- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-21
- Bylos Nr.
- 2S-583-567/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio mėn. 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6331-465/2007 pagal pareiškėjo J. Š. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. Š. pateikė teismui pareiškimą, prašydamas:
1) Patvirtinti juridinį faktą, kad pareiškėjas ir miręs M. K. vedė bendrą ūkį;
2) Pripažinti pareiškėją mirusio M. K. šeimos nariu (LR CK 6.588 str. 4 d., 6.590 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-04-16 nutartimi nutarė:
1) Atsisakyti priimti pareiškėjo J. Š. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme ir su visais priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui;
2) Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjui 100 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu į teismą, nurodęs, kad jis gyveno savo buvusios sutuoktinės dėdės M. K. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), o dėdei 2006-10-20 mirus, Vilniaus m. savivaldybė atsisakė leisti jam deklaruoti savo gyvenamąją vietą šiame bute. Teismas konstatavo, kad tokio fakto nustatymas, neišsprendus pareiškėjo teisės į gyvenamąjį plotą ir buto nuomos sutarties sudarymo, nesukurs teisinių pasekmių, todėl toks pareiškimas nenagrinėtinas teisme. Teismas pažymėjo, kad savivaldybės atsisakymas reiškia ir atsisakymą pareiškėjui pripažinti teisę į gyvenamąjį plotą, todėl šis ginčas turi būti sprendžiamas ginčo teisenos tvarka pareiškėjui pareiškus atitinkamą ieškinį (LR CPK 87 str. 1 d. 3 p., 137 str. 2 d. 1 p., 444 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007-04-16 nutartį. Nurodė, kad CPK 444 str. pateikiamas sąrašas dėl juridinio reikšmę turinčių faktų nustatymo nėra baigtinis. Šiuo atveju dėl šio pareiškimo teismingumo reikėtų remtis CK 6.588 str. 4 d., kuri numato, jog artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Būtent ši įstatymo norma ir numato pareiškėjui teisę kreiptis į teismą, jei pareiškėjas nori būti pripažintas kito asmens šeimos nariu. Tai reiškia, jog pareiškėjas pagal CPK 444 str. 2 d. 9 p. turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į CPK 137 str. 3 d., t.y. teismas nutartyje privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį, bei nenurodė jokios informacijos kam teisminga tokia byla, jei dėl teismingumo buvo atsisakyta priimti pareiškimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus m. savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė palikti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007-04-16 nutartį nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjas akivaizdžiai nėra net giminaitis M. K. , kadangi M. K. yra pareiškėjo buvusios žmonos T. Š. dėdė. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas buvo M. K. išlaikytinis. Pažymėjo, kad, jeigu būtų nustatytas juridinis faktas, kad pareiškėjas buvo M. K. šeimos nariu, jis vėl kreipsis į teismą su ieškiniu dėl nuomos sutarties sudarymo, todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 1.5 p. toks juridinis faktas negali būti nustatinėjamas ypatingąja teisena. Tokia poziciją išdėstė ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismas, teigdamas, jog neišsprendus klausimo dėl pareiškėjo teisės į gyvenamąjį plotą ir buto nuomos sutarties sudarymo, prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nesukurs teisinių pasekmių, todėl šis klausimas turi būti sprendžiamas ginčo teisenos tvarka. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus m. 1 apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-6672-10/2007 pagal ieškovo Vilniaus m. savivaldybės ieškinį atsakovui J. Š. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų, (duomenys neskelbtini). Kadangi ginčas vyksta dėl atsakovo iškeldinimo, t.y. dėl jo teisės nebuvimo apsigyventi minėtame bute, J. Š. turi visas galimybes reikšti priešieškinį šioje byloje ir įrodinėti, kad jis buvo M. K. šeimos nariu ir kartu vedė bendrą ūkį bei prašyti teismo įpareigoti su juo sudaryti minėto buto nuomos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Asmeniui pateikus teismui pareiškimą, prasideda pirmoji civilinio proceso stadija, kai atliekami veiksmai dėl civilinės bylos iškėlimo. Teismas turi patikrinti, ar pateikto pareiškimo forma ir turinys atitinka įstatymo keliamus reikalavimus.
Šioje stadijoje teismas nesprendžia reikalavimų pagrįstumo ir šalių tarpusavio santykių teisinio kvalifikavimo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar asmuo pateikė įrodymus pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.
Pareiškėjas J. Š. CK 6.588 str. 4 d. pagrindu pateikė teismui pareiškimą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas ir miręs M. K. vedė bendrą ūkį ir pripažinti pareiškėją mirusio M. K. šeimos nariu. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui gali sukurti teisines pasekmes, t.y. jeigu teismas pripažintų pareiškėją mirusiojo M. K. šeimos nariu ir kad pareiškėjas ir M. K. vedė bendrą ūkį, pareiškėjas įgytų teisę sudaryti minėto buto nuomos sutartį.
Apeliacinės instancijos teismas nevertina argumentų dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo, kadangi tai nėra apeliacinio apskundimo dalykas, sprendžiant klausimą dėl pareiškimo priėmimo.
Pareiškime išdėstytas aplinkybes įvertins teismas, iškėlęs civilinę bylą ir išnagrinėjęs byloje pareikštus reikalavimus iš esmės CPK nustatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, perduodant klausimą dėl pareiškimo priėmimo spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui, nes šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (LR CPK 5 str., 8 str., 115 str., 137 str., 320 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., kolegija
nutarė:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio mėn. 16 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.