Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, nevedęs, nedirbantis, paskutinį kartą teistas 2018-08-20 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu jos vykdymas atidėtas 1 metams ir 3 mėnesiams. Subendrinus su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jam skirta galutinė 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu jos vykdymas atidėtas 1 metams ir 3 mėnesiams. Bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas 2018-11-26 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje ir 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio: 2018-11-03 apie 17.00 val. Vilniuje, Šiaurės gatvėje, ties pastatu Nr. 37, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį CITROEN JUMPER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio (A. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,67 promilės etilo alkoholio).

Be to, jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: būdamas nuteistas 2017-11-02 įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, privalėdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones trims metams, jis, tai žinodamas ir vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2018 m. lapkričio 3 d., apie 17.00 val., Vilniuje, Šiaurės g. 37, vairavo automobilį CITROEN JUMPER valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. M. prisipažino kaltu dėl abiejų jam inkriminuotų veikų. Parodė, kad šventė draugo vaiko gimtadienį. Gėrė alų. Gali būti, kad ir degtinę gėrė, nelabai prisimena. Nepagalvojo ir neblaivus sėdo už vairo, nes draugas paprašė nuvežti į parduotuvę. Kai sustabdė pareigūnai, nelabai prisimena, ką pasakė. Išsigando, todėl pasakė, kad ne jis vairavo. Važiavo savo automobiliu, kurį pirko prieš dieną ar tą pačią dieną Naujojoje Vilnioje. Pirko automobilį perparduoti. Žino, kad buvo nubaustas už vairavimą esant neblaiviam, buvo paskirta 40 parų ir probacija, buvo uždrausta vairuoti automobilį. Kai vairavo žinojo, kad neturi teisės vairuoti. Ir anksčiau neturėjo teisės vairuoti. Pirmą kartą kai atėmė vairuotojo pažymėjimą, bandė jį atsiimti, dokumentus tvarkėsi. Atėmus vairuotojo pažymėjimą dar vairavo. Bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas dėl alkoholio. Paskutiniu laiku norėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, bet nebespėjo jau.

Kadangi kaltinamasis A. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. Č. parodė, kad 2018-11-03 apie 17.00 val. patruliuodama su kolega Vilniaus apskrities VPK KPV KPR vyriausiuoju patruliu A. B. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad prie prekybos centro NORFA, esančio Šiaurės g. 37, Vilniuje, sustojo baltos spalvos automobilis CITROEN JUMPER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį galimai vairavo neblaivus asmuo. Jiems buvo pranešta, kad iš minėto automobilio išlipę galimai neblaivūs vyrai nuėjo į kolonėlę, o po to gali vėl vairuoti. Pasak liudytojos, apie 17.05 val. važiuojant Šiaurės gatve link Galgių, jiems dar neprivažiavus Centrinės g., Šiaurės g. kelkraštyje pastebėjo stovintį minėtą automobilį CITROEN, už kurio vairo sėdėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo A. M.. Minėtas asmuo užvedė automobilio variklį, o šalia automobilio dešiniojo priekinio rato stovėjo keleivis, kaip vėliau nustatyta D. B.. Liudytoja nurodė, kad pravažiavę minėtą CITROEN automobilį jie apsisuko ir grįždami link jo pamatė, kad minėtas automobilis nuvažiavo Šiaurės gatve ir nusuko link žvyrkelio, kuris veda link M. Š. g. pusės. Liudytoja su kolega nuvažiavo iš paskos ir sustabdė minėtą automobilį žvyrkelyje. Jos kolega A. B. priėjo prie vairuotojo durelių, o ji prie keleivio durelių. Už vairo sėdėjo, kaip vėliau buvo nustatyta A. M., kuris kaip tik tuo metu lipo keleiviui D. B. ant kelių, galimai bandydamas nuslėpti, kad būtent jis vairavo automobilį. A. M. buvo sulaikytas, nors iš pradžių neigė vairavęs, tačiau vėliau paaiškino, kad norėjo sutrumpinti kelią link Mickūnų. Jis įkyriai prašė keleivio D. B. pasakyti, kad vairavo jis, sakydamas "pasakyk, kad tu vairavai", tačiau D. B. nieko nesakė. Liudytoja nurodė, kad ji pati matė A. M. sėdintį už vairo, o D. B. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. D. B. buvo labai neblaivus, jis negalėjo ištarti nei žodžio. Alkoholio matuokliu A. M. buvo nustatytas 2,57 promilės, o D. B. 2,84 promilės neblaivumas. Abu buvo perduoti kolegoms, kurie juos pristatė į PLC kraujo mėginiui paimti. Minėtas automobilis buvo uždarytas į saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. R. parodė, kad 2018-07-28 automobilio CITROEN JUMPER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis nepirko ir jokio automobilio gyvenime nėra pirkęs, nes neturi teisės vairuoti. A. M. ir A. M. jis nepažįsta, nėra girdėjęs tokių pavardžių. 2018-07-28 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties su A. M. dėl minėto automobilio pirkimo nesudarinėjo ir nepasirašinėjo. Jis niekada negyveno Paegliškėse ir nežino, kur ta vieta yra (b. l. 51-52).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad 2018-07-28 apie 10.00 val. buvo adresu E. S. 36, Vilniuje. Ten atvyko trys vaikinai, kurie norėjo pirkti automobilį CITROEN JUMPER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtų vaikinų, kurie apžiūrėję automobilį jį nusipirko už 50 Eur, liudytojas nepažįsta. Vienas iš vaikinų padavė V. R. priklausančią asmens tapatybės kortelę, o liudytojas savo ranka surašė 2018-07-28 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Minėtą tapatybės kortelę jam padavęs asmuo pasirašė sutartyje kaip pirkėjas V. R.. Sutartį surašė dviem egzemplioriais, t. y. po vieną kiekvienam. 2018-07-30 internetu VĮ REGITRA pranešė apie transporto priemonės pardavimą ir nurodė naują savininką V. R. (b. l. 46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 10945/2018(01) duomenimis, A. M. kraujyje, paimtame 2018-11-03 18.00 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,67 promilės etilo alkoholio (b. l. 14).

VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis, vidutinė krovininio automobilio „Citroen Jumper“ (1998-2000 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 1400 eurų (b. l. 20).

VĮ „Regitra“ duomenimis, nuo 2018-01-09 automobilio „Citroen Jumper“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. M. (b. l. 17).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2018 m. lapkričio 3 d. 17.14 val., A. M. nustatytas 2,57 promilės girtumas (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. M. 2018-11-03 apie 17.00 val. Vilniuje, Šiaurės gatvėje, ties pastatu Nr. 37, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio. Tai patvirtina paties A. M. parodymai, liudytojos E. Č. parodymai, alkotesterio kvitas ir specialisto išvada apie A. mažuto nustatytą neblaivumą. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuota teisingai, jo kaltė padarius šią veiką įrodyta.

Taip pat, byloje esančių rašytinių įrodymu visuma yra įrodyta, kad A. M. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi būdamas 2017 m. lapkričio 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pagrindu taikant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą jam naudotis teise vairuoti transporto priemones trejus metus, 2018 m. lapkričio 2 d. vengė atlikti Vilniaus rajono apylinkės teismo paskirtą minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi vairavo automobilį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012).

A. M. žinojo, kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones (tai jis pats patvirtino teismo posėdyje), tačiau nepaisydamas to vairavo automobilį. Kad jis suvokė, jog elgiasi draudžiamu būdu, patvirtina ir tai, kad sustabdžius policijos pareigūnams jis bandė išvengti atsakomybės – lipo į keleivio sėdynę, prašė draugo prisiimti kaltę. Automobilį A. M. vairavo nesant tam jokios būtinybės – draugo prašymu važiavo iki parduotuvės. Jis vairavo būdamas neblaivus, kai jam uždrausta vairuoti būtent dėl vairavimo neblaiviam. Automobilį A. M. įsigijo pats, tada, kai jam jau buvo uždrausta vairuoti. Teisė vairuoti transporto priemones A. M. jau buvo atimta anksčiau, jis ir anksčiau vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Taigi A. M. žinodamas ir suprasdamas pareigą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, nesant kliūčių jos vykdymui, suvokdamas, kad pažeidžia teismo paskirtą draudimą, vairavo automobilį. Teismas pripažįsta, kad A. M. padarytas baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas nėra mažareikšmis – neturėdamas teisės vairuoti jis įsigijo automobilį, jį vairavo, be to, vairavo būdamas neblaivus, taigi toks nevykdymas laikytinas vengimu atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę

Papildomai pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėjama situacija nėra atvejai, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. A. M. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau paminėtina tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė jam buvo skirta kartu su bausme, vadovaujantis BK 68 straipsniu (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-11-02 baudžiamasis įsakymas). Subendrinus jam paskirtą bausmę su kita bausme, skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nurodyta, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė nebendrinama ir vykdoma atskirai (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-08-20 nutartis).

Darytina išvada, kad šioje dalyje kaltinamojo veika taip pat įrodyta ir kvalifikuota tinkamai pagal BK 243 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. M., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis: transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. M. – nedirbantis, teistas (b. l. 79-80), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 82-86), tame tarpe už nusižengimus, susijusius su neblaivumu. Anksčiau paskirta arešto bausmė nepadarė įtakos jo elgesiui ir jis vėl padarė analogišką veiką.

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 243 straipsnio sankcijose numatytą bausmę – areštą, o už BK 287 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatant arčiau minimalios įstatyme numatytos ribos.

Paskirtos bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 1 dalį ir 5 dalį visiško sudėjimo būdu. Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Paskirta bausmė pagal BK 64 straipsnio 3 dalį dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi paskirta 1 metų 1 mėnesio subendrinta laisvės atėmimo bausme. Įskaityti pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį, kuria panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi subendrintos bausmės atidėjimas, atliktą bausmę ir 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi įskaitytus laikotarpius.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju A. M. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, t. y. ji jam yra atimta, teismo nuomone, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju, teismo vertinimu, nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281 straipsnio 7 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Todėl teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 2,67 promilės neblaivumas, padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, praeityje jau buvo baustas administracine tvarka už šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, A. M. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų įstatymo numatytos šios priemonės taikymo terminą. Kadangi nusikalstamą veiką A. M. padarė neturėdamas teisės vairuoti, draudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis „Citroen Jumper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu formaliai priklausė ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – A. M., tačiau remiantis tiek A. M. ir V. R. parodymais, tiek paties kaltinamojo A. M. parodymais, nustatyta, kad minėtas automobilis faktiškai priklausė būtent kaltinamajam. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, iš kaltinamojo A. M. konfiskuotinas automobilis „Citroen Jumper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina, nes jis šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę.

Prokuroras prašė pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti 1,04 eurų automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų sudėtį, tarp kurių yra įvardijamos ir kitos išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Kadangi nušalinus neblaivų kaltinamąjį A. M. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas, Vilniaus apskrities VPK patirtos automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, transportavimo ir saugojimo išlaidos yra pripažintinos bylos proceso išlaidomis, kurios yra priteistinos iš kaltinamojo A. M. (b. l. 25-30).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalimi bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi paskirta 1 metų 1 mėnesio subendrinta laisvės atėmimo bausme sudedant jas iš dalies ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę - 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį atliktą bausmę ir šia nutartimi įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti iš A. M. automobilį „Citroen Jumper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo A. M. 1,04 eurų sumą už priverstinio automobilio nuvežimo ir saugojimo paslaugas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.