Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Gretai Elenai Paulionytei, Lijanai Ereminaitei-Krivdai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. birželio 12 d. Ž. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad ji 2017 m. balandžio 30 d., 19.06 val., Klaipėdos r. sav., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Toyota Aygo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą, nepraleido tiesiai ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusio automobilio Ford ir jį kliudė, nuo smūgio Ford automobilis atsitrenkė į lėtėjimo juostoje stovėjusį Mitsubishi automobilį, o šis nuo smūgio trenkėsi į priekyje stovėjusį BMW modelio automobilį. Įvykio metu apgadintos keturios transporto priemonės ir sužalotas kartu važiavęs keleivis, kuriam sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais Ž. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 104 p. reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama Ž. P. į teismo posėdį atvyko, nepripažino padariusi administracinius nusižengimus. Paaiškino, kad įvykio metu automobiliu Toyota Aygo važiavo pirmąja eismo juosta, važiavo link Dituvos. Priekyje važiavęs automobilis judėjo labai lėtai, todėl nusprendė rikiuotis į antrą eismo juostą. Tuo metu pamatė, kad iš paskos važiavęs autobusas taip pat pradėjo rikiuotis ir ji tuo metu pajuto smūgį iš šono. Antroje eismo juostoje į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė kitas Ford modelio automobilis. Ford automobilis važiavo antra eismo juosta, norėdamas apvažiuoti autobusą, įvažiavo į lėtėjimo juostą, o po to trenkėsi į jos, Ž. P., vairuojamą automobilį. Mano, kad KET reikalavimų ji nepažeidė. Teigia, kad automobiliu važiavęs keleivis E. M. įvykio metu sužalotas nebuvo. Mano, kad kaltas iš paskos važiavęs autobusas, nes darė manevrą neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu.

Administracinėn atsakomybėn traukiama Ž. P., rašydama paaiškinimą, nurodė, kad važiuodama pirma eismo juosta pastebėjo priekyje lėčiau važiuojantį automobilį, todėl nusprendė persirikiuoti į antrą eismo juostą. Jai iš paskos važiavo autobusas. Pradėjus manevrą pastebėjo, kad autobusas taip pat pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą. Jai rikiuojantis iš pirmos eismo juostos į antrą, vaizdą užstojo minėtas autobusas, todėl nepastebėjo antra eismo juosta važiavusio automobilio ir į jį atsitrenkė (b.l. 17).

Liudytoja A. I. parodė, kad įvykio metu važiavo Ž. P. vairuojamame automobilyje Toyota. Važiavo link Dituvos, į žvejybos parduotuvę. Ji, liudytoja, sėdėjo ant galinės sėdynės, dešinėje pusėje. Už vairuotojos kairėje pusėje vaikiškoje kėdutėje sėdėjo jos sūnus. Įvykio metu buvo nusisukusi į dešinę, todėl kaip įvyko eismo įvykis ji, liudytoja, nematė. Pamena, kad iš paskos važiavo autobusas, kitų įvykio aplinkybių nurodyti negali. Netrukus pajuto smūgį, suprato, kad į jų automobilį trenkėsi kitas automobilis. Iš automobilio išlipo Ž., R., aiškinosi įvykio aplinkybes, o ji su vaiku liko sėdėti automobilyje. Matė, kad kažkas fotografavo autobuso numerius. Po įvykio autobusas sustojo tarp pirmos ir antros eismo juostų. Pastovėjęs kelias minutes autobusas nuvažiavo. Eismo įvykio metu autobusas apgadintas nebuvo. Mano, kad į jų automobilį atsitrenkė kitas Ford automobilis. Eismo įvykis įvyko tarp pirmos ir antros eismo juostų. Teigia, kad įvykio metu jos sūnus sužalotas nebuvo, tik išsigando, nestipriai trenkėsi galva į kėdutės sėdynę. Apžiūrėjus ligoninėje vaiką jis buvo paleistas namo. Į ligoninę važiuoti patarė greitosios medicinos pagalbos medikai. Greitosios medicinos pagalbos medikai buvo iškviesti Ž. P.. Po eismo įvykio vaikas jokių medikamentų nevartojo.

Liudytojas Ž. V. parodė, kad eismo įvyko metu vairavo automobilį M. C., važiavo keliu Šilutė-Klaipėda. Ketino apsisukti, todėl sustojo lėtėjimo juostoje, praleido kitus važiuojančius nuo Dituvos pusės automobilius. Pro šoninio vaizdo veidrodėlį matė pirma eismo juostą nuo Klaipėdos pusės atvažiuojančius Toyota automobilį ir keleivinį autobusą. Minėtos transporto priemonės vienu metu pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, autobusas ketino aplenkti Toyota automobilį, ir jis, liudytojas, tuo metu pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį. Į jo stovintį automobilį atsitrenkė Ford automobilis. Ford automobilis važiavo antra eismo juosta link Dituvos. Nuo smūgio jo, liudytojo, automobilis atsitrenkė į kitą priekyje stovėjusį BMW automobilį. Ketinęs aplenkti Toyota automobilį autobusas sustojo tarp pirmos ir antros eismo juostų. Sustojus autobusui, į jo, liudytojo, automobilį atsitrenkė Ford automobilis. Prieš tai Ford automobilis buvo kliudęs Toyota automobilį, kurį vairavo Ž. P.. Jis, liudytojas, nematė, kaip susidūrė Toyota ir Ford automobiliai. Mano, kad autobusas užstojo Toyota automobilio vairuotojai vaizdą, todėl ji tęsė rikiavimosi manevrą. Ford automobilio greitis buvo apie 70-80 km/h.

Liudytoja K. R. parodė, kad įvykio metu vairavo automobilį BMW. Ketino apsisukti, važiuoti link Klaipėdos. Sustojo lėtėjimo juostoje, ketino praleisti nuo Dituvos važiuojančius automobilius. Tuo metu pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Išlipusi iš automobilio pamatė, kad į griovį yra įvažiavęs Ford automobilis. Tarp pirmos ir antros kelio juostų buvo sustojęs keleivinis autobusas. Prieš jį stovėjo Toyota automobilis. Į jos automobilį atsitrenkė už jos stovėjęs Mitsubishi automobilis, kuris taip pat ketino daryti posūkį į Klaipėdą. Ž. P. vairuojamas automobilis Toyota važiavo link Dituvos. Nematė atvažiuojančio Toyota automobilio, nes už jos buvo sustojęs M. C. automobilis, kuris užstojo vaizdą. Kitų įvykio aplinkybių nurodyti negali, nes nematė. Už 10 min. po įvykio autobusas nuvažiavo, autobusas įvykio metu apgadintas nebuvo.

Liudytojas M. B., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio specialistas, parodė, kad 2017 m. balandžio 30 d. buvo gautas iškvietimas dėl eismo įvykio kelyje (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiaisiais. Kai jis nuvyko į eismo įvykio vietą, joje jau buvo atvykę du policijos pareigūnai. Eismo įvykio vietoje buvo sugadinti keturi automobiliai, vienas iš jų – mikroautobusiukas, kiti trys – lengvieji automobiliai. Du automobiliai stovėjo apsisukime, skiriamojoje juostoje, mikroautobusiukas buvo nuvažiavęs nuo važiuojamosios kelio dalies, irgi buvo skiriamojoje juostoje, ir vienas automobilis buvo ant važiuojamosios kelio dalies kryptimi Klaipėda-Šilutė, kuris buvo apgadintas. Pagal pirminius duomenis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo - Ž. P. paaiškino, kad išvažiavus iš sodo, ji buvo pirmoje eismo juostoje, priartėjo prie kito lėtai važiuojančio automobilio ir norėjo jį apvažiuoti, tačiau iš galo buvo autobusas, kuris važiavo įvažiuodamas į antrą juostą ir ji neįsitikino, kad galima atlikti manevrą ir atliekant manevrą sutrukdė automobiliui važiuojančiam antra juosta, kuris atsitrenkė į kitus du automobilius. Ž. P. turėjo įsitikinti, kad atliekant manevrą yra saugu. Autobusas negalėjo įtakoti šių eismo įvykio aplinkybių. Greitosios pagalbos automobilis nuvežė mažametį vaiką į ligoninę, jam apie nukentėjusįjį pranešė pranešėjas. Greitoji pagalba veža, jei kyla įtarimų, kad gali būti sužalotas vaikas. Ž. P. matydama, kad jai užstoja transporto priemonė vaizdą, nedelsiant turėjo grįžti į savo eismo juostą ir palaukti, kol transporto priemonė nebeužstos matomumo.

Liudytojas V. B. parodė, kad eismo įvykio dieną važiavo mikroautobusu Ford, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš Klaipėdos link Šilutės, antra eismo juosta. Priekyje važiavo autobusas pirma juosta, iš autobuso priekio išlindo nedidelė mašina, neatsimina markės. Minėta mašina išsuko iš stotelės, jis stengėsi išvengti susidūrimo, bet nepavyko. Eismo įvykio metu buvo kliudomos dar dvi mašinos. Mergina išvažiavo skersai iš pirmos teisiai į antrą juostą, tikriausiai į apsisukimą siekė įvažiuoti. Iš viso susidūrė keturios mašinos. Dvi iš jų buvo Opel ir BMW. Keleivinis autobusas po įvykio stovėjo gal kokias 5 minutes, po to išvažiavo, jam nebuvo padaryta žala. Keleivinis autobusas važiavo savo juosta. Jis pats vairuoja 16 metų. Jo nuomone, eismo įvykio kaltininkė yra mergina, vairavusi tą nedidelę mašiną Toyota. Mergina nematė, kas yra už autobuso, neįsitikino, kad saugu važiuoti, todėl taip ir įvyko. Atvažiavo policija, surinko dokumentus, nufotografavo įvykio vietą. Jis nematė sužalotų žmonių. Jį paėmė paskutinį, nes jo mašina nebevažiavo. Mašinos remontas kainavo 5800 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad Ž. P. kaltė dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 3), policijos pareigūnų M. B. ir E. B. tarnybiniais pranešimais (b.l. 6-7), specialisto išvada Nr. G 883/2017(03) (b.l. 18), V. B., Ž. V. ir K. R. paaiškinimais (b.l. 10, 15-16), liudytojų V. B., M. B., K. R., Ž. V., A. I. parodymais teisme, eismo įvykio schema (b.l. 20) ir fotonuotraukomis (b.l. 11-13), kita rašytine bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. išaiškinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 104 p. nurodoma, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Administracinėn atsakomybėn traukiama Ž. P. kaltės nepripažįsta, teigia, kad jai rikiuojantis iš pirmos eismo juostos į antrąją, tą patį manevrą pradėjo daryti ir iš paskos važiavęs keleivinis autobusas. Mano, kad eismo įvykio kaltininkas yra minėto autobuso vairuotojas, kuris darė manevrą neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu. Byloje esantys įrodymai apie įvykio eigą: administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojų parodymai paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius. Teismas neturi pagrindo abejoti tarnybines pareigas vykdžiusių pareigūnų nustatytais faktais ir byloje surinktais įrodymais bei liudytojų parodymais, patvirtinančiais, kad Ž. P., vairuodama automobilį Toyota Aygo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą, nepraleido tiesiai ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusio automobilio Ford ir jį kliudė, nuo smūgio Ford automobilis atsitrenkė į lėtėjimo juostoje stovėjusį Mitsubishi automobilį, o šis nuo smūgio trenkėsi į priekyje stovėjusį BMW modelio automobilį. Teisme apklaustų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Šie įrodymai patikrinti ir patvirtinti teisminio nagrinėjimo metu.

Byloje esančių įrodymų visuma, policijos pareigūnų nustatytos faktinės aplinkybės, eismo įvykio schemoje ir fotonuotraukose užfiksuota automobilių padėtis po įvykio ir jų apgadinimų pobūdis, leidžia teismui daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido tiesiai ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusio automobilio, taip pažeisdamas kelių eismo taisykles, kas nulėmė ir kitų trijų transporto priemonių apgadinimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad Ž. P., rikiuodamasi į antrą eismo juostą, neturėjo galimybės matyti ta pačia juosta važiavusio automobilio Ford, kadangi tuo pačiu metu rikiavimosi manevrą atliko jai iš paskos važiavęs keleivinis autobusas, neįsitikino, kad atlikti manevrą bus saugu ir trenkėsi į ta pačia juosta važiavusį automobilį, tuo pažeisdama KET 104 punkto reikalavimus, kas buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui. Neginčijamai nustatyta, kad būtent Ž. P. neatsargūs veiksmai, nepakankamai saugiai atliktas manevras – persirikiavimas į kitą eismo juostą, buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir sukėlė žalingas pasekmes. Pažymėtina, kad nepakankamai saugus persirikiavimas į kitą eismo juostą ir kitoks staigus važiavimo krypties keitimas, tokiais veiksmais sutrukdant kitiems eismo dalyviams, kelia padidintą pavojų kitiems eismo dalyviams, kuriems toks manevravimas gali būti visiškai netikėtas, nors šie ir elgtųsi atsargiai, protingai vertindami kitų asmenų galimus manevrus, tačiau pagrįstai tikėdamiesi, jog kiti eismo dalyviai nepažeidinės Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Manevrą galima daryti tuomet, kai aišku, kad jis nesukels neigiamų pasekmių bei ypatingai atidžiai įvertinus esamą situaciją, ko nepadarė administracinėn atsakomybėn traukiama Ž. P..

Be to, administracinėn atsakomybėn traukiama Ž. P. teigia, kad kartu su ja važiavęs mažametis keleivis E. M. eismo įvykio metu sužalotas nebuvo, tas pačias aplinkybes teisme nurodė ir nukentėjusiojo motina A. I., parodžiusi, kad sūnus sėdėjo specialiai vaikus gabenti pritaikytoje kėdutėje. Sūnus tik patyrė išgąstį, sužalotas nebuvo, skausmu nesiskundė. Nors Ž. P. ir abejoja nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pagrįstumu, tačiau šiuos jos teiginius paneigia byloje esanti specialisto išvada Nr. G 883/2017(03) (b.l. 18), kurioje nukentėjusiajam E. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kilęs nagrinėjamomis bylos aplinkybėmis, ir šia eksperto D. V. išvada netikėti teismui nėra pagrindo.

Ž. P. pažeidė KET 9, 104 p. reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje.

Ž. P. skirtinos 423 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje numatytos administracinės nuobaudos – piniginės baudos.

Byloje Ž. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į pažeidėjos asmenybę – bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, į atsakomybę lengvinančių ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti Ž. P. skiriant 417 straipsnio 3 dalyje, ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytas administracines nuobaudas – minimalias pinigines baudas.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. P. anksčiau už analogiškų nusižengimų padarymą bausta nebuvo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, papildoma administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, numatyta ANK 423 straipsnio 4 dalyje, neskiriama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 32 straipsniu, 417 straipsnio 3 dalimi, 423 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

Ž. P. pripažinti kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai:

- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 60,00 Eur baudą;

- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 150,00 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, Ž. P. už šiuos nusižengimus skirti galutinę nuobaudą – 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.

Vieną skaitmeninę laikmeną su fotonuotraukomis palikti saugoti bylos medžiagoje.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 17069063554 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.