Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas Kauno apylinkės teismo 2018-07-09 teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį – 46 MGL (1732,36 eurų) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. P. 2018-09-04 apie 17 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, namo laiptinėje, konflikto metu su V. G., sudavė jam vieną smūgį į smakrą, taip padarė žaizdą smakre, sukeldamas nukentėjusiajam V. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, iš jo parodymų matyti, kad su draugais buvo išvažiavęs, tada paskambino jo sugyventinė ir pasakė, kad V. G. jo namuose triukšmauja. Grįžęs į namus, iš pradžių laiptinėje šnekėjosi su nukentėjusiuoju, jo žmona, kaltinamojo mama ir sugyventine. Laiptinėje kilo konfliktas, nes prieš jį nukentėjusysis pirmas pakėlė ranką lyg ketindamas smogti. Jis suprato, kad reikia gintis, pripažįsta, kad peržengė gynybos ribas. Nukentėjusysis jam nesudavė, o jis kaire ranka sudavė nukentėjusiajam į veidą. Pripažįsta kaltę dėl sužalojimo, gailisi dėl tokio savo poelgio. Sutinka atlyginti turtinę žalą 162,33 eurus. Neturtinės žalos mokėti nesutinka, kadangi sunki jo šeimos materialinė padėtis, gyvena su sugyventine, augina mažametį sūnų.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje įrodymus BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuotina, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

nukentėjusiojo V. G. parodymais, iš kurių matyti, kad 2018-09-04 apie 17 val., jam būnant namuose, pamatė pareinantį kaimyną T. P., iš 54 buto ir nusprendė su juo pasikalbėti apie jo sūnaus U. G. skolas, kadangi sūnus buvo sakęs, kad iš minėto kaimyno yra pasiskolinęs pinigų ir jis jų reikalauja. Jam išėjus į laiptinę, pokalbio metu T. P. ėmė įžeidinėti jo žmoną, vadino ją „žiurke“. Reaguodamas į tai, jis paėjo link T. P., tuo metu jam netrenkė ir jokio kontakto neturėjo, tik vėliau atsitraukus, kaimynas, kažkuo sudavė į smakrą ir jį prakirto. Kuo jam kaltinamasis trenkė, negali patikslinti. Pasakius, kad kvies policiją, kaltinamasis pabėgo; 2018-09-11 papildomos nukentėjusiojo V. G. apklausos metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad V. G. davė analogiškus parodymus, priimant pareiškimą. Papildomai parodė, kad 2018-09-04, apie 16-17 val., važiuojant į namus, žmona papasakojo apie sūnų U. kad kaimynas T. P. iš 54 buto, reikalauja iš sūnaus grąžinti 500 eurų skolą. Grįžę į namus iškart nuėjo pas T. motiną V. Paklausė jos, kodėl T. iš U. reikalauja grąžinti 500 eurų, V. atsakė, kad nieko apie tai nežino. Tada jis pasakė, kad perduotų T., kad aiškintųsi su sūnumi gražiuoju. Grįžęs į namus, apie 17 val., esant balkone, pamatė grįžtantį T. Kartu su R. išėjo į laiptinę, kad paklaustų T., kodėl iš U. reikalauja grąžinti skolą. T. atsakė, kad U. skolingas 300 eurų jo draugui, kurio vardo nepasakė. Jis paklausė, kodėl reikalauja 500 eurų, jeigu jis skolingas tik 300 eurų. Prasidėjo konfliktas, nes T. įžeidinėjo, sakydamas, kad jų šeima yra idiotai, o žmonai įsiterpus į pokalbį, ją pavadino „žiurke“. Žengus žingsnį link kaltinamojo, jo žmona atsistojo tarp jų. Jam atsitraukiant bei sukantis, eiti link namų, pajuto smakro apačioje, iš dešinės pusės smūgį. Kaip ir su kuo trenkė jis nematė, tik pajuto, kad jam iš smakro bėga kraujas. Jis iš namų pasiėmė telefoną ir būnant namo laiptinėje, iškvietė policiją. T. pamatęs, kad kviečia policiją, pabėgo laiptais žemyn į kiemą. Atvykus policijos pareigūnams, jam pasiūlė vykti į ligoninę. Kauno klinikose, skubios pagalbos skyriuje, suteikė pagalbą. 2018-10-25 papildomos nukentėjusiojo V. G. apklausos metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad savo ankstesnėse apklausose, duotus parodymus prisimena, juos tvirtina ir papildomai nori paaiškinti, kad tarp jo ir kaimyno T., įvyko žodinis konfliktas. Nuo smūgio jam aptemo akyse, tačiau sąmonės nebuvo praradęs, ar buvo nuo smūgio atsirėmęs į sieną, jis to nepamena, jam skaudėjo sužeistą vietą, kadangi kraujavo. Įvykio metu tiek jis, tiek jo žmona buvo visiškai blaivūs, apie T. blaivumą nieko negali pasakyti. Po įvykio T. neatsiprašė, jis su juo nebendravo (b. l. 8-12, 22-23, 25-26);

2018-09-19 liudytojos R. G. parodymais, iš kurių matyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini)kartu su vyru V. G. ir suaugusiais sūnumis, T. ir U. 2018-09-04 apie 17 val., tikslaus laiko nepamena, jos vyras V. G., veždamas automobiliu ją iš darbo į namus, kalbėjo apie, tai, kad neva jų sūnus U., skolingas kaimynui T. P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini)Kaune, tame pačiame aukšte, kaip ir jie. Jie norėjo išsiaiškinti, kiek ir už ką sūnus U. skolingas T. P., todėl kartu su vyru V. G., nuėjo į jo namus. Namuose, minėtu adresu, T. P. nebuvo, duris atidarė jo mama, tačiau ji nežinojo apie skolas. V. G. esant balkone, jis pamatė, pareinantį į namus T. P., todėl ji su vyru išėjo iš buto į laiptinę. V. G. ir ji išėję į namo laiptinę, T. P. paklausė, už ką ir kiek jų sūnus U. jam yra skolingas. Tai išgirdęs, T. P., susinervino, pradėjo rėkti, įžeidinėti, vadino ,,žiurke“. V. G. žengus link T. P., ji atsistojo tarp vyrų, norėjo abu nuraminti, nes bijojo, kad gali kilti konfliktas. Ir tuo metu pamatė, kad T. P. kaire ranka, sudavė V. G. vieną smūgį į dešinės pusės žandikaulį – smakrą. Galvoja, kad T. P. buvo sugniaužęs kumštį, nes smūgis buvo stiprus. V. G. buvo prakirstas smakras, jam bėgo kraujas. Nematė, kad T. P., kažką laikytų rankose. Nuo suduoto smūgio, V. G. atsirėmė į sieną, o T. P. nieko nesakęs, nuėjo laiptais žemyn iš laiptinės į lauką. Laiptinėje daugiau be jų trijų, konflikto metu, nieko nebuvo. Po smūgio, vyras išsikvietė policiją. Apie 19 val. sūnus T. vyrą nuvežė į Kauno klinikas, jam buvo susiūta žaizda. Anksčiau niekada nėra buvę konfliktų, nesutarimų su kaimynais, gražiai bendravo. Įvykio metu, konflikto dalyviai buvo blaivūs (b. l. 31-32);

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad atvykus į įvykio vietą, adresu, (duomenys neskelbtini), Kaune, pirmoje laiptinėje, užlipus į trečią aukštą, prie buto durų Nr. 52, buvo matomos, kelios raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Teritorija vaizdo kameromis nestebima (b. l. 8-12);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018-09-21 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, jog V. G. nustatyta smakro žaizda šis sužalojimas, laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 47);

2018-10-30 T. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad T. P. nurodė įvykio vietą, esančią, (duomenys neskelbtini) Kaune, ketvirtoje namo laiptinėje, trečiame aukšte prie buto Nr. 54 durų, kur ir įvyko T. P. ir V. G. konfliktas, kai jis sudavė smūgį nukentėjusiajam (b. l. 90-94).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo T. P. kaltė, dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pasitvirtino anksčiau aptartais įrodymais.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą, arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais, turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia, poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Kaltinamasis T. P. kaltę pripažino, nurodė, kad smurtavo savo kaimyno atžvilgiu, sužalojimo faktą, be paties kaltinamojo parodymų, patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai. Atsižvelgiant į tai kaltinamojo veika, kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam T. P. įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas. Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis T. P. teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 66-72, 73-74), administracine tvarka baustas (b. l. 57-60), nesigydė, nesilankė VĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje (b. l. 56), neužregistruotas Respublikiniame priklausomybės ligų centre (b. l. 54).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, taip pat į tai, kad kaltinamasis T. P. nusikalto teistumui neišnykus, bauda paskirta ankstesniu teismo nuosprendžiu nesumokėta, jam parinktina laisvės apribojimo bausmė.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.

Skirtina bausmė visiško sudėjimo būdu, subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2018-07-09 nuosprendžiu paskirta bausme – 46 MGL (1732,36 eurų) bauda.

T. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

N. V. G. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginimą (b. l. 116-117) bei prašo priteisti išlaidas už advokato teisinę pagalbą 330 eurų (b. l. 114-115).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 162,33 eurų civilinį ieškinį už nukentėjusiajam suteiktas medicinines paslaugas (b. l. 35-37).

Kaltinamasis sutinka su Kauno teritorinės ligonių kasų civiliniu ieškiniu. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka, dėl sunkios finansinės padėties.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį sudaro V. G. gydymas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.

N. V. G. prašo priteisti 330 eurų už advokato paslaugas, teikiant teisinę pagalbą. Proceso išlaidas jis pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais ( b. l. 114-115).

Teismas įvertinęs ieškinių reikalavimus, juos pagrindžiančius įrodymus, priėjo prie išvados, jog civiliniai ieškiniai dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir prašymas priteisti išlaidas už advokato paslaugas tenkintini, atitinka protingumo kriterijus, yra visiškai pagrįsti, todėl priteistini iš kaltinamojo T. P.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad kaltinamasis konflikto metu sužalojo V. G. Nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, neabejotinai sutriko gyvenimo ritmas, t. y. jam buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas kaltinamojo T. P. kaltais veiksmais, nukentėjusiam V. G. padarytą neturtinę žalą vertina 1000 eurų.

Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu, ar darbu, uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju V. G., neatlygintinai dirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant po 20 valandų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. P. paskirti bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju V. G., neatlygintinai dirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant po 20 valandų.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi šią bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2018-07-09 nuosprendžiu paskirta bausme 46 MGL (1732,36 eurų) bauda ir T. P. paskirti galutinę bausmę 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju V. G., neatlygintinai dirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant po 20 valandų ir 46 MGL (1732,36 eurų) baudą.

Kauno teritorinei ligonių kasai – 162,33 (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 33 cnt) už nukentėjusiojo gydymą,

V. G. – 1000 eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 330 (tris šimtus trisdešimt) eurų už advokato paslaugas atlyginti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).