Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės ir teisėjų: Emilijos Akelienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, gynėjai advokatei Živilei Janavičienei, nuteistajam L. G., nukentėjusiesiems G. K. ir V. K., jų atstovui advokatui Ramūnui Mikulskiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 7 (septyniems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d. ir 2d., bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2005-03-23 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 40 MGL (5000 Lt.) bauda ir galutinė bausmė paskirta 7 (septyni) metai laisvės atėmimo ir 40 MGL (5000 Lt.) bauda. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti R. P., E. R. ir P. M., tačiau jie nuosprendžio neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. nuteistas už tai, kad jis su E. R., P. M. ir su dar vienu bendrininku, kuris yra pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, R. P. padedant, veikdami bendrininkų grupėje, 2005 m. lapkričio 14 d., 1 val. 17 min., (duomenys neskelbtini), ryšiui palaikyti naudodami radijo ryšio priemones, apiplėšė G. K. ir V. K.: E. R. pabeldė į nukentėjusiųjų gyvenamojo namo lan­gą ir apsimestinai paprašė pa­gal­bos. Nukentėjusiajam G. K. atidarius duris E. R., L. G. ir P. M. įsi­brovė į gyvenamojo namo vidų ir panaudodami fizinį smurtą – pargriovę ant grin­dų, su­duo­dami smūgius G. K. ir V. K. į galvą bei kitas kūno vietas bei grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smur­tą – įrėmę nukentėjusiesiems į galvas nešaunamuosius (dujinius) gin­klus, gra­sindami šauti, laikydami ginklą prie mažametės nukentėjusiųjų dukros, lipnia juosta surišę jų ran­kas ir užlipdę akis, tokiu būdu atimdami nukentėjusiesiems galimybę priešintis bei padarydami G. K. nežymų sveikatos su­tri­kdy­mą dėl poodinių krau­jo­sru­vų tarpuakio srityje, kaktos dešinėje pusėje, dešinės alkūnės sąnario nu­ga­ri­nia­me paviršiuje nu­garos tarp­menčio srityje, nugaros dešinės men­ties projekcijoje, abiejų rie­šų sąnarių srityse, pa­vir­ši­nių odos nubrozdinimų abiejų kelių sąnarių priekiniuose paviršiuose, o V. K. pada­ry­da­mi nežymų sveikatos sutrikdymą dėl po­odi­nių kraujosruvų juosmens dešinėje, nu­ga­ros kairėje, kairės alkūnės sąnario nugariniame pa­viršiuje, abiejų riešų sąnarių nu­ga­ri­niuose pa­vir­šiuose, dešinio žasto viduriniame trečdalyje, kai­rio kelio są­na­rio priekiniame paviršiuje, dešinio skruosto srityje, de­šinės akies viršutiniame voke, krau­josruvos apatinės lūpos gleivinėje kai­rėje pu­sė­je, pagrobė di­de­lės ver­tės svetimą turtą – G. K. ir V. K. bendrai pri­klau­san­čius pinigus: 17500 litų, 7000 JAV dolerių, kurių ver­tė 20653,50 Lt, 1000 eurų, kurių ver­tė 3452,80 Lt, dvi pi­ni­gi­nes, kurių bendra vertė 10 Lt, rankinę, kurios vertė 40 Lt., V. K. mobilųjį telefoną „Samsung“, kurio vertė 200 Lt., G. K. mo­bilųjį tele­foną „Nokia“, kurio vertė 50 Lt., viso turto už 41906,30 Lt., taip pat pa­grobė V. K. ban­ko kortelę bei as­mens tapatybės kortelę. R. P. padėjo padaryti nusikaltimą – su ben­dri­ninku, kuris yra pa­sislėpęs, ste­bė­jo nukentėjusiųjų namų ap­linką ir saugojo kitus ben­dri­ninkus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja ir nuteistasis L. G. prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė, nukentėjusieji ir jų atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo L. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis L. G. atžvilgiu turi būti pakeistas dėl neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 2d.). Skirdamas bausmę L. G. , apylinkės teismas pažeidė LR BK 41 str. 2d.5p. ir 58 str. reikalavimus, tai yra neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimą ir neatsižvelgė į L. G. kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį, nes įstatymas numato, kad bausmė nusikaltimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, nepažeidžiant proporcingumo principo.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, patvirtinančias nuteistųjų kaltę. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas nuteistojo L. G. atžvilgiu pritaikytas tinkamai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo L. G. kaltė padarius plėšimą bendrininkų grupėje, įsibrovus į gyvenamąją patalpą, panaudojant nešaunamuosius ( dujinius) ginklus įrodyta nuteistųjų R. P., E. R., P. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurie sutampa su nukentėjusiųjų G. K. ir V. K., liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Apylinkės teismas, nepažeisdamas įstatymo normos ( LR BPK 276 str.1d. 2p.) teisingai rėmėsi nuteistųjų R. P., E. R., P. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie teisme atsisakė duoti parodymus. Taigi, netikėti R. P., E. R. ir P. M., kurie parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, teismas neturėjo pagrindo. Šių nuteistųjų parodymuose ir parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytos aplinkybės apie pasiruošimą nusikaltimui, jo padarymo aplinkybes ir mechanizmą sutampa tarpusavyje, esminių prieštaravimų nenustatyta. Nuteistieji R. P., E. R. ir P. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad plėšimo padaryme dalyvavo L. G., kuris buvo įsibrovęs į nukentėjusiųjų namą. Iš nuteistųjų parodymų seka, kad nusikaltimą suorganizavo D. G., kuris pasiūlė apiplėšti G. K., bendrininkams nurodė veikimo planą. D. G. su R. P. saugojo sodybą, o E. R., P. M. ir L. G. atliko aktyvius veiksmus, t.y. jie apgaulės būdu įsiveržė į butą, sudavę smūgius nukentėjusiems G. K. ir V. K., juos surišo, paguldė ant grindų ir pareikalavo atiduoti pinigus. Nuteistųjų E. R. ir P. M. parodymais nustatyta, kad L. G. turėjo dujinį pistoletą, kuriuo įrėmęs į galvą nukentėjusiesiems reikalavo pinigų, grasino šauti. Pagrobę pinigus, E. R., P. M., D. G. ir L. G. juos pasidalino, atsižvelgdami į kiekvieno plėšiko vaidmenį. Analogiškai įvykio aplinkybes nurodė ir nukentėjusieji, kurie parodė, kad plėšikai jų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, juos surišo, tuo atimdami galimybę priešintis, grasino nušauti, nukentėjęs G. K. parodė, kad ginklas buvo nukreiptas ir į jų mažametę dukrą, gulinčią lovytėje. Tai, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, patvirtina ir specialisto išvados, kuriose nurodytos sužalojimų kiekis ir pobūdis. Apylinkės teismas apklausė policijos pareigūnus T. A., A. B., B. J. ir D. Č., kurie paneigė prievartos naudojimą prieš kaltinamuosius E. R., P. M. ir R. P.. Byloje surinkti įrodymai ištirti pilnai, išsamiai bei visapusiškai ir padarytos teisingos išvados. Esant tokiom aplinkybėm, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nuteistųjų R. P., E. R. ir P. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Nepagrįstas skundo motyvas, kad teismas padarė neteisingą išvadą, kad nusikaltimo padaryme buvo panaudoti du nešaunamieji ginklai. Nors pas kaltinamuosius ginklai nerasti, tačiau nukentėjęs G. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu (visose apklausose), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad du užpuolikai turėjo ginklus – kovinius arba dujinius. Netikėti nukentėjusiojo parodymais, teismas neturėjo pagrindo, nes jie nuoseklūs. Be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjęs siekia apkalbėti nuteistuosius, siekdamas pabloginti jiems padėtį ar kitaip pakenkti. Tai, kad L. G. turėjo dujinį pistoletą, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nuteistieji E. R. ir P. M.. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir kratos metu pas L. G. namuose rastos 5 šovinių tūtelės. Specialisto išvada patvirtina, kad dvi tūtelės yra 9mm kalibro dujinių revolverinių šovinių sudedamosios dalys. Todėl nėra abejonių, kad nusikaltimo padarymo metu buvo panaudoti du nešaunamieji (dujiniai ) ginklai, o vieną iš jų panaudojo L. G..

Be to, apylinkės teismas, spręsdamas nuteistojo L. G. kaltės klausimą, pagrįstai nesirėmė liudytojos G. V. parodymais, nes ji yra L. G. sugyventinė, todėl galėjo būti neobjektyvi ir šališka. Byloje nėra duomenų, kad jos atžvilgiu būtų naudojamas psichologinis smurtas ir tokiu būdu išgauti parodymai, nenaudingi L. G.. Taip pat byloje nėra duomenų, kad kiti nuteistieji apkalbėjo L. G.. Kadangi kiti nuteistieji atsisakė duoti parodymus, tai L. G. neturėjo galimybės jiems užduoti klausimus ir nebuvo prasmės daryti tarp jų akistatas. Jo procesinės teisės pažeistos nebuvo, nes teisminio bylos nagrinėjimo metu kiekvienas kaltinamasis turi teisę duoti paaiškinimus, atsakyti į klausimus ar atsisakyti tai daryti ( LR BPK 272 str. 1d.).

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad nuosprendis, kiek tai liečia nuteistųjų kaltės klausimo nustatymą, yra pagrįstas bylos duomenimis ištirtais teisminio bylos nagrinėjimo metu. Įrodymai surinkti ir ištirti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo normų.

Išanalizavus visus bylos duomenis, daroma išvada, kad apylinkės teismas L. G. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal LR BK 180 str. 3d.

Taip pat nepagrįstas apelianto teiginys, kad nuosprendžiu priteista neturtinė žala nukentėjusiesiems nepagrįsta jokiais įrodymais. Dėl nuteistųjų padaryto nusikaltimo, nukentėjusieji patyrė ne tik fizinius skausmus, sužalojimus, kurie konstatuoti specialisto išvadose, bet ir psichologinį smurtą, daug dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų, juos ilgą laiką kamavusią emocinę depresiją. Todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais, įžūliais nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais, kurie buvo nukreipti sukelti nukentėjusiesiems fizinį ir psichologinį poveikį, siekiant užvaldyti jų turtą ir reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai moralinei skriaudai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad neturtinė žala priteisiama solidariai iš keturių kaltinamųjų, kurie jauno amžiaus, darbingi ir galintys atlyginti prašomą žalą. Kolegijos nuomone, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į žalos pasekmes, jas padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, nurodytas nuosprendyje, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir įstatymo reikalavimų nepažeidė ( LR CK 6.250 str.).

Kolegijos nuomone, pagrįstas apelianto teiginys, kad teismas dėl nesuprantamų priežasčių, jam paskyrė aiškiai didesnę bausmę nei kitiems kaltinamiesiems. Kolegijos nuomone, skirdamas bausmes, teismas pažeidė proporcingumo principą. Nors nuteistųjų asmenybės beveik vienodos, tačiau žymiai skiriasi paskirtų bausmių dydis. Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad E. R., P. M. ir L. G. buvo aktyvūs plėšimo dalyviai, nusikalto ne pirmą kartą, (E. R. du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tame tarpe už plėšimą, šį nusikaltimą padarė nepraėjus metams po susitaikymo, šiuo nuosprendžiu nuteistas dar už du tyčinius nusikaltimus), asmenybės linkusios daryti nusikaltimus, charakterizuojami patenkinamai, sunkinančia aplinkybe teisingai pripažinta tai, kad plėšimą padarė bendrininkų grupėje, todėl bausmės jiems turėjo būti skiriamos didesnės nei bausmės vidurkis. Pabloginti nuteistųjų E. R., R. P. ir P. M. padėties apygardos teismas negali, nes to neprašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 4d.). Taip pat, atkreipiamas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai lengvinančia aplinkybe nuteistiesiems R. P., E. R. ir P. M. pripažino tai, kad jie kaltais prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, savo parodymais prisidėjo prie nusikaltimo išaiškinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P., E. R. ir P. M. teisme atsisakė duoti parodymus. Tai negali būti pripažįstama lengvinančia aplinkybe, nes neaišku ar jie pripažįsta kaltę ir gailisi dėl to. Įstatymas leidžia pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas nenurodytas LR BK 59 str.1d. aplinkybes, tačiau tai turi būti padaryta motyvuotai. Pašalinti E. R., P. M. ir R. P. nustatytą lengvinančią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas negali, nes dėl to nėra apeliacinio skundo. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo L. G. asmenybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į sunkinančią aplinkybę - nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, į jų pobūdį ir tarpusavio santykį bei į proporcingumo ir teisingumo principus, L. G. skiriama bausmė didesnė nei jos vidurkis (LR BK 61 str. 1d.2d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str.2d. 2p.,328 str. 2p.

nusprendė:

2007m. liepos 30d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.

L. G. pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 180 str. 3d. , paskirti 6 ( šešių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis LR BK 64 str. 1d.ir 2d., šią bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2005m. kovo 23d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 40 MGL ( 5000Lt.) bauda ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 (šešis) metus ir 40 MGL -5000 (penkių tūkstančių) litų baudą.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.