Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. D. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namų 2015 m. kovo 25 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas: 1) 2005-11-11 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d., 260 str. 2 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., laisvės atėmimu 8 metams 5 mėnesiams; 2) 2013-06-24 Šveinfurto žemės teismo pagal Vokietijos Federacinės Respublikos narkotinių medžiagų įstatymo 1 str. 1 d., 3 d. 1 p., 30 str. 1 d., 3 d., BK 53 str. laisvės atėmimu 4 metams 10 mėnesių; 2014-08-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmė suderinta su BK 260 str. 3 d. ir paskirta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 3) 2014-10-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2005-11-11 nuosprendžiu paskirta bausmė, remiantis BK 63 str. 4 d., 9 d., subendrinta su 2013-06-24 Vokietijos Šveinfurto žemės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 12 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013-06-10, bausmės pabaiga – 2017-06-11 (užskaityta 8 metai 2 mėnesiai 29 dienos).

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-04-29 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo E. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistasis esmingai pakeitė savo elgesį ir patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, kurie leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. D. skundas atmestinas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, E. D. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam E. D. lygtinis paleidimas netaikytinas. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė, atsiliepimu nepritarusi Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog prokurorės atsiliepime nurodytos kai kurios faktinės aplinkybės nėra visiškai tikslios, kadangi veika pagal kurią išduotas Europos arešto orderis ir priimtas 2013-06-24 Šveinfurto žemės teismo nuosprendis nebuvo padaryta lygtinio paleidimo laikotarpiu. Tačiau šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas nagrinėja apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, o ne prokurorės atsiliepime išdėstytų faktinių aplinkybių teisingumą, juolab, kad skundžiamoje nutartyje prokurorės atsiliepime išdėstytos ir apelianto ginčytinos aplinkybės neatsispindi.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos tiek Socialinio tyrimo, tiek Psichologinės tarnybos išvadose, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu mokosi, buvo kartą paskatintas, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (34 balai pagal OASys), nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad E. D. laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taip pat svarbu atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 str. 1 d.), visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad E. D. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, itin pavojingą visuomenei (BK 260 str. 3 d.). Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad E. D. daromų nusikalstamų veikų pobūdis kartojasi, kas leidžia daryti išvadą, jog veikos nėra atsitiktinės. Pastarasis pripažįsta, kad nusikaltimas padarytas siekiant finansinės naudos. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu vieną kartą skatintas, tačiau 2015-02-03 buvo gauta tarnybinio tyrimo išvada dėl E. D. neteisėto sandorio su kitais nuteistaisiais, drausminė nuobauda neskirta, apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiu. Taigi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados E. D. diskriminacinių nuostatų kitų nuteistųjų atžvilgiu atvirai nereiškia, tačiau jų laikosi dėl aplinkinių, taip pat pritaria tarp nuteistųjų egzistuojančiai hierarchijai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka nuo 2014-09-09, tačiau tik 2015-02-20 kreipėsi su prašymu dėl įdarbinimo galimybės, t. y. prieš pateikiant prašymą dėl lygtinio paleidimo svarstymo. Toks trumpalaikis ir savitikslis pavyzdingo elgesio siekimas negali būti sureikšminamas, o lygtinio paleidimo taikymo galimybė neturėtų tapti vienintele nuteistojo pozityvaus elgesio įkalinimo įstaigoje priežastimi. Tai ar lygtinis paleidimas leis pasiekti bausmės tikslus verčia abejoti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimą įvykdė įtakotas kitų asmenų), bei nuostatos (anksčiau toleravo nelegalius, nusikalstamus finansinių lėšų šaltinius). Taigi visos aplinkybės, turinčios reikšmės lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo sprendimui, apylinkės teismo buvo išanalizuotos kompleksiškai su nuteistojo asmeninėmis savybėmis bei jo elgesiu bausmės atlikimo metu, tačiau neduoda pagrindo išvadai, jog E. D. gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas skirdamas atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, todėl švelninat bausmės sąlygas svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai įvertino paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės dalis, aukštesnio teismo vertinimu E. D. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai 16 dienų (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 12 metų 3 mėnesiai, užskaityti 8 metai 2 mėnesiai 29 dienos), nėra adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Išdėstytos aplinkybės neduoda teismui pagrįsto pagrindo manyti, kad E. D. yra padaręs reikiamas išvadas ir todėl laikysis įstatymų bei nenusikals. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-04-29 nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo E. D. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.