Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės,

nukentėjusiojo V. Z. atstovo pagal įstatymą BĮ „J.R.N.C.“ atstovui advokatui Liutaurui Kinderiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. U. (toliau – D. U.) gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. U. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausme, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

BĮ „J.R.N.C.“ civilinis ieškinys pilnai patenkintas ir iš D. U. priteista V. Z. 500 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš D. U. priteista civilinio ieškovo atstovui BĮ „J.R.N.C.“ 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. U. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) dirbdamas socialiniu darbuotoju, panaudojo fizinį smurtą prieš J.R.N.C. globotinį V. Z., tai yra, tyčia pirštais įžnybė į nukentėjusiojo kairiąją ranką, tuo padarė jam kraujosruvą kairiajame dilbyje. Tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. Z. sveikatą.

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. U. gynėja advokatė N. Grubliauskienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – D. U. išteisinti, jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Jeigu nebūtų priimtas išteisinamasis nuosprendis, skundu prašo, pakeisti Kauno apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir proceso išlaidų, šioje dalyje neturtinės žalos dydį sumažinti iki 150 Eur, proceso išlaidas sumažinti iki 500 Eur bei panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo D. U. gynėjos advokatės N. Grubliauskienės apeliacinis skundas atmestinas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas darydamas teisines išvadas rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo aspektu, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio turinį, daro išvadą, kad nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde išreikšta abejonė, dėl Kauno apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo atitikties įstatymų reikalavimams, yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertinti tiek atskiri teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai (nuteistojo D. U., nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą A. M., liudytojų V. U., R. Š., R. N., E. Ž., G. R. G., R. J. parodymai bei ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme surinkti rašytiniai įrodymai), tiek šių įrodymų visuma. Apylinkės teismas išsamiai išanalizavo nuteistojo D. U. paaiškinimus, o taip pat ir liudytojų G. R. G. bei R. J. parodymus, jais grindžiamą nuteistojo versiją apie tai, kad nukentėjusysis yra agresyvus, nuolat naudoja smurtą prieš kitus BĮ „J.R.N.C.“ gyventojus ir darbuotojus, išdėstė aiškius motyvus, paaiškinančius, kodėl šie parodymai pripažįstami nepatikimais ir jais nesivadovaujama. Taigi, Kauno apylinkės teismo pirmos instancijos teismo išvados padarytos įvertinus bylos įrodymų visetą, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

8. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad D. U. viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog (duomenys neskelbtini) BĮ „J.R.N.C.“ tarp jo ir centro globotinio V. Z. įvyko incidentas, per kurį jis nukentėjusiajam neįžnybė, tačiau V. Z. jam grasino, po grasinimo sugriebė nagais už šono, stipriai sudavė per šoną, o jam atsisukus, sudavė nestiprų smūgį į ranką ar į petį, po to sugriebė jo ranką, o jis, paėmęs V. Z. ranką, ją tik nestipriai suėmė, po įvykio spaudė pagalbos mygtuką, bet jis neveikė, apie įvykį neigiamų įvykių registracijos žurnale neatžymėjo, žurnalą buvo seniai matęs, jo neieškojo, pamiršo. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas tokius D. U. parodymus vertina kaip jo gynybinę versiją ir norą situaciją pateikti sau naudinga linkme, aiškinant, jog nukentėjusysis jį užpuolė, o jis suėmė už rankos tik gindamasis. Nors D. U. teigė, jog pats buvo užpultas nukentėjusiojo einant koridoriumi, jis buvo nukentėjusiojo sužalotas, tačiau negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl iš karto apie įvykį, jog ir jam padarytas sužalojimus nepranešė BĮ „J.R.N.C.“ direktorei ar kitiems centro darbuotojams, nespaudė pagalbos mygtuko, (paneigta nuteistojo versija, jog mygtukas neveikė), apie įvykį neatžymėjo neigiamų įvykių žurnale, nekvietė medicinos pagalbos, nevyko iš karto po įvykio į medicinos įstaigą, o kreipėsi tik po to, kai dėl įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai ir jis buvo apklaustas. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog nubrozdinimas krūtinės dešinėje pusėje padarytas vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padarytas tiek sudavus smūgį buku objektu, tiek pačiam D. U. dešine krūtinės puse atsitrenkus į buką objektą (2 t. 31 b.l.). Iš vaizdo įrašo matyti, kad D. U. po susitikimo su V. Z. atrodo ramus, neskubėdamas nueina į kabinetą, iš kurio išeina praėjus 15 minučių. Be to, liudytoja R. J. nurodė, kad po įvykio į jos kabinetą atėjęs D. U. nebuvo susijaudinęs, prašė leisti atsispausdinti dokumentus, apie įvykį tą dieną nieko nepasakojo. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. U. nebuvo nuoseklus nurodydamas kiek ir kokius veiksmus V. Z. atliko jo atžvilgiu bei kokio jie stiprumo buvo. Pirmosios apklausos metu nuteistasis nurodė, jog jam nukentėjusysis sudavė tris smūgius – dešine ranka sugriebė už dešinio šono (nagais suspaudė odą), kumščiu sudavė nestiprų smūgį (neatsimena ar į šoną, ar į ranką ir į kurią kūno pusę) ir sugriebė už kairės rankos (2 t. 20-21 b.l.). Rašytiniuose paaiškinimuose ((duomenys neskelbtini) d.) nurodė, jog V. Z. jį pradėjo stumdyti, o jis į tai nereagavo, besistumdydamas V. Z. jam sukėlė skausmą (2 t. 39 b.l.). (duomenys neskelbtini) d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog V. Z. pradėjo jį stumdyti, grasinti, jog užmuš, sugriebęs laikė jį už rankos ir grasindamas nepaleido (2 t. 45 b.l.). Vėlesniuose rašytiniuose paaiškinimuose ((duomenys neskelbtini) d.) D. U. nurodė, jog V. Z. jam pradėjo grasinti, stumdytis, suėmė už rankos ir nepaleidęs rankos toliau grasino (2 t. 43 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu ((duomenys neskelbtini) d.) nurodė, jog (duomenys neskelbtini) d. koridoriuje sutiko V. Z., kuris jam ėmė grasinti, garsiai juokėsi ir pasakė, kad užmuš. Nukentėjusysis ėjo iš paskos D. U. ir sudavė stipriai per šoną, kaip ir sugriebė, tai buvo prie paties kabineto, kur nefiksuoja kameros, pagrasinęs V. Z. puolė D. U. ir sugriebė už dešinio šono, pastarasis ėmė raminti nukentėjusįjį ir pasakė, kad iškvies apsaugą, tada V. Z. sugriebė D. U. už vienos rankos, nepamena kurios, D. U. švelniai patraukė suėmęs jo ranką ir pasakė, kad jeigu bus negeras, negalės čia gyventi, jam už rankos suėmė nestipriai ir neįžnybė į ją (3 t. 22-23 b.l.). Iš šių nuteistojo parodymų ir rašytinių paaiškinimų matyti, kad nuteistasis nebuvo nuoseklus nurodydamas kokius veiksmus jo atžvilgiu atliko V. Z.. Daugiausiai kartų D. U. paminėjo, jog jam V. Z. suėmė už kairės rankos (atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam nebuvo nustatyti jokie sužalojimai nei vienoje iš rankų) ir kad jį nukentėjusysis stumdė. Be to, rašytiniuose paaiškinimuose, teiktuose tą pačią dieną po įvykio, nurodė, jog nukentėjusysis jį tik stumdė, o jis niekaip į tai nereagavo ir nenurodė, jog jis būtų nukentėjusiajam suėmęs už rankos ar kitaip jį drausminęs. Taip pat D. U. pirmosios apklausos metu nurodo, jog V. Z. jam sudavė nestiprų smūgį, o teisiamojo posėdžio metu net du kartus pakartoja, jog nukentėjusysis jam sudavė stipriai per šoną. Teisėjų kolegijos nuomone, taip kaip ir konstatavo Kauno apylinkės teismas, baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių D. U. kaltę, o paties nuteistojo parodymai vertinami tik kaip jo gynybinė versija.

10. Apklausta liudytoja R. J. nurodė, kad V. Z. įkyrus, priekabus, supykęs rėkia, kad užmuš, yra mačiusi jo agresijos priepuolius, tačiau prieš ją smurto nėra panaudojęs. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad centre pagalbos mygtukai pernai buvo neveikiantys, neigiamų įvykių registracijos žurnalo nėra mačiusi. Tačiau Kauno apylinkės teismas pagrįstai šios liudytojos parodymus nelaikė visiškai nuosekliais, nes jie akivaizdžiai prieštaravo nuosekliems nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą A. M., liudytojų V. U., R. Š., R. N., E. Ž. parodymams, kurie patvirtino, jog pagalbos mygtukai BĮ „J.R.N.C.“ yra veikiantys ir įvykio metu veikė. Pirmosios instancijos teismas šios liudytojos parodymais pagrįstai vadovavosi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Liudytoja G. R. G. parodė, kad įvykio dieną jos nebuvo darbe, apie įvykį sužinojo iš R. J. telefoninio skambučio, po kurio laiko ji pati paskambino D. U., kuris nurodė, jog dėl jo ir V. incidento buvo iškviesti policijos pareigūnai, daugiau apie įvykį G. R. G. nieko nežino. Be to, ji nurodė, jog V. Z. su ja niekada piktai nekalba, ją vadina „mamka“, yra meilus, tačiau prieš kitus darbuotojus būna piktas, ne kartą buvo užsimojęs suduoti, bet jų nepalietė, nes yra bailus, laiko pyktį, bet veiksmų iki galo neatlieka. Nors tiek D. U., tiek liudytojos R. J. ir G. R. G. nurodė, jog V. Z. yra agresyvus, demonstruoja nuolatinę agresiją prieš centro darbuotojus ir centro gyventojus, tačiau likusi dalis liudytojus šio fakto nepatvirtina, priešingai, nurodo, jog būtent V. Z. yra bailus ir skriaudžiamas kitų centro gyventojų. Tą patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti V. Z. kasdienės priežiūros – slaugos registracijos žurnalo kopija, kurioje buvo (duomenys neskelbtini) metais kasdien fiksuojami nukentėjusiojo veiksmai ir nuotaikos tikrinimo metu. Iš šios žurnalo kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) metais V. Z. dažniausiai būdavo rastas žiūrintis televizorių, gulintis lovoje ar vaikštinėjantis po centrą ir visą laiką buvo ramios būsenos (kelis kartus pasitaikė liūdnos nuotaikos). Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą A. M. nurodė, kad nukentėjusysis nėra agresyvus, jis yra labai jautrus ir ji neturi jokių duomenų, kad kas nors būtų nukentėjęs nuo V. Z.. Liudytoja V. U. patvirtino, jog nukentėjusysis jautrus, jog jis per daug jaudinasi, jog neturi artimo ryšio su šeima, yra įkyrokas, turi klausos negalią, dėl to neišgirdęs, kas jam sakoma, klausinėja viską iš naujo. Liudytoja R. Š. nurodė, jog nukentėjusysis nėra agresyvus. Be to, baudžiamojoje byloje yra ir Neigiamo pobūdžio įvykių ir jų pasekmių asmeniui (lankytojui) registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad nėra nei vieno įrašo, jog V. Z. būtų smurtavęs ar kitaip netinkamai elgęsis su centro darbuotojais ar gyventojais. Priešingai, įrašai patvirtina, jog kelis kartus buvo pasitaikę smurto atvejų V. Z. atžvilgiu. Taip pat baudžiamojoje byloje yra ir nukentėjusiojo V. Z. charakteristika, iš kurios matyti, kad buvo užfiksuoti įvykiai, kuomet nukentėjusysis buvo skriaudžiamas kitų asmenų, tačiau pats fizinės jėgos nenaudojo, norėdamas apsiginti. Charakteristikoje dar nurodoma, kad buvo vienas atvejis, kai V. Z. įkyriai elgėsi su centro gyventoja, kuri jam trenkė. (1 t. 39 b.l.). Pastarąjį faktą patvirtina ir aukščiau minėtas neigiamų įvykių žurnalas (1 t. 90 b.l.). Taigi, šie duomenys paneigia nuteistojo D. U. ir liudytojos G. R. G. parodymus apie nukentėjusiojo V. Z. agresyvumą ir smurtavimo prieš centro gyventojus bei darbuotojus.

12. Aukščiau aptartus nukentėjusiojo atstovės ir apklaustų liudytojų parodymus patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog V. Z. padarytas sužalojimas - kraujosruva kairiame dilbyje, padarytas buku daiktu, galėjo būti patirtas dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (1 t. 36 b.l.).

13. Iš vaizdo įrašo matyti, kad įvykio dieną nukentėjusysis V. Z. BĮ „J.R.N.V.C.“ iki (duomenys neskelbtini) val. yra geros nuotaikos, vaikšto koridoriumi ir dainuoja. (duomenys neskelbtini) val. linksmas ir dainuojantis V. Z. nuėjo paskui D. U. ir jie dingo iš vaizdo fiksavimo įrangos lauko. Praėjus 12 sekundžių, tai yra (duomenys neskelbtini) val., ekrane pirmiausia matomas D. U. drabužio fragmentas, jis prieina prie šalia esančio kabineto durų, žiūri ta kryptimi, iš kurios atėjo, jam stovint tarpduryje, pro jį greitai susiėmęs už rankos praeina V. Z., kuris vis atsigręžia į iš paskos einantį D. U.. (duomenys neskelbtini) val. matyti koridoriuje V. Z., kuris kažkam ranka rodo į kabineto duris, į kurį įėjo D. U.. Be to, vaizdo įraše matyti, kad D. U. po susitikimo su V. Z. atrodo ramus, neskubėdamas nueina į kabinetą, iš kurio išeina praėjus 15 minučių. Nematyti, jog jis būtų užsiėmęs ar už šono, ar už kitos kūno vietos.

14. Kaip teisingai pažymėjo Kauno apylinkės teismas nuteistasis D. U. (duomenys neskelbtini) d. raštiškai buvo supažindintas su BĮ „J.R.N.C.“ vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis BĮ „J.R.N.C. direktorės“ (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių 57 punktas numato, jog visi neigiami ir neįprasti įvykiai turi būti registruojami Neigiamo pobūdžio įvykių ir jų pasekmių asmeniui registracijos žurnale, o 69 - ame minėtų taisyklių punkte nurodyta, jog socialiniai darbuotojai ir socialinio darbuotojo padėjėjai savo darbo metu yra atsakingi už jiems patikėtų klientų saugumą ir sveikatą, pastebėjus negaluojantį lankytoją, turi kreiptis į bendrosios praktikos slaugytoją, jai nesant, pranešti administracijai ir kviesti greitąją medicinos pagalbą (1 t. 120-123 b.l.). Iš šių taisyklių, su kuriomis buvo supažindintas nuteistasis, turinio akivaizdu, kad jam buvo žinoma, kaip jis turi elgtis esant ypatingai situacijai, tačiau kaip nustatyta baudžiamosios bylos duomenimis, jis šių taisyklių nuostatų nepaisė. Kad ir tikint nuteistojo pateikta versija, jog jam buvo grasinama, buvo naudojamas fizinis smurtas, tokie D. U., turinčio aukštąjį išsilavinimą, praėjusio specialius mokymus, dirbant šį darbą šešis metus, susipažinusio su BĮ „J.R.N.C.“ vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, o tai reiškia gerai žinančio, kaip reikia elgtis su protinę negalią turinčiais asmenimis bei būnant pranašesniam tiek fiziškai, tiek protiškai už nukentėjusįjį, smurtiniai veiksmai negalėtų būti pateisinami. Be to, iš Neigiamo pobūdžio įvykių ir jų pasekmių asmeniui registracijos žurnalo kopijos matyti, kad D. U. ne kartą yra pats įrašęs panašaus pobūdžio įvykius, todėl akivaizdu, jog centre nustatyta tvarka tikrai jam buvo žinoma.

15. Aukščiau aptartų duomenų visuma patvirtina, jog D. U. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

16. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes ir manydamas, kad tai turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, pagrįstai paskyrė įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. Byloje nenustatyta, kad minėtu įpareigojimu D. U. interesai gali būti pažeisti labiau, nei to reikalauja įstatymas. Įpareigojimai skiriami siekiant įgyvendinti bausmės tikslus ir paskirtį, o tai leidžia pagrįstai teigti, kad skiriamas įpareigojimas turi sukelti nuteistajam neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas pagrindu tokį įpareigojimą panaikinti ar pakeisti, o sprendimas tenkinti nuteistojo norą išvengti bet kokių didesnių suvaržymų, susijusių su bausme, prieštarautų pačiai bausmės paskirčiai. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, yra tikslinga poveikio priemonė, kuri nelaikytina pertekline ar neproporcinga. Esant šioms aplinkybėms netenkinamas nuteistojo gynėjos prašymas panaikinti teismo nuosprendžiu D. U. paskirtą įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

17. Be kita ko, nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde teigiama, kad atsižvelgus į tai, jog D. U. vieną kartą suėmė nukentėjusiajam V. Z. už rankos tik siekdamas sutrukdyti toliau smurtauti nuteistojo atžvilgiu, skundžiamu nuosprendžiu minėtam nukentėjusiajam neturėjo būti priteistas 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas ir turėjau dar labiau būti mažinamos nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos, kadangi nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą turėjo teisę kreipti dėl valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos. Tačiau teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip visiškai nepagrįstą, kadangi kaip jau minėta aukščiau D. U. kaltė dėl kaltinime nurodyto jo neteisėto veiksmo yra pilnai įrodyta baudžiamosios bylos duomenimis, o jo keliama įvykių versija dėl veikimo siekiant sulaikyti V. Z. smurtą nuteistojo atžvilgiu – paneigta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais parodymais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs D. U. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir įvertinęs nuketėjusiajam padaryto sužalojimo aplinkybes ir pasekmes, visiškai pagrįstai sprendė, kad dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo V. Z. buvo padaryta neturtinė žala (V. Z. yra neįgalus žmogus, jam yra nustatyta silpnaprotystė, yra ypatingai jautrus, kuris patyrė fizinį smurtą iš BĮ „J.R.N.C.“ darbuotojo, kurio priežiūroje jis yra, todėl natūralu, jog galėjo išsigąsti daug labiau nei sveikas žmogus) ir visiškai pagrįstai iš nuteistojo D. U. nukentėjusiojo naudai priteisė šios žalos atlyginimą.

18. Be to, nuteistojo gynėja skunde prašo sumažinti priteistas nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą BĮ „J.R.N.V.C.“ turėtas išlaidas dėl advokato atstovavimo teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, priteisdamas 800 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, atsižvelgė į nuteistojo ir nukentėjusiojo atstovo turtinę padėtį, į civilinį ieškinį, bylos sudėtingumą ir teisinės pagalbos būtinumo pagrindą bei apimtį procese (Kauno apylinkės teisme byla išnagrinėta per du posėdžius), į nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą sumokėtą pinigų sumą advokatui, ir siekdamas abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, sprendė, kad nukentėjusiojo atstovo prašomos priteisti 1500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra per didelės. Todėl, siekiant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, prašomą priteisti sumą mažino iki 800 Eur. Kolegija konstatuoja, kad šis teismo sprendimas teisingas ir pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo priteisdamas nukentėjusiojo atstovui turėtas 800 Eur dydžio proceso išlaidas baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidė. Esant šioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu priteistos proceso išlaidos yra proporcingos suteiktoms atstovavimo paslaugos ir nėra aiškiai per didelės, todėl nėra pagrindo dar labiau jas mažinti.

19. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą atstovas advokatas Liutauras Kinderis pateikė sąskaitą už teisines paslaugas (3 t. 96 b.l.) ir lėšų pervedimo nurodymą (3 t. 97 b.l.), kas rodo, jog BĮ „J.R.N.C.“ advokatui L. Kinderiui sumokėjo 200 Eur sumą už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų jam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Prašomos priteisti išlaidos, sietinos su nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą atstovavimu apeliacinės instancijos teismo procese. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo D. U. gynėjos apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiojo įstatyminio atstovo turėtos išlaidos laikomos pagrįstomis, todėl jos iš nuteistojo yra priteisiamos.

20. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės ir tėra nuteistojo gynėjos savaip pateikiama įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Tokiu būdu, apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad D. U. veiksmuose yra visi būtini BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde iškelta versija yra argumentuotai paneigta tiek minėtais nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą ir liudytojų parodymais, tiek ir kitais skundžiamame nuosprendyje išdėstytais ir šioje nutartyje aptartais įrodymais. Pripažindamas D. U. kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams dėl D. U. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

21. Įvertinus minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. U. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo D. U. BĮ „J.R.N.C.“ 200 (du šimtus) eurų proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.