Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2017-05-03 · Civilinė byla Nr. 2-178-880/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-03
Bylos Nr.
2-178-880/2017
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00059-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Ieškovas
E. K.
Atsakovas
Ž. K.
Advokatai
Regina Šaltinienė
Civilinė byla Nr. 2-178-880/2017Proceso Nr. 2-44-3-00059-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 3 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,dalyvaujant ieškovui E. K., jo atstovei advokatei Reginai Šaltinienei,atsakovui Ž. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui Ž. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2600 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal susitarimą atsakovui atliko statybos darbus, kurių vertė 4000 Eur. Atsakovas neturėjo lėšų atsiskaityti su ieškovu, todėl 2016 m. balandžio 12 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė paprastąjį vekselį 4000 Eur sumai. Šią sumą atsakovas turėjo grąžinti iki 2016 m. gegužės 15 d. Atsakovas grąžino 1400 Eur ir pats atliko taisymus parastajame vekselyje. Nors ieškovas atsakovą ragino grąžinti 2600 Eur skolą, atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs ieškovui skolos, nepasiūlė ir nesiūlo skolos mokėjimo dalimis grafiko, nesiūlė ir nesiūlo jokių kitų atsiskaitymo su ieškovu būdų, vengė ir vengia konstruktyviai bendradarbiauti. Atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą ir tokiu būdu pažeidė prievolę - grąžinti 2600 Eur skolą, todėl privalo atlyginti visus su prievolės pažeidimu susijusius ieškovo nuostolius (CK 6.63 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas Ž. K. prašė ieškovo ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad ieškovas pas atsakovą atlikinėjo apdailos darbus nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. gegužės 15 d. Per minėtą laikotarpį atsakovas ieškovui sumokėjo 8900 Eur. Bendra apdailos darbų suma 11500 Eur. Apdailos darbų pabaigoje, t. y. 2016 m. balandžio 12 d. ieškovas paprašė atsakovo pasirašyti paprastąjį vekselį, kaip garantą, kad pabaigus apdailos darbus su juo bus atsiskaityta iki galo, t. y. 4000 Eur. Atsakovas nedvejodamas pasirašė vekselį. 2016 m. balandžio 30 d. jis geranoriškai sumokėjo 1400 Eur ir paprašė ieškovo išrašyti dokumentą patvirtinantį apie visas gautas pajamas iš atsakovo už atliktus apdailos darbus. Nuo to laiko ieškovas vengė pats atvykti pas atsakovą užbaigti ir ištaisyti nekokybiškai atliktus apdailos darbus, vis atsiųsdamas kitus asmenis. Taip apdailos darbai nebuvo pabaigti ar ištaisyti, bei nepateiktas pajamas patvirtinantis dokumentas už atliktus darbus. Atsakovas su ieškovu bendraudavo telefonu ir po 2015 m. gegužės 15 d., tačiau ieškovas, dėl atsakovui nesuprantamų priežasčių vengė susitikti ir išspręsti esamą padėtį vis atsakydamas, kad šiuo metu jis yra kitame Lietuvos krašte.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė darbų sutartis. Šios sutarties pagrindu ieškovas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. atsakovui atliko apdailos darbus, kurių vertė 11500 Eur. 2016 m. balandžio 12 d. ieškovas baigė sutartus darbus. Baigus darbus, atsakovas turėjo sumokėti ieškovui 4000 Eur likutį. Kadangi tuo metu atsakovas neturėjo lėšų atsiskaityti su ieškovu, todėl 2016 m. balandžio 12 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė paprastąjį vekselį 4000 Eur sumai. Vekselis turėjo būti apmokėtas 2016 m. gegužės 15 d. Atsakovas grąžino ieškovui 1400 Eur ir pats atliko taisymus parastajame vekselyje. Likusios 2600 Eur sumos atsakovas nėra sumokėjęs iki šiol.

Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas. Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). CK 6.681str. numato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovų medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir kokybiškai. Užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti.

Šalių parodymais nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovo naudai atliko atsakovo namo įrengimo darbus, o atsakovas privalėjo apmokėti už atliktus darbus, tačiau atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas 2600 Eur už atliktus statybos darbus. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki bylos iškėlimo teisme dienos atsakovas būtų reiškęs kokias nors pretenzijas ieškovui dėl neatliktų darbų ar atliktų darbų kokybės. Ieškovo pateiktas vekselis patvirtina, kad atsakovas darbus priėmė ir pripažino esąs skolingas ieškovui. Kitu atveju jis nebūtų pasirašęs vekselio ir vėliau dalinai jo nebūtų apmokėjęs. Įvertinęs šiuos įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovas savo įsipareigojimus pagal statybos rangos sutartį įvykdė, o atsakovas ne, t. y. jis nepamokėjo už atliktus darbus, todėl ieškovo ieškinys tenkinamas ir iš atsakovo priteisiama 2600 Eur skolos už atliktus statybos darbus.

Nesudaro pagrindo priešingai išvadai atsakovo teiginiai, kad ieškovas darbus atliko nekokybiškai, padarė atsakovui žalą, todėl ieškinys turi būti atmetamas. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, jog ieškovas atliko ne visus sutartus darbus ar kad juos atliko nekokybiškai. Atsakovo pateiktos nuotraukos tik įrodo, kad atsakovo namuose yra įtrūkusios suklijuotos bagetės. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai dėl ko jos įtrūko, t. y. ar dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų ar dėl kitų aplinkybių. Jis nepateikė kokio dydžio nuostolius dėl netinkamai atliktų darbų jis patyrė ir kokių lėšų reikėtų pašalinant susidariusius įtrūkimus. Teismas atsakovui buvo išaiškinęs teisę pateikti šioje byloje priešieškinį dėl žalos priteisimo dėl netinkamai atliktų statybos darbų, dėl šios priežasties buvo atidėtas teismo posėdis, tačiau atsakovas nusprendė priešieškinio neteikti, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti ieškovo atliktų darbų kokybės. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovas ir po šios bylos išnagrinėjimo turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos iš ieškovo priteisimo, jeigu ją patyrė dėl jo netinkamai atliktų statybos darbų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalyje, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas, pateikdamas ieškinį sumokėjo 78 eurų žyminį mokestį ir patyrė 600 eurų išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Nauja redakcija nuo 2015-03-20, Nr. 1R-77) nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovo atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę 9vyko keli teismo posėdžiai, advokatė vyko iš kito miesto), vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad šis bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis ir neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai priteisiamos iš atsakovo.

Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo Ž. K. nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovui areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims bei juo disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, dovanoti, nuomoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti areštuotą turtą ar iš jo kylančias teises, uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje esančiomis lėšomis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu, mokėti mokesčius valstybei ir privalomas socialinio draudimo įmokas. Bendra arešto suma neturi viršyti 2600 Eur sumos. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2600 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. sausio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 678 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Linas Zinkevičius