Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-06-28 · Administracinė byla Nr. eI2-7701-583/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-06-28
Bylos Nr.
eI2-7701-583/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00891-2024-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „T“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. eI2-7701-583/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00891-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 28 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „T“ atstovei advokatei I. V., atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui G. K.,

2024 m. birželio 18 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „T“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „T“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) 2024 m. vasario 7 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) dalį, kuria nuspręsta pareiškėjai skirti ekonominę sankciją pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Bendrovė nurodė, kad Inspekcija priėmė Nutarimą, kuriuo už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą skyrė 1200,00 Eur dydžio baudą, už UĮ 57 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 200,00 dydžio baudą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis pareiškėjai paskyrė galutinę baudą – 1200,00 Eur.

Pareiškėja teigia, jog nesutinka su Nutarimu dalyje, kurioje nuspręsta jai skirti ekonominę sankciją už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pažeidimo padarymą. Nutarimas šioje apimtyje priimtas netinkamai įvertinus reikšmingas aplinkybes, neteisingai kvalifikavus Bendrovės veiksmus, o paskirtos sankcijos dydis yra neadekvatus.

Atkreipia dėmesį, kad UĮ 56 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodoma, kad darbdaviams, padariusiems šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą gali būti taikomas apribojimas dalyvauti viešuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nustatyta tvarka. Nutarimu minėta sankcija nebuvo skirta, tačiau juo sukeliamos teisinės pasekmės faktiškai reiškia, kad Bendrovei buvo skirtas ir apribojimas dalyvauti viešuose pirkimuose. VPĮ nustatyta, kad tiekėjas pašalinamas iš pirkimų 3 metams, jei jis neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje. Minėtoje teisės normoje numatyta, kad mokesčių mokėtojas atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus kai darbdavys per paskutinius 3 metus iki jo vertinimo dienos įsigaliojusiu sprendimu nebuvo baustas už nelegalų darbą.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog Nutarimu paskirta nuobauda yra neproporcinga, neatitinka padaryto pažeidimo. Atsakovei netinkamai kvalifikavus susiklosčiusią situaciją, pareiškėjai ne tik skirta finansinė sankcija, bet tuo pačiu ir nepagrįstas veiklos apribojimas – negalėjimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose 3 metus. Paskyrus neproporcingą sankciją, Bendrovės teisė ir laisvė toliau plėtoti verslą yra neadekvačiai varžoma, akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pabrėžia, jog Bendrovė didžiąją dalį pajamų gauna būtent iš viešojo sektoriaus, todėl negalėjimas dalyvauti viešuose pirkimuose neabejotinai sąlygos jos privedimą prie bankroto, darbuotojų atleidimo, negalėjimo į valstybės biudžetą mokėti mokesčius ir t.t.

Nutarime konstatuota, kad pareiškėja, būdama darbdaviu, pažeidė imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo reikalavimus t. y. nuo 2023 m. birželio 2 d. nelegaliai įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietį D. M. ir leido jam dirbti barmenu, nors tuo metu jam nebuvo duotas Užimtumo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) leidimas dirbti, nors jis tokį leidimą prieš pradėdamas dirbti privalėjo įsigyti. Taip pat pareiškėja nuo 2023 m. birželio 14 d. nenutraukė sutarties su trečiosios šalies piliečiu, nors tuo metu buvo pasibaigęs jo teisėto buvimo Lietuvoje laikotarpis, jam išduotas laikinas leidimas gyventi (toliau – ir leidimas) panaikintas ir jis neturėjo įgijęs naujo leidimo gyventi Lietuvoje. Pabrėžiama, jog D. M. darbas Bendrovėje laikomas neteisėtu, nepriklausomai nuo to, kad su juo buvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV).

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigia, kad anksčiau minėta situacija neatitinka UĮ pateiktos sąvokos nelegalus darbas apibrėžimo. D. M. įsidarbindamas pateikė galiojantį leidimą, kuriame buvo nurodyta, jog jis galioja iki 2023 m. lapkričio 8 d., todėl su juo sudaryta darbo sutartis. Tik iš Nutarimo turinio Bendrovei tapo žinoma, kad užsieniečio leidimas buvo panaikintas anksčiau laiko, tačiau Inspekcija priimdama Nutarimą į šią aplinkybę neatsižvelgė. Taip pat pareiškėja sudariusi darbo santykius su D. M. apie tai nedelsiant informavo VSDFV, o tai akivaizdžiai patvirtina, jog veiksmų sąžiningumą, teisėtumą, todėl neteisinga, kad darbdavys, sudaręs darbo sutartį, ją išviešinęs, mokėjęs atitinkamus mokesčius, yra baudžiamas už nelegalų darbą.

Bendrovės nuomone, šie argumentai patvirtina, kad nėra pagrindo sutikti su Nutarime padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 3 ir 6 dalių reikalavimus ir taip padarė pažeidimą, numatytą UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Priešingas situacijos vertinimas reikštu, jog darbdavys, kuris aiškiai supranta, kad įdarbina darbuotoją nelegaliai, siekia nuslėpti darbo santykius ir nevykdo iš darbo santykių kylančių mokestinių prievolių, būtu traktuojamas analogiškai kaip ir pareiškėja, kuri darbo sutartį sudarė aiškiai suklaidinta paties darbuotojo, išviešino darbo santykius ir tinkamai vykdė mokestinius įsipareigojimus, o tai akivaizdžiai prieštarautu sąžiningumo ir protingumo principams.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „T“ atstovė advokatė I. V. nurodė, kad palaiko skunde suformuluotą reikalavimą, prašė skundą tenkinti jame pateiktų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė paaiškino, jog atlikus tyrimą dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų nustatė, kad pareiškėja, būdama darbdaviu, pažeisdama imperatyvius teisės aktų reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo reikalavimus, nuo 2023 m. birželio 2 d. įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietį D. M. ir leido jam iki 2023 m. birželio 21 d. dirbti jos naudai.

Pažeidimas pasireiškė dviem epizodais: 1) Bendrovė nuo 2023 m. birželio 2 d. nelegaliai įdarbino trečiosios šalies pilietį barmeno pareigoms ir leido jam iki 2023 m. birželio 14 d. nelegaliai dirbti, tačiau tuo metu jam nebuvo išduotas Tarnybos leidimas dirbti, nors tokį leidimą jis prieš pradėdamas dirbti privalėjo įsigyti; 2) nuo 2023 m. birželio 14 d. nenutraukė darbo sutarties su trečiosios šalies piliečių, nors tuo metu buvo pasibaigęs jo teisėto buvimo Lietuvoje laikotarpis, jam išduotas leidimas panaikintas ir jis neturėjo naujai išduoto leidimo, ir nuo 2023 m. birželio 15 d. iki 2023 m. birželio 21 d. leido jam nelegaliai dirbti Bendrovės naudai. Inspekcija pabrėžė, jog vadovaujantis UTPĮ nuostatomis, D. M. darbas pareiškėjos naudai laikomas neteisėtu nepriklausomai nuo to, kad su juo buvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą pranešta VSDFV. Minėtais veiksmais pareiškėja pažeidė imperatyvias Darbo kodekso bei UTPĮ reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Taip pat pareiškėja, būdama darbdaviu, sistemingai pavėluotai teikė privalomus pranešimus apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius. Tokiu neveikimu pareiškėja pažeidė imperatyvias Darbo kodekso, UTPĮ ir VSDFV direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus bei Tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas ir padarė UĮ 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Inspekcija vertinimu UĮ pažeidimo byla išnagrinėta tinkamai bei išsamiai, Nutarimu pareiškėjai nebuvo skirta UĮ 56 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta sankcija – apribojimas dalyvauti viešuose pirkimuose. Tai, kad Nutarimas gali sukelti pareiškėjai kitas neigiamas pasekmes dėl Lietuvos Respublikoje galiojančio teisinio reguliavimo susijusio su atitikimu viešųjų pirkimų kriterijams, nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalyku ir neturėtu būti vertinamas, kadangi šių klausimų sprendimas nepatenka į Inspekcijos kompetenciją. Aplinkybė, jog įstatymų leidėjas numatė tam tikrus papildomus apribojimus asmenims baustiems už nelegalų darbą, nesudaro pagrindo teigti, kad Nutarimu skirta sankcija yra neproporcinga.

Atsakovė pažymi, jog skirdama pareiškėjai nuobaudą nuosekliai vadovavosi panašaus pobūdžio bylose suformuota teismų praktika. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais bei apribojimais. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumu, susijusių su padarytu pažeidimu. Administracinį nusižengimą padariusio asmens dėl nuobaudos taikymo patirti nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Inspekcija nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, jog nėra pagrindo konstatuoti UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nurodyto pažeidimo padarymo fakto, kadangi D. M. pateiktas leidimas galiojo, ant jo nebuvo jokių akivaizdžių jo panaikinimą patvirtinančių duomenų, apie su darbuotojų sudarytą darbo sutartį pranešta VSDFV, jam sumokėtas sutartas atlygis, vykdyti mokestiniai įsipareigojimai susiję su darbo santykiais.

Teigia, jog tyrimas dėl galimų darbo pažeidimų buvo pradėtas gavus Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) informaciją, jog D. M. turimas leidimas yra negaliojantis, tačiau nepaisant to, jis dirba Bendrovėje. Bendrovės darbuotojai, atsakingi už asmenų įdarbinimą, tikrindami užsieniečio teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinantį dokumentą, matė jo galiojimą datą. Iš to seka, kad būdami pakankamai rūpestingi, jie privalėjo pamatyti iš šio dokumento išdavimo pagrindą. Pareiškėja susipažinusi su viešai paskelbtomis UTPĮ nuostatomis, turėjo suprasti, jog leidimas išduotas užsieniečiui, ketinančiam dirbti Lietuvoje tarpininkaujant konkrečiam darbdaviui. Kadangi Bendrovė netarpininkavo dėl leidimo išdavimo, ji negalėjo nesuprasti, jog dokumentas išduotas tarpininkaujant kitam darbdaviui ir skirtas darbui pas kitą darbdavį.

Jeigu pareiškėja būtų tinkamai vykdžiusi imperatyvias UTPĮ nuostatas ir nustatyta tvarka būtų kreipusis į Departamentą dėl sprendimo pakeisti darbdavį priėmimo, ji neabejotinai būtų gavusi atsakymą, jog D. M. turimas leidimas nebegalioja. Atsakovės nuomone atsainus Bendrovės požiūris į trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūras ir lėmė tai, jog ji įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietį, kurio turimo leidimo galiojimas panaikintas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas G. K. nurodė, jog palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. vasario 7 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kuria pareiškėja pripažinta padariusi UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad Departamentas 2023 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos įvertinimo“ informavo atsakovę, kad (duomenys neskelbtini) pilietis D. M. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d., išduotą pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalį bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kvietėjas uždaroji akcinė bendrovė - „T. R.“, darbo funkcija – virėjas. (Duomenys neskelbtini) pilietis nutraukė darbo santykius su minėta įmone, todėl leidimas buvo panaikintas ir nuo 2023 m. kovo 17 d. paskelbtas negaliojančiu. Vis dėlto užsienietis buvo įdarbintas kitoje darbovietėje, todėl Inspekcijos prašoma pagal kompetenciją įvertinti pateiktą informaciją dėl galimų įdarbinimo tvarkos pažeidimų.

Atsakovė, atsižvelgdama į minėtame Departamento rašte nurodytą informaciją, atliko tyrimą ir jo metu nustatytos aplinkybės užfiksuotos 2023 m. lapkričio 30 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas).

Akte nurodoma, kad tyrimo metu nustatyta, jog Bendrovė 2023 m. birželio 2 d. sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) piliečių D. M., darbo funkcija – barmenas. Darbo sutartį Bendrovės vardu pasirašė įmonės direktorė. Pareiškėja Inspekcijos specialistams pateikė D. M. leidimą išduotą UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Iš pateikto darbo laiko apskaitos žurnalo nustatyta, jog užsienietis dirbo nuo 2023 m. birželio 2 d. iki 2023 m. birželio 21 d., tačiau faktiškai dirbo padavėju. Atkreipiamas dėmesys, jog tiek barmeno, tiek padavėjo profesijos 2023 metais nepateko į trūkstamų profesijų sąrašą, todėl vadovaujantis UTPĮ 58 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatomis, D. M. įsidarbindamas privalėjo turėti Tarnybos išduodamą leidimą dirbti. Minėtas leidimas nebuvo išduotas, todėl darytina išvada, kad pareiškėja ir jos atsakingi asmenys tokiais veiksmais (neveikimu) padarė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą. Akte nurodoma, jog užsienietis nuo 2023 m. birželio 15 d. Lietuvoje buvo neteisėtai, kadangi pasibaigė bevizio režimo buvimo terminas, bet leidimas laikinai gyventi ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę D. M. teisėtai būti Lietuvoje nebuvo išduotas, tačiau nepaisant to jis iki 2023 m. birželio 21 d. dirbo Bendrovės naudai, nors ji privalėjo šią darbo sutartį nutraukti. Šiais veiksmais padarė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą.

Akte taip pat buvo konstatuota, jog pareiškėja pažeidė informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarką. Ji turėjo prievolę ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki užsieniečio įdarbinimo dienos, nepateikė Inspekcijai ir Tarnybai privalomo pranešimo apie įmonėje dirbančius užsieniečius, tačiau to laiku neatlikdama pažeidė Darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalies, UTPĮ 62 straipsnio 8 dalies ir Aprašo 4.1 bei 7 punkto reikalavimus ir padarė UĮ 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Atsakovė, vadovaudamasi Akte nurodytomis aplinkybėmis, 2024 m. sausio 12 d. pareiškėjai surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Protokolas). Protokole nurodyta, kad Bendrovė būdama darbdaviu pažeidė imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, reikalavimus t. y. leido įmonėje nuo 2023 m. birželio 2 d. iki 2023 m. birželio 21 d. dirbti (duomenys neskelbtini) piliečiui D. M., neturint leidimo dirbti, o pasibaigus užsieniečio teisėto buvimo Lietuvos Respublikos laikotarpiui su juo nenutraukė neterminuotos darbo sutarties, nors vadovaujantis UTPĮ 39 straipsnio 3 punktu ir 64 straipsnio 1 punktu, D. M. buvimas Lietuvoje ir jo darbas Bendrovės naudai buvo neteisėti. Taip pat pareiškėja pažeidė imperatyvius Darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalies, UTPĮ 62 straipsnio 8 dalies ir Aprašo 4.1 bei 7 punkto reikalavimus, nes D. M. Bendrovėje įdarbintas 2023 m. birželio 2 d., o LDU pranešimas pateiktas 2023 m. birželio 12 d., K. E. įdarbinta 2023 m. spalio 2 d., LDU pranešimas pateiktas 2023 m. spalio 3 d. Tokiais veiksmais pareiškėja padarė UĮ 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Pareiškėja 2024 m. sausio 12 d. Inspekcijai pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog D. M. 2023 m. birželio 1 d. kreipėsi į Bendrovę dėl darbo barmeno pareigose. Užsienietis pateikė galiojantį leidimą, kuris galiojo iki 2023 m. lapkričio 8 d. bei kitus reikalingus dokumentus, todėl su juo 2023 m. birželio 2 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis su numatytu 3 mėnesiu išbandymo laikotarpiu. Esant nepatenkinamiems darbuotojo išbandymo rezultatams darbo sutartis su D. M. nutraukta 2023 m. birželio 21 d. Su darbuotoju visiškai atsiskaityta, apie (duomenys neskelbtini) piliečio įdarbinimą pranešta VSDFV. Pabrėžė, jog paaiškėjus situacijai dėl galimų užsieniečio įdarbinimo pažeidimų, imtasi prevencinių veiksmų, kad tokie atvejai daugiau nebepasikartotų.

Atsakovė, vadovaudamasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjai surašė Nutarimą. Nutarime pakartotos Akte bei Protokole nurodytos tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, aktualus teisinis reguliavimas. Nutarime konstatuojama, kad Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nesilaikė imperatyvios, įstatymuose nustatytos užsieniečių įdarbinimo ir darbo tvarkos, o vien šio fakto pakanka tam, kad būtu konstatuotas nelegalaus darbo Bendrovės naudai faktą, todėl padaryta tinkama išvada, jog pareiškėja padarė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą. Taip pat Nutarime nurodyta, kad pareiškėja ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos nepranešdama Inspekcijai bei Tarnybai apie užsieniečių D. M. bei K. E. įdarbinimą, pažeidė Darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalies, UTPĮ 62 straipsnio 8 dalies ir Aprašo 4.1 bei 7 punkto reikalavimus ir padarė UĮ 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Nutarime teigiama, jog pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl remiantis UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punktu, jai už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte padarytą pažeidimą skirta 1200,00 Eur ekonominė sankcija. Vadovaujantis UĮ 57 straipsnio 3 dalimi, už UĮ 57 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą Bendrovei skirta 200,00 Eur ekonominė sankcija. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai skirta galutinė ekonominė sankcija – 1200,00 Eur.

Nutarime pažymima, jog tiek Bendrovės darbuotoja, atsakinga už darbo sutarčių projektų parengimą ir užsieniečio įdarbinimui būtinų dokumentų gavimą, tiek Bendrovės direktorė, priėmusi valinį sprendimą dėl D. M. įdarbinimo įmonėje, tikrindamos užsieniečio teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą negalėjo nematyti jo išdavimo pagrindo (UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas) t. y. negalėjo nesuprasti, kad šis leidimas jam išduotas įdarbinimui ir darbui kitoje įmonėje, todėl vadovaujantis UTPĮ 62 straipsnio 4 dalimi, darbo sutartis su D. M. negalėjo būti sudaryta. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog Bendrovės direktorė, prieš sudarydama darbo sutartį su užsieniečiu turėjo įsitikinti, kad nepažeis galiojančių teisės aktų reikalavimų, o tą ji galėjo padaryti tik pareikalavusi, kad D. M. pateiktu Departamento leidimą pakeisti darbdavį arba pati kreipdamasi į Departamentą su prašymu suteikti informaciją, ar užsieniečiui buvo išduotas leidimas pakeisti darbdavį. Tokiu atveju pareiškėja būtų neabejotinai sužinojusi, kad D. M. išduotas leidimas nebegalioja nuo 2023 m. kovo 17 d.

Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

Pareiškėja teismui pateikė procesinį prašymą sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti ar UĮ 56 straipsnio 6 dalies 1 punktas, VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto b papunktis ir VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punktas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

UĮ 56 straipsnio 6 dalies 1 punktas teigia, jog be šio straipsnio 5 dalyje numatytų pasekmių, darbdaviams, padariusiems šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, gali būti taikomas apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

Tuo tarpu VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto b papunktyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėja iš pirkimo procedūros, jeigu perkančioji organizacija bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹?straipsnio 1 dalyje. Taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹?straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais, juos skaičiuojant nuo Mokesčių administravimo įstatymo 40¹?straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo dienos, tačiau visais atvejais šie terminai negali būti ilgesni negu 3 metai. VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad Perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis yra pažeidęs bent vieną iš šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai.

Pareiškėja prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą laikosi pozicijos, kad minėtas teisinis reguliavimas nustatantys, kad asmuo patrauktas atsakomybėn už nelegalų darbą, faktiškai praranda galimybę dalyvauti viešuose pirkimuose, nepriklausant nuo pažeidimą nustačiusios institucijos valios taikyti darbdaviui papildomą sankciją nustatytą UĮ 56 straipsnio 6 dalies 1 punkte ar ne, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Spręsdama, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalyje yra atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į šį teismą su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Aiškinant nurodytą proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą yra suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra siejama su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o yra palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“, galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1650-502/2018).

Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją, pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Tai reiškia, kad teismas byloje iškilusį (proceso šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įstatyme yra nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino ar kito teisės akto konstitucingumo. Byloje dalyvaujančio asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1400-492/2024).

Byloje nustatyta, kad atsakovė priimdama Nutarimą netaikė pareiškėjai papildomos sankcijos, reglamentuotos UĮ 56 straipsnio 6 dalies 1 punkte. Ginčo dalykas yra Nutarimu Bendrovei paskirtos ekonominės sankcijos už pažeidimo numatyto UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte padarymą, teisėtumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamoje byloje nėra vertinama ar pagrįstai pareiškėja pripažinta, jog ji neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Akivaizdu, kad teisės normos, dėl kurių atitikimo konstituciniam teisinės valstybės principui keliama abejonė, nėra taikytinos šioje konkrečioje byloje, todėl įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti Bendrovės prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo

Kaip jau paminėta, pareiškėja prašo panaikinti Nutarimą tik toje apimtyje, kuria ji buvo pripažinta padariusi pažeidimą nurodytą UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir jai paskirta atitinkama ekonominė sankcija. Pareiškėja neginčija Nutarime nurodytų aplinkybių, susijusių su pažeidimo numatyto UĮ 57 straipsnio 2 dalyje padarymu, todėl teisėjų kolegija dėl Nutarimo teisėtumo šioje apimtyje plačiau nepasisakys.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja skunde neginčija Nutarime nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su (duomenys neskelbtini) piliečio D. M. įdarbinimu Bendrovėje, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 2 d. iki 2023 m. birželio 21 d. Vis dėlto pareiškėja pabrėžia, jog sudarant darbo sutartį su užsieniečiu jai nebuvo žinoma, kad jo turimas leidimas yra panaikintas Departamento sprendimu. Akcentuoja, kad D. M. pateiktame leidime buvo nurodyta, jog jis galioja iki 2023 m. lapkričio 8 d. Ant leidimo jokių žymų, leidžiančių suprasti, kad leidimas yra panaikintas anksčiau laiko, ant jo nebuvo, užsienietis tokios informacijos taip pat nepateikė.

Ekonominių sankcijų skyrimo juridiniams asmenims už UĮ nuostatų pažeidimus reglamentuoja UĮ IV skyrius „Nelegalus darbas, nedeklaruotas darbas, nedeklaruota savarankiška veikla ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai“. UĮ 55 straipsnis numato, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (UĮ 60 straipsnio 1 dalis). Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu matyti, jog Inspekcija bei jos teritorinei subjektai yra kompetentinga institucija nagrinėti pažeidimų bylas susijusias su nelegaliu darbo ir turi teisę UĮ nuostatams pažeidusiems asmenims skirti ekonominę sankciją.

UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas teigia, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė laikosi pozicijos, kad pareiškėjos neteisėti veiksmai pasireiškė dvejais aspektais: 1) nuo 2023 m. birželio 2 d. iki 2023 m. birželio 14 d. leido (duomenys neskelbtini) piliečiui dirbti Bendrovės naudai, nors jis neturėjo Tarnybos išduoto leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje; 2) nuo 2023 m. birželio 15 d. iki 2023 m. birželio 21 d. leido D. M. dirbti Bendrovės naudai tuo metu kai buvo pasibaigęs jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis.

Vadovaujantis UTPĮ 57 straipsnio 1 dalimi užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu: 1) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis; 2) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir yra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį; 3) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo; 4) yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje. Leidimą dirbti (prireikus jo dublikatą) užsieniečiui išduoda ir panaikina, leidimo dirbti galiojimo laiką pratęsia Užimtumo tarnyba (UTPĮ 57 straipsnio 5 dalis).

Tarnybos direktorius 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-342 „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metais patvirtinimo“ patvirtino Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams (toliau – ir Sąrašas).

Pareiškėja su D. M. sudarė darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad jis dirbs barmenu. Barmeno pareigybė nėra įtraukta į Sąrašą, todėl atsižvelgiant į UTPĮ 57 straipsnio 1 dalyje nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad atsakovė Nutarime pagrįstai nurodė, jog pareiškėja prieš įdarbindama užsienietį privalėjo įsitikinti, jog jis turi Tarnybos išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad Bendrovė prieš sudarydama darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) piliečiu pareikalavo, kad jis pateiktų Tarnybos išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, todėl darytina išvada, jog pareiškėja nuo 2023 m. birželio 2 d. iki birželio 14 d. leido jos naudai dirbti trečiosios šalies piliečiui, kuris neturėjo leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje.

Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1806 II priede „Trečiųjų šalių, kurių piliečiams netaikomas reikalavimas turėti vizą kertant valstybių narių išorines sienas, kai buvimo trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį“ nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečiams leidžiama atvykti į Europos Sąjungos teritoriją neturint vizos, jeigu jų buvimo trukmė neviršys 90 dienų.

UTPĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje turėdamas galiojantį kelionės leidimą, jeigu to reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2018/1240, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Užsienietis, turintis riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimą, išduotą pagal Reglamento (ES) 2018/1240 44 straipsnį, suteikiantį teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ne ilgiau kaip 90 dienų nuo pirmo atvykimo su šiuo leidimu dienos.

Kaip ir anksčiau minėta, Departamentas 2023 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos įvertinimo“ nurodė, kad D. M. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d., tačiau Departamentas 2023 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą panaikinti leidimą ir jis nuo 2023 m. kovo 17 d. paskelbtas negaliojančiu.

Įvertinus šias aplinkybes bei UTPĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog (duomenys neskelbtini) pilietis, po sprendimo panaikinti leidimą įsigaliojimo, turėjo teisę 90 dienų būti Lietuvos Respublikos teritorijoje t. y. užsienietis galėjo Lietuvos Respublikos teritorijoje būti iki 2023 m. birželio 14 d. Akivaizdu, kad laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 15 d. iki 2023 m. birželio 21 d. D. M. dirbo Bendrovės naudai, nors tuo metu neturėjo teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pareiškėjos skundo argumentai, jog ji buvo suklaidinta D. M., kadangi jis jos neinformavo, kad jo turimas leidimas yra panaikintas Departamento 2023 m. vasario 24 d. sprendimu, yra atmestini, nes Bendrovė, būdama darbdaviu, privalėjo domėtis įstatymais ir kitais teisės aktais, kurie reglamentuoja specifinę sritį – užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarką, kuri yra aiški, konkreti ir galiojanti visiems Lietuvos Respublikoje darbdaviams, tačiau šiuo atveju elgėsi priešingai. Pareiškėjos vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Kiekvienas asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis) privalo laikytis valstybėje galiojančių įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, o tinkamas jų laikymasis ar jų nesilaikymas dėl jų nežinojimo, nesuponuoja išskirtinių aplinkybių konstatavimo. Būtent Bendrovė buvo užsieniečio darbdavys, jos atsakingas asmuo sudarė darbo sutartį su D. M., todėl šiuo atveju ji privalėjo įsitikinti, kad darbuotojas turi galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atitinkamai, priešingas darbdavio elgesys, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas kilti administracinei atsakomybei kaip juridiniam asmeniui pagal UĮ nuostatas.

Taip pat pareiškėjos skundo argumentai, kad užsieniečio įdarbinimo faktas nebuvo slepiamas ir dėl padaryto pažeidimo jokia žala valstybei ar darbuotojui nebuvo padaryta neturi teisinės reikšmės. Atkreiptinas dėmesys, kad Nutarimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos deliktinės atsakomybės ir galimai padarytos žalos atlyginimo. Teisės normą pagal kurią Bendrovė buvo patraukta atsakomybėn yra formaliosios sudėties, o formaliųjų sudėčių atvejais nėra būtina įrodyti pavojingų padarinių atsiradimą.

Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis UTPĮ 64 straipsnio 1 punkto nuostatomis, užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti. Konstatuotina, jog visais atvejais, kai užsienietis dirba neturėdamas leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje ir (ar) leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tai yra pripažįstama nelegaliu darbu, nepaisant to, jog darbdavys išviešino šiuos darbo santykius, mokėjo visus su darbo santykiais susijusius mokesčius ir t.t.

Įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, kad atsakovė Nutarime pagrįstai nurodė, jog pareiškėja įdarbindama D. M. ir leisdama jam dirbti jos naudai, tai padarė nesilaikydama imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, todėl įvykdė pažeidimą numatytą UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punktas reglamentuoja, kad Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (UĮ 60 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (UĮ 60 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (UĮ 60 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija įvertinusi Nutarimo turinį konstatuoja, kad Inspekcija jį priimdama tinkamai taikė UĮ 60 straipsnio 2-4 dalyse numatytas teises normas. Jame yra aptartos tyrimo metu nustatytos pareiškėjos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, skiriant ekonominę sankciją buvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėja atsakomybėn už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą buvo patraukta pirmą kartą, įvertinta, jog tyrimo metu nenustatyta Bendrovės atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgta, jog Nutarime konstatuoti pažeidimai atlikti ne siekiant nuslėpti nelegalaus darbo faktą, o dėl nepakankamos veiklos, susijusios su personalo valdymu, vidaus kontrolės ir buvo nuspręsta už UĮ nuostatų pažeidimą, nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos, skirti baudą mažesnę nei UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punkto dispozicijoje numatytos minimalios bei maksimalios baudų dydžio vidurkis (1200,00 Eur).

Kaip minėta, bylos dėl UĮ nuostatų pažeidimo nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK. Remiantis ANK 618 straipsnio 1 dalimi ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas (ANK 618 straipsnio 2 dalis). Nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus – jame yra nurodyti duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, išdėstytos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas įstatymas kurio reikalavimus asmuo pažeidė, pateiktas priimtas sprendimas ir t.t.

Vadovaujantis anksčiau minėtu darytina išvada, jog Nutarimo turinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus UĮ ir ANK nuostatuose, Bendrovės kaltė yra įrodyta, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

Pareiškėjos skundo argumentai dėl Nutarimu paskirtos sankcijos prieštaravimui teisingumo bei proporcingumo principams, nes ji galimai ribos jos galimybę dalyvauti viešuose pirkimuose, yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi šie teiginiai yra nukreipti į ateitį, abstraktaus pobūdžio ir nepatenka į nagrinėjamos bylos nagrinėjimo ribas.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. vasario 7 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „T“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „T“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė