- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-08-16
- Bylos Nr.
- 1-1828-1039/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-03319-2008-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miglė Suchankienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- T. P.
- Civilinis ieškovas
- AB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
- Kategorijos
nedalyvaujant civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui ir gavus prašymą nagrinėti bylą nedalyvaujant,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, vidurinio išsilavinimo, teistas:
1) 2013 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 22 str.1d.,178 str.2d. pinigine bauda; 2) 2015 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LK BK 214 str. 1d., 215 str.1d., 182 str.1d., 22 str.1d., 215 str.1d.- 56 paromis arešto. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 22 str.1d., 178 str. 2 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamasis V. S., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2008-11-07, nuo 10.00 val. iki 13.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išdaužęs T. P. priklausančio automobilio „Hyundai Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į automobilio saloną ir pasikėsino pagrobti viduje buvusius daiktus, o būtent: automagnetolą „JVC“, 104,26 € (360 Lt) vertės, vyriškus batus, 57,92 € (200 Lt) vertės, įrankių rinkinį, 28,96 € (100 Lt) vertės, 2 vnt. skėčių, bendros 11,58 € (40 Lt) vertės, maišelį su maisto produktais, 5,79 € (20 Lt) vertės, dėklą su kompaktiniais diskais, 5,79 € (20 Lt) vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas praeivių, dėl ko pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, T. P. priklausantį 214,31 € (740 Lt) vertės turtą, t.y pasikėsino padaryti musikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str.1d., 178 str. 2d.
Taip pat V. S., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2008-11-20 nuo 15.00 val. iki 15.20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išdaužęs AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Ford Tranzit“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių durelių vairuotojo pusės stiklą, įsibrovė į automobilio saloną ir pasikėsino pagrobti kompaktinių diskų grotuvą, 55 € vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes suveikus automobilio signalizacijai, asmuo pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 55 € vertės turtą, t.y pasikėsino padaryti musikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str.1d., 178 str. 2d.
Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kuo kaltinamas supranta, tačiau neprisimena, kad būtų padaręs šiuos nusikaltimus, neprisimena atvejo, kad būtų išdaužęs automobilių stiklus. Jis gydėsi Vasario g. 5 nuo alkoholizmo. Jis gimė ir augo (duomenys neskelbtini), kur jį visi žino. 2008 metais (duomenys neskelbtini), Vilniuje negyveno, tik kartais ateidavo pas mamą. (duomenys neskelbtini) 134 ir 120 namai yra šalia. 2008 metais ir 2009 metais stipriai negėrė. Stipriai vartoti alkoholį pradėjo tik 2010 metais. Jis parodė, kad savo kieme taip pasielgti negalėjo. Jis teisme negalėjo paaiškinti, kodėl šiuose automobiliuose rado jo kraujo. Mano, kad jei rastas kraujas, reiškia lindo, bet neprisimena, paaiškinti negali. Iš kur jo kraujas dviejuose automobiliuose, nežino. Tada jis svėrė 72-76 kg ir įlysti per automobilio langą negalėjo. Anksčiau padarė nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas, ne prie savo gyvenamosios vietos.
Dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš T. P. priklausančio automobilio „Hyundai Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Nukentėjusioji T. P. apklausta teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2008-11-07 10.00 val. ji pastatė automobilį „Hyundai Coupe“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo užrakintas, įjungta signalizacija. Apie 13.00 val. ji priėjusi prie automobilio, pamatė, kad keleivio pusės durelių stiklas išdaužtas, viduje apgadintas priekinis valdymo skydelis ir sudėti jai priklausantys daiktai: 1) automagnetola JVC su priekiniu valdymo skydeliu, 2) vyriški batai, 3) Įrankių rinkinys 4) du skėčiai, 5) Maišelis su maisto produktais, 6) dėklas su kompaktais ir prie vairuotojo durelių yra prikabintas laiškelis „dėl pareiškimo kreiptis į 1 PK“. Prie jos priėjo moteris prisitačiusi G. ir pasakė, kad viską matė ir davė savo kontaktinį telefoną. Ji paskambino į policiją. Teismo posėdžio metu palaikė ikiteisminio tyrimo metu pareikštą 89,98 Eur dydžio civilinį ieškinį, t.y. 57,92 Eur dėl išdaužto automobilio stiklo ir 28,96 Eur dėl apgadinto priekinio valdymo skydelio. (b.l.23-24)
Liudytoja G. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje šių metų lapkričio 7 dieną apie 13.00 val. ėjo pro šalį, kai prie jos pribėgo jauna moteris apie 20 metų ir kalbėdama mobiliuoju telefonu klausė jos kokia čia gatvė ir pasakė, kad šalia vyras plėšia iš mašinos kažką. Ji pasisuko ir pamatė kaip vyras įlindęs per langą į automobilį ir kažką ten krapšto. Mergina tuo tarpu kalbėjo telefonu su policija. Vyras pamatęs, jog jos šalia, kažką paėmęs pradėjo eiti, ji jam suriko: „vaikine, palauk“ ir tada jis pradėjo bėgti. Vaikinas buvo juodais plaukais su žandenomis, neaukštas, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs juoda striuke, atrodo jog senais džinsais. Vyrui buvo iki 40 metų. Vyras panašus į valkataujantį. Pamačiusi jį atpažintų. (b.l.27-29)
Liudytojas J. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2008 metais dirbo Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate ir vykdavo į įvykio vietos apžiūras. Atsižvelgiant į situaciją, jeigu įvykio vietoje gali būti rasta kas nors reikšmingo, kviesdavo specialistą. Kai specialistas rasdavo ir paimdavo kraujo pėdsakus, tai aprašydavo protokole. Vėliau rastas mėginys buvo siunčiamas DNR tyrimui. Parodžius liudytojui bylos 14 lape esantį įvykio vietos apžiūros protokolą, jis patvirtino, kad jį pildė, dalyvaujant nukentėjusiajai T. P. bei specialistui V.Chodosovskij. Specialistas rado ir paėmė iš automobilio į kraują panašius pėdsakus. Protokole pažymėjo iš kurios vietos šie kraujo pėdsakai paimti, taip pat specialistas padarė fotonuotraukas. Fotonuotraukoje bylos lapas 19-20 specialistas, naudodamas liniuotę, padarė mazginę ir detaliąją fotonuotraukas. Tyrėjas Viktor Tolkačevski taip pat tuo metu dirbo komisariate, šiuo metu išvykęs į užsienį. Pamatęs kaltinamąjį teisme, J. B. prisiminė, kad kai 2010 m. policijos komisariatas iš Kalvarijų gatvės išsikėlė į Žirmūnus, kaltinamasi buvo vietinis, jį ir jo draugus policijos pareigūnai vaikė nuo parduotuvės IKI, kur jie dažnai būdavo. Jie suprasdavo policijos pareigūnus ir išeidavo, jokių pykčių nebuvo.
2008-11-07 apžiūros protokole užfiksuota, kad Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 1 PK tyrėjas J. B. apžiūrėjo automobilį Hyundai Coupe v/n (duomenys neskelbtini), dalyvaujant Vilniaus aps. VPK KTS specialistui V.Chodosovskij. Atlikus apžiūrą paimtos stiklo šukės iš automobilio vidaus ir vienas tamponas su pėdsaku, panašiu į kraują, paimtas tarp priekinių sėdynių (b.l. 14-17). Prie protokolo esanti fotolentelė su fotonuotraukomis, vienoje iš jų užfiksuotas į kraują panašus pėdsakas (b.l. 18-21).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr.140-(645)-IS1-597 specialistė Ramunė Jasiuvėnienė konstatavo, kad ant tampono su nuplova „nuo pėdsakų, panašių į kraują, aptiktų tarp priekinių sėdynių“, padaryta 2008-11-07 apžiūrint automobilį Hyundai Coupe v/n (duomenys neskelbtini) rasto vyro kraujo genotipas (žiūrėti LP KTC 2009-02-02 specialisto išvadoje Nr.140-(10172)-IS1-784) sutampa su V. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. S. genotipo lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė kaip 0,0000000000005 procentai (b.l. 80-81).
Dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Ford Tranzit“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Nukentėjusysis G. R. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ telekomunikacijų specialistu. Važinėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „Ford Transit“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. 2008-11-20 apie 15.00 val. reikėjo pašalinti gedimą tinkluose, todėl paliko įmonei priklausantį automobilį „Ford Transit“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje ir nuėjo link ATS stoties. Automobilis buvo paliktas tvarkingas, įjungta signalizacija. Po 10-15 min grįžo prie automobilio ir pastebėjo jog išdaužtas automobilio langas, signalizacija jau buvo išsijungusi, tačiau mirksėjo avarinės lemputės. Pažiūrėjęs pro išdaužtą langą pastebėjo, kad nėra automagnetolos, tačiau atidaręs automobilio duris ir pažiūrėjęs įdėmiau pastebėjo, kad automagnetola vietoje, tik priekinė dalis buvo nuimta, tačiau nepavogta, nes buvo vairuotojo durelių vidinėje dėtuvėje. Automobilyje ant priekinės panelės buvo matyti raudonos spalvos panašių į kraują dėmių. Kai iškvietė policijos pareigūnus prie jo priėjo nepažįstamas vyriškis ir pasakė, kad matė kaip kažkoks įtartinas vyriškis sukinėjosi aplinkui automobilius. Jis mano, kad asmenį bandžiusi apvogti automobilį galėjo išgąsdinti suveikusi signalizacija, dėl ko jis ir nebaigė nusikalstamos veikos, bei pasišalino iš įvykio vietos.
2008-11-20 Vilniaus aps. VPK NTS tyrėjo V.Tolkačevski, dalyvaujant Vilniaus aps. VPK KTS specialistui, apžiūrėjo automobilį Ford Tranzit v/n (duomenys neskelbtini), kurio priekinių durelių vairuotojo pusės stiklas buvo išdaužtas. Po apžiūros paimta dėžutė su panašiais į kraują pėdsakais nuo priekinės panelės, keleivio pusės. (b.l.59-62). Taip pat sudaryta fotolentelė su fotonuotraukomis, kurių vienoje matoma salono priekinės dalies nuotrauka (b.l. 61-62)
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr.140-(633)-IS1-519 specialistė Žaneta Verkauskė konstatavo, kad ant dėžutės, paimtos 2008-11-20 apžiūrint automobilį Ford Tranzit, valt. Nr.(duomenys neskelbtini), įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasto vyro kraujo genotipas (žiūrėti LP KTC 2011-09-30 specialisto išvadoje Nr.140-(10509)-IS1-5622) sutampa su V. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. S. genotipo lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė kaip 0,0000000000005 procentai (b.l. 86-87).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus.
V. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, nustatančią atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą. Teismų praktikoje saugykla BK 178 straipsnio 2 dalies prasme laikomas tam tikras įrenginys, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.) ir apsaugotas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai, kt.; saugoma teritorija – prekybinių ar krovinių pervežimų organizacijų teritorijos, kur laikomos prekės ar kitos materialios vertybės, elevatoriai, aptvarai gyvuliams ir paukščiams laikyti ir pan.). Taip pat saugykla ar saugoma teritorija yra materialių vertybių saugojimui skirti objektai, į kuriuos patenkama tik su specialiais leidimais. Pažymėtina, kad saugykla gali būti laikomas ir stacionarus, ir transportuojamas įrenginys. Teismų praktikoje laikoma, kad standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan.), vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą.
Nukentėjusiosios T. P. automobilis Hyundai Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo aikštelėje, buvo užrakintas, su įjungta signalizacija. Į automobilio vidų buvo patekta išdaužus priekinių keleivio pusės durelių automobilio stiklą. Pasikėsinimas padaryti vagystę įsibraunant į AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Ford Tranzit“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas įsibrovus į užrakintą, su įjungta signalizacija, automobilį, išdaužus priekinių durelių vairuotojo pusės stiklą. Įvertinus tai, V. S. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti kaip įsibrovimas į saugyklą. V. S. nusikalstamų veikų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas padaryti vagystę įsibraunant į saugyklą pagal LR BK 22 str. 1d., 178 str. 2d. Du pasikėsinimai padaryti nusikalstamas veikas įvykdyti per trumpą laikotarpį bei toje pačioje Žirmūnų gatvėje. V. S. neigė įsibrovęs į šiuos automobilius, parodė, kad magnetolų iš automobilių nėra vogęs ir savo gyvenamojo namo kieme to nebūtų daręs. Nors V. S. tvirtina, kad savo gyvenamajame rajone nebūtų daręs nusikalstamų veikų, tačiau nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas 2013-03-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakyme ir 2015-12-09d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, padarė tame pačiame Žirmūnų mikrorajone. V. S. parodymus teismas vertina kaip kaltinamojo pasirintą gynybinę poziciją, nes automobilio Hyundai Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu betarpiškai po nusikalstamos veikos padarymo buvo rasti kraujo pėdsakai. Kraujo pėdsakai rasti automobilio viduje, jo viduryje, tarp priekinių sėdynių, todėl akivaizdu, kad kraujas buvo paliktas į automobilį įsibrovusio asmens. Iš nukentėjusiosios T. P. parodymų ji automobilį paliko tvarkingą ir užrakintą, be to automobilis be priežiūros buvo paliktas trumpą laiko tarpą nuo 10.00 val. iki 13.00 val. Kraujo pėdsakai rasti automobilio „Ford Tranzit“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viduje ant priekinės keleivio pusės panelės, priešingoje pusėje negu išdauštas vairuotojo pusės stiklas. Automobilis buvo paliktas be priežiūros maždaug dvidešimčiai minučių, labai trumpą laiko tarpą. Į kraują panašius pėdsakus paėmė ir fotonuotraukose užfiksavo specialistas, o policijos pareigūnas tai užfiksavo įvykio vietos apžiūros protokole. Šios aplinkybės paneigia atsitiktinio kraujo patekimo į automobilį galimybę ir patvirtina, kad kraujo pėdsakai automobilių viduje buvo palikti automobilių stiklus išdaužusio ir į salono vidų įsibrovusio asmens. Specialisto išvadomis nustatyta, jos šis kraujas priklauso V. S., o atsitiktinio kraujo sutapimo tikimybė, kaip ir atsitiktinio kaltinamojo kraujo patekimo į nukentėjusiosios T. P. ir AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį tikimybė šiuo atveju yra tokia nedidelė, jog nesudaro pagrindo kilti pagrįstoms abejonėms dėl kaltinamojo dalyvavimo darant jam inkriminuotas veikas. V. S. kraujas abiejų pasikėsinimų padaryti nusikalstamas veikas atvejais surastas automobilių viduje, o ne išorėje, todėl nėra logiškai įtikinamo paaiškinimo, kad V. S. galėjo padaryti ne pasikėsinimą įsibrauti į saugyklą, o svetimo turto sugadinimą.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, iš kurių teismas daro išvadą, kad V. S. 2008-11-07, nuo 10.00 val. iki 13.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išdaužęs T. P. priklausančio automobilio „Hyundai Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į automobilio saloną ir pasikėsino pagrobti viduje buvusius daiktus, o būtent: automagnetolą „JVC“, 104,26 € (360 Lt) vertės, vyriškus batus, 57,92 € (200 Lt) vertės, įrankių rinkinį, 28,96 € (100 Lt) vertės, 2 vnt. skėčių, bendros 11,58 € (40 Lt) vertės, maišelį su maisto produktais, 5,79 € (20 Lt) vertės, dėklą su kompaktiniais diskais, 5,79 € (20 Lt) vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas praeivių, dėl ko pasišalino iš įvykio vietos ir tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą T. P. priklausantį 214,31 € (740 Lt) vertės turtą. Taip pat V. S., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2008-11-20 nuo 15.00 val. iki 15.20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išdaužęs AB „TEO“ priklausančio automobilio „Ford Tranzit“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių durelių vairuotojo pusės stiklą, įsibrovė į automobilio saloną ir pasikėsino pagrobti kompaktinių diskų grotuvą, 55 € vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes suveikus automobilio signalizacijai, asmuo pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 55 € vertės turtą.
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę kaltinamajam turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.
V. S. pasikėsino padaryti du iš esmės analogiškus nusikaltimus, kuriuos įstatymas priskiria prie apysunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis V. S. teisiamas trečią kartą. Šios nusikalstamos veikos padarytos iki nuosprendžių priėmimo kitose dviejose bylose. Daug kartų baustas administracine tvarka už nedideles vagystes (ATPK 50 str.), narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (ATPK 44 str. 2 d.) (b.l. 93-114). V. S. daug kartų gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozuojant psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant alkoholį, priklausomybės sindromą. Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad daiktai iš automobilių nebuvo pagrobti, nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, šios nusikalstamos veikos padarytos iki nuosprendžių priėmimo kitose dviejose bylose bei vadovaudamasis LR BK 41 str., 54 str. ir 61 str. teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam baudą.
Dėl civilinių ieškinių
LR BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji T. P. pareiškė 89,98 eurų dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro 57,92 eurų dėl išdaužto automobilio stiklo ir 28,96 Eur dėl apgadinto priekinio valdymo skydelio. AB „(duomenys neskelbtini)“ LT pareiškė 60,96 eurų dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro 38,87 eurų stiklo vertė ir 22,08 eurų stiklo įstatymas. Dėl pasikėsinimų padaryti nusikalstamas veikas nukentėjusioji T. P. ir AB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, kuri pagrįsta ir nėra akivaizdžiai per didelė, todėl turi būti priteisiama iš kaltinamojo.
Atsižvelgiant į tai, T. P. pareikštas civilinis ieškinys 86,88 eurų sumai ir AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys 60,96 eurų sumai visiškai tenkintini ir iš kaltinamojo V. S. priteistina 86,88 eurų dydžio suma nukentėjusiosios T. P. naudai ir 60,96 eurų dydžio suma civiliniam ieškovui AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.
Rezoliucinė dalis
NUSP RENDĖ:
V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1d., 178 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš T. P. priklausančio automobilio „Hyundai Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir paskirti 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudą.
V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1d., 178 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Ford Tranzit“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir paskirti 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1d., 4 d., bausmes iš dalies sudedant, paskirti galutinę subendrintą 6 (šešių) MGL, t.y. 225, 96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių ir devyniasdešimt šešių centų) dydžio baudą.
Išaiškinti V. S., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per dviejų mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
T. P. pareikštą civilinį ieškinį 86,88 eurų sumai ir AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį 60,96 eurų sumai visiškai patenkinti ir iš kaltinamojo V. S. priteisti 86,88 eurus T. P. naudai ir 60,96 eurus AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstmai veikai tirti ir nagrinėti: du vokus su tyrimo objektais perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK (b.l.44-45) ir tris vokus su tyrimo objektais perduotus saugojimui į Vilniaus aps. VPK (b.l. 91-.92) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.