veikas bei piktnaudžiaudamas tėvo pareigomis, sistemingais, ilgalaikiais veiksmais gniuždė sūnų, sutrikdęs jo sveikatą, dėl ko visiškai neaiškūs kaltinamojo skundo teiginiai, kad jam rūpi sūnaus sveikata ir gerovė. Pažymima, jog po to, kai liudytoja psichologė davė parodymus, jog nukentėjusiajam skausminga prisiminti kaltinamajame akte išvardytus epizodus, turėdamas teismo ekspertizės išvadas, kad nukentėjusiajam klausimai apie smurtą sukelia šoko būseną, kaltinamasis per savo gynėją pareikalavo, jog teismo ekspertizė jo sūnui būtų atlikta pakartotinai, nepaisant to, kad teismo ekspertizės išvadas patvirtina ir Vaiko raidos centro gydytojų konsiliumo išvados.
6.2. Pažymima, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi kaltinamajam buvo uždrausta bet kokio pobūdžio kontaktai su sūnumi. Iš 2022 m. vasario 17 d. pateiktos ekrano nuotraukos matyti, jog 2022 m. sausio 27 d. kaltinamasis parašė sūnui 3 žinutes, iš kurių dvi ištrynė, o vieną, neva per klaidą, nusiuntė visiems programėlės kontaktams. Sūnaus teigimu, tos žinutės galimai buvo kaltinamojo pobūdžio. Atsiliepime nurodoma, jog sūnus, pasakodamas jai tėvo ištrintas žinutes buvo labai sunerimęs. Be to, sausio 27 d. nukentėjusiajam kaltinamasis atsiuntė nuorodą į filmuką apie psichikos ligų gydymą, šio filmuko peržiūrėjimas irgi neigiamai paveikė sūnaus nuotaiką, sudarė įspūdį, jo tėvas tokiu būdu nori jam pasakyti, jog jis yra psichinis ligonis, dėl ko yra teisinga teismo išvada apie neigiamai manipuliatyvų žinučių poveikį nukentėjusiajam.
6.3. Nurodoma, jog teismo taikomos kardomosios priemonės užtikrina aukos saugumą ir šių priemonių pažeidimas leidžia teismui taikyti griežtesnes priemones, siekiant ir toliau užtikrinti aukos saugumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis piktybiškai ir sistemingai pažeidinėjo kardomąsias priemones tiek iki sugriežtinimo, tiek po. Byloje yra duomenų, kad iki kol kaltinamajam buvo uždėta apykojė, jis nepaisydamas kardomosios priemonės nesiartinti prie nukentėjusiojo ir jo įstatyminės atstovės, net kelis kartus lankėsi vaiko mokykloje, atvažiuodavo pas juos į namus. Apykojė yra vienintelė priemonė, kuri šiuo metu gali kontroliuoti kaltinamojo judėjimą bei užkirsti kelią šiems kaltinamojo veiksmams.
6.4. Atsiliepime nurodoma, jog nors kaltinamasis skunde nurodė, jog paskirta kardomoji priemonė niekaip netrukdo jam ieškoti ryšio su sūnumi per nuotolį, bet vienintelė kardomoji priemonė, kuri galėtų užkirsti kelią kaltinamojo bendravimui su sūnumi per nuotolį būtų sulaikymas, kurio teismas jam nepaskyrė galimai atsižvelgiant į tai, jog tėvo sulaikymas padarys dar didesnį neigiamą poveikį nukentėjusiojo emocinei sveikatai, nei tėvo rašomos žinutės. Tačiau akivaizdu, kad kardomoji priemonė negali švelnėti dėl to, kad kaltinamasis ją piktybiškai pažeidinėja, t. y. bendrauja su nukentėjusiuoju per nuotolį bei pats tą pripažįsta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo D. M. skundas atmetamas.
7. Teismas, įvertinęs kaltinamojo D. M. skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartis yra teisėta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), nei kituose teisės aktuose numatytų reikalavimų, o kaltinamajam D. M. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminas pratęstas pagrįstai.
8. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos baudžiamojo proceso įstatyme numatytos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Vertindamas, ar kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – termino pratęsimas yra pagrįstas, teismas privalo atsižvelgti ir į BPK 121 straipsnio 4 dalyje numatytus kardomosios priemonės skyrimo reikalavimus. BPK 121 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės, sprendžiant dėl kardomosios priemonės.
9. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad kaltinamajam kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra taikoma siekiant užtikrinti nepilnamečio nukentėjusiojo saugumą; sekiant, kad nebūtų daromas neleistinas poveikis nepilnamečiam nukentėjusiajam ir jo atstovei pagal įstatymą; siekiant, kad nebūtų daromos naujos nusikalstamos veikos ir netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus baudžiamojoje byloje esančius duomenis nėra pagrindo laikyti, kad apylinkės teismas byloje surinktus duomenis ar kaltinamąjį asmenį charakterizuojančią informaciją įvertino neteisingai. Patikrinus byloje esančią medžiagą konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai kaltinamajam pratęsė kardomąją priemonę intensyvią priežiūrą. Sprendžiant šį klausimą teisėja atsižvelgė į kaltinamojo galimai padarytų veikų sunkumą, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės šios kardomosios priemonės taikymui, numatytas BPK 121 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, pagrindė nustatytą draudimą bendrauti su nukentėjusiuoju.
10. Nagrinėjamoje byloje D. M. kaltinamas dviejų apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymu (BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai ir BK 163 straipsnis). Iš kaltinamojo asmenybę charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis turi aukštąjį išsilavinimą, pagal byloje esančius SODROS duomenis kaltinamasis turi darbo vietą, nuo 2020 m. sausio 9 d. dirba (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 167). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad D. M. yra neteistas (2 t., b. l. 169-172), nors galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau kaltinamasis yra ne kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 173-179).
11. Kaltinamojo skundo argumentai, kad žemesnysis teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės taikymo terminą, turėjo vadovautis įrodymais, tačiau vadovavosi prielaidomis, yra nepagrįstas. Teismas, spręsdamas dėl kardomosios priemonės skyrimo ir termino pratęsimo, nesprendžia duomenų pripažinimo įrodymais klausimo. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo teigti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, priimdama 2022 m. vasario 18 d. nutartį, vadovavosi prielaidomis, kadangi minėtoje nutartyje kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – termino pratęsimas pakankamai motyvuotas baudžiamosios bylos medžiagoje esančiais duomenimis, kurie pagrindžia kardomosios priemonės pratęsimo būtinumą, siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus.
12. Kaip teisingai nurodė žemesnysis teismas, baudžiamojoje byloje, kurioje D. M. yra pripažintas kaltinamuoju, yra atliekamas įrodymų tyrimas, dėl to ypatingai svarbu užtikrinti, kad kaltinamasis nedarytų jokio poveikio nukentėjusiajam ir jo atstovei pagal įstatymą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. M. paskyrus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – buvo uždrausta bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju A. M. ir jo atstove pagal įstatymą A. G., tačiau kaltinamasis nesilaikė kardomosios priemonės įpareigojimų ir toliau bandė susisiekti su nukentėjusiuoju bei buvo atvykęs į jo mokykloje vykusią šventę. Paskyrus griežtesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – kaltinamasis taip pat nesilaikė įpareigojimo nebendrauti su nukentėjusiuoju, kadangi per programėlę išsiuntė jam žinutę. Nors kaltinamasis aiškino, kad žinutė nukentėjusiajam buvo išsiųsta per klaidą, tačiau sutiktina su žemesniojo teismo išvada, jog kaltinamasis, suvokdamas jam taikomos kardomosios priemonės sąlygas ir įpareigojimus, turi jų laikytis ir būti tiek atidus, kad jokiais būdais ir priemonėmis neieškotų kontakto su nukentėjusiuoju, kadangi pats kaltinamasis yra atsakingas už tai, kad laikytųsi jam galiojančių elgesio draudimų. Nors skunde pabrėžiamas nukentėjusiajam išsiųstos žinutės turinys, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltinamajam taikomas įpareigojimas nebendrauti su nukentėjusiuoju neturi išlygų ir bet kokio turinio žinučių siuntimas yra traktuojamas kaip kardomosios priemonės sąlygų pažeidimas. Nors skunde nurodoma, kad dėl išsiųstos žinutės galima spręsti, jog kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – neužtikrina, kad kaltinamasis nebendrautų su nukentėjusiuoju nuotoliniu būdu, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad kardomosios priemonės terminas buvo pratęstas nepagrįstai, juo labiau nėra pagrindo spręsti, jog kaltinamajam neturėtų būti taikomos kardomosios priemonės.
13. Be to, pažymėtina ir tai, jog vadovaujantis 2022 m. kovo 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus specialisto tarnybiniu pranešimu dėl kardomosios priemonės pažeidimo, nustatytas ir kitas kaltinamojo atliktas intensyvios priežiūros reikalavimo pažeidimas – t. y. GPS/GSM įrenginį laikyti prie savęs specialiame dėkle, kuris visada privalo būti netoli apykojės. Kaltinamasis pareigūnams paaiškino, jog išėjo į parduotuvę, o GPS/GSM įrenginį paliko namie.
14. Skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis keltų realią grėsmę nukentėjusiajam, nurodoma, jog teismo teiginiai, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas nukentėjusiojo atžvilgiu, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, yra nepagrįsti. Visgi, atsižvelgdamas į kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamojo elgesį bylos nagrinėjimo metu (t. y. kardomųjų priemonių pažeidimus, įpareigojimo nebendrauti ir neieškoti kontakto su nukentėjusiuoju ir jo įstatymine atstove, nepaisymą), nukentėjusiojo, kuris yra nepilnametis, psichinę ir emocinę būklę (jam nustatytas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, vyrauja obsesinės mintys ir apmąstymai, nukentėjusysis bijo tėvo, taip pat bijo jam paprieštarauti, išsakyti savo nuomonę ir pan.), jo pažeidžiamumą, sprendžia, jog žemesnysis teismas pagrįstai nurodė, kad nepratęsus kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, nebus užtikrintas nukentėjusiojo saugumas ir tai, kad nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą atžvilgiu nebūtų naudojamas neleistinas poveikis, nebūtų galimai daromos naujos nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu ir nebūtų trukdomas bylos nagrinėjimas teisme. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės dėl jo asmenybės (t. y. jog jis turi aukštąjį išsilavinimą, pastovią gyvenamąją vietą, neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų), vertinant jas kitų nurodytų aplinkybių kontekste, nepaneigia pagrindo taikyti intensyvią priežiūrą egzistavimo.
15. Aukštesniojo teismo vertinimu, D. M. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros ir jos sąlygų negalima vertinti kaip neproporcingai ribojančių kaltinamojo teises. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. M. 2020 m. rugpjūčio 4 d. buvo paskirta viena iš švelniausių kardomųjų priemonių – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. G. ir A. M.. Pagal bylos duomenis matyti, kad nukentėjusiojo A. M. atstovė pagal įstatymą A. G. prašė kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę pakeisti griežtesne, kadangi jis nesilaiko kartu su rašytiniu pasižadėjimu neišvykti paskirtų įpareigojimų ir bando susisiekti su nukentėjusiuoju jam skambindamas ir rašydamas. 2021 m. spalio 5 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu A. G. prašymą palaikė ir prokuroras, kuris prašė kaltinamajam D. M. paskirtą kardomąją priemonę pakeisti į griežtesnę – intensyvią priežiūrą. Taigi, kaltinamajam buvo taikoma švelnesnė kardomoji priemonė, tačiau jis paskirtų įpareigojimų nesilaikė, o pagal BPK 136 straipsnio 3 dalį, asmeniui, kuris pažeidžia jam paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti, gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė. Atsižvelgiant į tai, aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju švelnesnės kardomosios priemonės nėra pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.
16. Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – kaip ir kitos kardomosios priemonės neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises ir laisves, tačiau aukštesnysis teismas daro išvadą, kad be kaltinamojo D. M. teisių ir laisvių suvaržymo nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BPK 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi. Taigi, nustatęs, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – kaltinamojo D. M. atžvilgiu taikymas nebereikalingas, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas bet kuriuo metu gali kardomąją priemonę panaikinti.
17. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas neturi pagrindo teigti, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – termino pratęsimas yra neproporcingas, o pati kardomoji priemonė prieštarauja jos paskirčiai, taigi, konstatuotina, jog kaltinamajam D. M. intensyvios priežiūros terminas pratęstas pagrįstai, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartis yra motyvuota ir teisėta, todėl jos naikinti kaltinamojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo D. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.