- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-10
- Bylos Nr.
- 1S-1506-582/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-02601-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Kaltinamasis
- R. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. P. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarties, kuria jo prašymas dėl leidimo skambinti ir pasimatyti su motina tenkintas iš dalies, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-382-416/2015 kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi R. P. prašymą dėl leidimo suteikti nevienkartinius skambučius ir trumpalaikį pasimatymą su motina L. P. tenkino iš dalies, suteikdamas leidimą vienkartiniam trumpalaikiam pasimatymui su motina ir atmesdamas prašymo dalį dėl leidimo jai paskambinti.
Kaltinamasis R. P., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, prašo skundžiamą Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį pakeisti ir leisti jam skambinti motinai L. P.. Skunde nurodoma, kad teismas savo sprendimą neleisti skambinti motyvavo tuo, kad nėra duomenų, jog minėtas telefono numeris priklauso kaltinamojo motinai, todėl R. P. šiuo skundu prašo patikrinti šį numerį, išsklaidyti visas abejones ir suteikti jam nevienkartinius skambučius motinai. Kaltinamojo motina yra garbaus amžiaus ir dėl silpnos sveikatos artimiausiu metu negali atvažiuoti į pasimatymą. Dėl to, kad su motina nekalbėjo daugiau nei metus kaltinamasis jaučia psichologinį skausmą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į kaltinamojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. P. skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu.
Šis reglamentavimas reiškia, kad leidimo kaltinamajam skambinti suteikimas yra išskirtinai teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, diskrecijos teisė – teismas gali, tačiau neprivalo kaltinamajam ir jo artimiems asmenims suteikti tokią teisę. Nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, nei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas nereglamentuoja, kokiais atvejais suimtiesiems neleidžiama pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis arba jiems paskambinti, tačiau sistemiškai aiškinant įstatymą, laikytina, jog pasimatymai ar skambučiai su giminaičiais ar kitais asmenimis negalimi tais atvejais, kai tai gali trukdyti bylos procesui arba kitaip neleisti pasiekti kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės paskirties.
Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, turi būti įvertinamos visos šiam klausimui išspręsti svarbios aplinkybės, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso stadiją, kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jo santykius su kitais baudžiamajame procese dalyvaujančiais asmenimis, ir iš to daroma išvada, ar kaltinamojo prašymas pasimatyti su artimaisiais giminaičiais ar jiems paskambinti gali būti tenkinamas, ir ar tai nepakenks tolimesnei proceso eigai.
Aukštesniojo teismo vertinimu, teismas teisingai atmetė kaltinamojo prašymą tuo pagrindu, kad jis nepagrindė, jog jo prašyme nurodytas telefono numeris yra jo motinos, nes prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius duomenis privalo pateikti pats prašymą pateikęs asmuo, o ne nustatyti teismas. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad nusikaltimai, kuriais kaltinamas R. P., buvo vykdomi veikiant bendrininkų grupe kartu su nenustatytais asmenimis ir pasinaudojant telefonu, todėl teismui pagrįstai kilo abejonių dėl mobilaus ryšio telefono numerio priklausomybės. Be to, šiuo atveju būtina įvertinti ir teisminio bylos nagrinėjimo stadiją – byla dar nepradėta nagrinėti iš esmės.
Aukštesnysis teismas sutinka, kad siekiamas tikslas įgyvendinti baudžiamojo proceso paskirtį greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis), yra daug svarbesnis nei kaltinamajam laikinai apriboti socialiniai ryšiai, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas kaltinamojo R. P. prašymą leisti jam skambinti motinai L. P., priėmė teisingą sprendimą. Be to, pažymėtina, kad teismas leido kaltinamajam pasimatyti su motina, todėl jo teisės bendrauti su artimaisiais iš esmės nėra apribotos. Tuo tarpu skunde R. P. nurodoma aplinkybė dėl silpnos motinos sveikatos ir negalėjimo atvykti pasimatyti nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis, įvertinant ir tai, kad jis pats prašė apylinkės teismo leisti pasimatyti su motina.
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti kaltinamojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
kaltinamojo R. P. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį.