Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kauno rajono savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

CK 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, išaiškino, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Iš išdėstyto įstatyminio reglamentavimo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių normų aiškinimo matyti, kad vienas jame nustatytų reikalavimų yra jo valdymo terminas – jis turi būti ne trumpesnis kaip dešimt metų. Tik išviešinus valdymą viešame registre atsiranda nekilnojamojo daikto teisėtas valdymas. Vertinant daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 m. CK įsigaliojimo ir jo valdymą, kuris tęsėsi jam įsigaliojus, būtina atsižvelgti į Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo, ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise kaip savarankiška daiktine teise, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas. Ši įstatymo norma reiškia, kad tuo atveju, kai valdymas prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo ir CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Tokiu atveju pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, kad dešimties metų valdymo terminas prasidėjo iki 1993-07-01 ir suėjo, atitinkamai, iki 2003-07-01.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-03-21 duomenimis pareiškėjo nurodyti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti (14 b.l.). Iš byloje esančios 1992 metų gegužės mėnesio sutarties (12 b.l.) matyti, kad valstybinė įmonė „Kauno šiltnamiai“, atstovaujama direktoriaus A. Š., būdama pardavėja, ir A. K., būdamas pirkėju, sudarė sutartį, kuria pagal 1992 m. kovo 23 d. valstybinės įmonės „Kauno šiltnamiai“ direktoriaus įsakymą Nr. 47 pardavėja pardavė, o pirkėjas pirko Noreikiškių kaimelyje sklypo genplane Nr. 30 nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su nebaigtu statyti ūkiniu pastatu, nekilnojamieji daiktai įkainoti 98084 rublių. Įkainojimo aktas (11 b.l.) patvirtina, kad pagal suderintus rangovo – Kauno tarpūkinės statybos organizacijos ir užsakovo – VĮ „Kauno šiltnamiai“ techninės priežiūros ir pirkėjo A. K. atliktų darbų aktus pirkimo pardavimo projekte genplano sklype Nr. 30 atlikta darbų už 98084 rublius. Mokėjimo kvitai (15 b.l.) patvirtina, kad A. K. sumokėjo 98000 rublius už įsigytą turtą. Statiniai buvo pastatyti 0,185 ha valstybinės žemės sklype, sklypo Nr. 30, kuris 1991-11-05 Kauno rajono Noreikiškių apylinkės Tarybos sprendimu „Dėl sklypo suteikimo gyvenamojo namo statybai“ buvo skirtas VĮ „Kauno šiltnamiai“ vairuotojui A. K.. Aptarti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas minimus statinius įsigijo 1992 metų gegužės mėnesį, t.y. dešimties metų valdymo terminas prasidėjo iki 1993-07-01 ir suėjo, atitinkamai, iki 2003-07-01. Pareiškėjas šiuos statinius pradėjo valdyti laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, nesinaudodamas prievarta ar apgaule, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas daiktą valdo sąžiningai, teisėtai ir atvirai, statinius valdo ir jais naudojasi kaip savo. Pareiškėjas neturėjo pagrindo manyti, kad šių daiktų savininku galėtų būti koks nors kitas asmuo. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas sprendžia, kad pareiškėjas atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas ir nėra žinomos kliūtys, trukdančios įgyti minėtą objektą pareiškėjo nuosavybėn. Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2013-03-25 sutikimu (16 b.l.) neprieštaravo, kad A. K., nustatyta tvarka parengęs projektinę dokumentaciją ir gavęs statybos leidimą, vadovaujantis statybą reglamentuojančiais teisės aktais, statybos techniniais reglamentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, valstybinės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), įteisintų pastatus.

Bylos duomenys leidžia konstatuoti, jog yra visos įstatyme išvardintos sąlygos. Pareiškėjas nebaigtą statyti gyvenamąjį namą 1A1b, bei ūkio pastatą 2I1b, esančius (duomenys neskelbtini), valdo ir juo naudojasi kaip savu nuo 1992 metų gegužės mėnesio. Nuosavybės teisės į minimus statinius neįregistruotos, pareiškėjas nėra jų savininkas. Pareiškėjas, šiuos statinius priėmęs naudojimui, pradėjo valdyti laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, nesinaudodamas prievarta ar apgaule, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas pastatus valdo sąžiningai, teisėtai ir atvirai. Byloje nėra duomenų apie kitų asmenų naudojimąsi šiais statiniais, todėl manytina, kad pareiškėjas statinius valdo nepertraukiamai. Pareiškėjas neturėjo pagrindo manyti, kad šių daiktų savininku galėtų būti koks nors kitas asmuo. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas sprendžia, kad pareiškėjas atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas ir nėra žinomos kliūtys, trukdančios įgyti minėtus objektus pareiškėjo nuosavybėn. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.69 straipsnyje numatytų apribojimų įgyti šiuos įrenginius nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu nėra.

Vadovaujantis CPK 532 str. apie bylos nagrinėjimą buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (21-23 b.l.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjo nurodytų statinių valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas. Suinteresuoti asmenys Kauno rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškimo tenkinimo nepareiškė ir neginčijo pareiškėjo nurodytų statinių valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesutiko su pareiškėjo prašymu, kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, kad statiniai yra sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau, teismo nuomone, pareiškėjas, reikšdamas prašymą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į aptariamus statinius, pateikė pakankamus duomenis, įrodančius sąžiningą daiktų įgijimą, sąžiningą, teisėtą, atvirą, nepertraukiamą ir kaip savą jų valdymą ne mažiau kaip dešimt metų, kad minimi statiniai buvo pastatyti, įkainoti, jam parduoti pagal tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, laikantis tipinio projekto reikalavimų (12 b.l.). Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjo pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Per teismo nustatytą terminą kiti suinteresuoti asmenys su prašymu juos įtraukti į bylos nagrinėjimą nesikreipė. Teismas pažymi, kad asmenys, kurie manytų, jog gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, į kuriuos nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi nustatomos pareiškėjui, buvimas atitinkamame žemės sklype ir (ar) statinių eksploatacija, pažeidžia ar varžo jų teises, jie gali savo civilines teises ginti įstatyme numatytu būdu reikšdamos savarankiškus ieškinio reikalavimus (CK 1.138 str.).

Esant šiems byloje surinktiems įrodymams darytina išvada, jog pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 533 str., Civilinio kodekso 4.68 – 4.71 str.).

Iš pareiškėjo priteistinos išlaidos valstybei – 28 Lt, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 442 straipsnio 9 punktu, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti pareiškėjui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą 1A1b, bei ūkio pastatą 2I1b, esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 28 Lt (dvidešimt aštuonių litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąsk. Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.