- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-04
- Bylos Nr.
- N-146-158-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Romanas Klišauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J.V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 – ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. nutarimo V.S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
J.V. (toliau – ir nukentėjusysis, apeliantas) 2007 m. balandžio 3 d. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto 2 – ąjį apylinkės teismą prašydamas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir V.S., uždarosios akcinės bendrovės „Energokomplektas“ (toliau – ir UAB „Energokomplektas“, Bendrovė) direktorių (toliau – ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo), patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁵ straipsnio 1 dalį. Pareiškime nurodė, kad 2006 m. sausio 3 d. jis paskolino Bendrovei 30 000 Lt, pinigai buvo perduoti gryniaisiais Bendrovės direktoriui. Pažymėjo, jog jam nebuvo išduotas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas. Atkreipė dėmesį į tai, kad jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsniu, 2006 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Bendrovės direktorių prašydamas pateikti informaciją apie tai, kokiu būdu Bendrovei paskolinta pinigų suma buvo apskaityta Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Nesulaukęs atsakymo, 2006 m. gruodžio 21 d. kreipėsi pakartotinai. Nukentėjusysis 2007 m. sausio 15 d. kreipėsi trečią kartą ir prašė jam, kaip akcininkui, pateikti Bendrovės įstatus, metinės finansinės atskaitomybės ataskaitas, metinius pranešimus, auditoriaus išvadas bei audito ataskaitas, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus ir kitus dokumentus, kuriais įforminti visuotinių akcininkų susirinkimo sprendimai, akcininkų sąrašą. V. S. atsisakė tą padaryti ir nurodė, kad jis nebėra Bendrovės direktorius, be to, Bendrovė neturi lėšų padaryti atitinkamų dokumentų kopijas. Nurodo, kad, kaip matyti iš UAB „Apskaitos ratas“ teismui pateikto 2007 m. sausio 26 d. rašto, apskaitos sutartį su UAB „Apskaitos ratas“ Bendrovė nutraukė 2006 m. liepos 31 d., todėl jokie Bendrovės apskaitos dokumentai UAB „Apskaitos ratas“ negali būti laikomi ir privalo būti pas Bendrovės vadovą. Nukentėjusysis pažymi, jog valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ duomenimis V. S. tebėra Bendrovės direktorius. Teigė, jog V. S. nepagrįstai atsisakė pateikti reikalaujamus dokumentus. Rėmėsi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsniu ir nurodė, kad Bendrovėje dokumentai turi būti saugomi tinkamai, o už tai yra atsakingas Bendrovės vadovas. Taip pat rėmėsi Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsniu, numatančiu jo teisę gauti informaciją apie Bendrovę. Nurodė, kad tokiais veiksmais V. S. pažeidė jo, kaip akcininko, neturtines teises ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nukentėjusiojo pareiškimą Vilniaus miesto 2 – ajam apylinkės teismui V. S. nurodė, kad su J. V. argumentais nesutinka, ir prašė jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje, sudėties. Nurodė, kad dėl to, jog J. V. nebuvo išrašytas kasos pajamų orderis dėl 30 000 Lt paskolos, jis jau buvo 2007 m. kovo 26 d. nubaustas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno nutarimu. Paskirtą baudą V. S. sumokėjo 2007 m. balandžio 6 d. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, jo negalima bausti du kartus už tą patį administracinį teisės pažeidimą. Nurodė, jog kasos pajamų orderis dėl 30 000 Lt paskolos buvo išrašytas ir apie tai 2007 m. gegužės 10 d. J. V. buvo išsiųstas pranešimas. Teigė, jog 2007 m. sausio 22 d. Bendrovė pateikė atsakymą į J. V. 2007 m. sausio 15 d. prašymą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodė, kad neturi galimybės paštu atsiųsti reikalaujamų dokumentų kopijų, kadangi neturi tam lėšų, bei kad dalis reikalaujamų dokumentų yra Bendrovės apskaitą tvarkančioje UAB „Apskaitos ratas“ (Bendrovei dokumentai buvo grąžinti tik 2007 m. kovo 26 d.), o tai reiškia, jog Bendrovės direktorius ne atsisakė pateikti dokumentus, o tiesiog neturėjo galimybės to padaryti, be to, J. V. galėjo atvykti į Bendrovę ir susipažinti su pageidaujamais dokumentais. Atkreipė dėmesį į tai, kad Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnis suteikia akcininkui teisę susipažinti su įmonės dokumentais ir (ar) gauti jų kopijas, tačiau ši nuostata neįpareigoja įmonės siųsti paštu akcininko pageidaujamus pamatyti dokumentus. Tą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (adm. bylos Nr. N12-1683/2004, Nr. N12-268/2004, Nr. N9-253/2005). Pabrėžia, kad J. V. jam Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnyje suteikta teise nepasinaudojo, kadangi į Bendrovę neatvyko ir su dokumentais nesusipažino. Teigė, jog atsižvelgiant į tai, J. V., kaip Bendrovės akcininko, teisės nebuvo pažeistos.
II.
Vilniaus miesto 2 – asis apylinkės teismas 2007 m. birželio 11 d. nutarimu V. S. atžvilgiu nutraukė administracinę bylą dėl ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalies pažeidimo, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Bendrovės direktorius V. S. parodė, kad J. V. pareikalavus perleisti likusias Bendrovės akcijas, o V. S. atsisakius tai padaryti, J. V. įvairiais būdais ėmė trikdyti Bendrovės veiklą, t. y. nutraukė finansavimą, pareiškė pretenzijas dėl skolos, ėmė skųstis įvairioms institucijoms, atsisakydavo pasirašyti visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus. Taip pat jis parodė, kad į visus J. V. prašymus dėl informacijos pateikimo buvo atsakyta 2007 m. sausio 22 d. išsiųstame rašte ir kad su visais dokumentais J. V. galėjo susipažinti Bendrovės apskaitą tvarkiusioje UAB „Apskaitos ratas“. UAB „Apskaitos ratas“ direktorė J.Z. paaiškino, kad UAB „Apskaitos ratas“ Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė iki 2006 m. liepos mėn. Su visais Bendrovės dokumentais nukentėjusysis J. V. turėjo galimybę susipažinti be jokių kliūčių, šia teise jis naudodavosi. Be to, visa jam reikalinga informacija buvo teikiama ir telefonu. Mokesčiams sumokėti ir pan. V. S. įnešdavo grynuosius pinigus. Pažymėjo, jog kilus konfliktui tarp akcininkų ir J. V. pareiškus pretenzijas į Bendrovės lėšas, 2006 m. sausio 3 d. buvo sudaryta paskolos sutartis ir 30 000 Lt Bendrovės skola J. V. buvo įtraukta į buhalterinę apskaitą. Teigė, jog nutraukus sutartį su UAB „Apskaitos ratas“, kurį laiką Bendrovės dokumentai dar buvo UAB „Apskaitos ratas“, tačiau jokių kliūčių juos atsiimti ar su jais susipažinti nebuvo. Taigi J. V. turėjo realią galimybę susipažinti su visais Bendrovės dokumentais, tarp jų – ir su tais, kurie atspindi Bendrovės skolą jam. Atkreipė dėmesį į tai, kad remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsniu, teisę susipažinti su visais įmonės dokumentais turi tik akcininkai, valdantys daugiau negu 50 % įmonės akcijų, kai tuo tarpu J. V. priklauso tik 40 % Bendrovės akcijų. Atkreipė dėmesį į tai, kad kita informacija J. V. buvo pateikta 2007 m. sausio 22 d. rašte, kuriame nurodoma, kad Bendrovės metinė finansinės atskaitomybės ataskaita, Bendrovės metinis pranešimas, Bendrovės auditoriaus išvada bei auditoriaus ataskaita, Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai negali būti pateikti, kadangi Bendrovei nutraukus sutartį su UAB „Apskaitos ratas“, jie nesurašyti. Šiuo raštu J. V. buvo informuotas, kad Bendrovės akcininkai yra jis ir V. S., taip pat jis buvo informuotas, kad Bendrovės įstatų kopijas jam išsiųsti dėl lėšų trūkumo nėra galimybės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad J. V. pareiškime nurodytos akcininko teisės nebuvo pažeistos. Pažymėjo, jog Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnis suteikia akcininkui galimybę susipažinti su įmonės dokumentais ir (ar) gauti šių dokumentų kopijas, tačiau nurodyta norma neįpareigoja įmonės privalomai siųsti akcininkui jo pageidaujamus dokumentus. Akcininkui tik turi būti sudaromos sąlygos atvykti į įmonę ir gauti dokumentus susipažinimui bei gauti jų kopijas. Pabrėžė, jog J. V. turėjo galimybę susipažinti su visais jo pareiškime nurodytais dokumentais, tačiau šia teise nepasinaudojo. Atkreipė dėmesį į tai, kad J. V. buvo informuotas apie dokumentus, kurių įmonėje nėra. Nurodė, kad nors ir buvo pažeistas 7 d. terminas pateikiant atsakymą į J. V. prašymą dėl informacijos pateikimo, tačiau negalima konstatuoti, jog toks pažeidimas laikytinas realiu akcininko teisių pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas adm. byloje Nr. N12-1683/2004).
III.
Nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 – ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. nutarimą ir, remiantis ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalimi, paskirti UAB „Energokomplektas“ direktoriui V. S. administracinę nuobaudą.
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ATPK ir Akcinių bendrovių įstatymą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą.
2. Remiasi ATPK 9 straipsniu ir nurodo, kad V. S., ignoruodamas J. V. 2006 m. lapkričio 27 ir 2006 m. gruodžio 21 d. paklausimus dėl informacijos pateikimo bei į 2007 m. sausio 15 d. paklausimą atsisakydamas pateikti informaciją, padarė ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
3. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog jis pagal Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnį turėjo realią galimybę susipažinti su visais Bendrovės buhalteriniais dokumentais, dėl ko jo, kaip akcininko, teisės nebuvo pažeistos, atsižvelgiant į faktinę situaciją, yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi. Nurodo, kad pateikiant atsakymą į jo paskutinįjį paklausimą, buvo pažeistas 7 d. terminas, numatytas teisės aktuose.
4. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausiant liudytoja UAB „Apskaitos ratas“ direktorę J. Z., nebuvo išsiaiškinta aplinkybė, ar jo prašomi dokumentai buvo rengiami iki buhalterinės apskaitos nutraukimo.
5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino Bendrovės direktoriaus V. S. 2007 m. sausio 22 d. atsakymą, kadangi teismo nutarime ir šiame atsakyme nurodytos faktinės aplinkybės nesutampa.
6. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. V. buvo pateiktas Bendrovės akcininkų sąrašas, yra nepagrįsta, kadangi jis tebuvo informuotas, kad Bendrovės akcininkai yra V. S. ir J. V., o tai, remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsniu, negali būti traktuojama kaip įmonės akcininkų sąrašo pateikimas.
7. Pirmosios instancijos teismo teiginys, jog jis buvo informuotas apie tai, kad Bendrovės įstatų kopijos jam išsiųsti nėra galimybės dėl lėšų trūkumo, negali būti sutapatinamas su ta situacija, kai įmonės direktorius informuoja įmonės akcininką, kada ir kur jis galėtų atvykti ir susipažinti su atitinkamu dokumentu. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (2006 m. spalio 9 d. nutartis adm. byloje Nr. N5-1298/2006).
8. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pats J. V. nenorėjo tinkamai naudotis jam Akcinių bendrovių įstatymo suteikiamomis teisėmis susipažinti su Bendrovės dokumentais, yra nepagrįstas, tą iliustruoja ir tas faktas, jog jis 3 kartus kreipėsi į V. S., kad jam būtų pateikti pageidaujami pamatyti Bendrovės dokumentai.
Kiti nukentėjusiojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški argumentams, išdėstytiems nukentėjusiojo pareiškime pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nukentėjusiojo apeliacinį skundą V. S. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, bei palikti galioti Vilniaus miesto 2 – ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. nutarimą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir teisingas. Nurodo, kad J. V. teiginys, jog jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Bendrovės dokumentais, yra nepagrįstas, kadangi jis (J. V.) pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pats patvirtino, jog nei karto nebuvo nuvykęs į Bendrovę tam, kad susipažintų su pageidaujamais pamatyti dokumentais, o jo pareiškimo teismui motyvas yra kitas – jis norėjo gauti informaciją, kaip yra įforminta jo paskola Bendrovei, taigi jis (J. V.) netgi neteigė, jog jo, kaip akcininko, teisė susipažinti su Bendrovės dokumentais buvo pažeista. Be to, pažymi, jog, kaip teismo posėdžio metu paliudijo UAB „Apskaitos ratas“ direktorė J. Z., J. V. dažnai kreipdavosi į ją, ir ji suteikdavo jam visą reikalingą informaciją. Atkreipia dėmesį į tai, kad J. Z. taip pat paliudijo, jog tuo metu, kai J. V. kreipėsi į V. S. dėl dokumentų pateikimo, Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo UAB „Apskaitos ratas“, kur J. V., jeigu būtų pageidavęs, būtų galėjęs su jais susipažinti. Pažymėjo, jog J. V. žinojo, kad net ir po sutarties su UAB „Apskaitos ratas“ nutraukimo dalis Bendrovės dokumentų buvo minėtoje bendrovėje. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad J. V. žinojo, jog visuotiniai akcininkų susirinkimai nebuvo protokoluojami, jis negali reikalauti atsakomybės už neegzistuojančių dokumentų nepateikimą. Pažymi, jog J. V. reikalavo atsiųsti jo pageidaujamus pamatyti dokumentus paštu, tačiau neišreiškė valios atvykti į Bendrovės nurodytą vietą ir su jais susipažinti, todėl negalima teigti, jog jam buvo daromos kliūtys susipažinti su Bendrovės dokumentais. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis nuo 2006 m. gruodžio 30 d. faktiškai nebėra UAB „Energokomplektas“ direktorius, darbo sutartis su Bendrove nutraukta, apie tai pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SODRA), tačiau atsižvelgiant į tai, kad kol kas nėra naujo Bendrovės direktoriaus, VĮ „Registrų centras“ šie duomenys nėra pakeisti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal ATPK 262 straipsnio 9 dalyje nustatytas taisykles administracinės bylos iškėlimas teisme dėl ATPK 50⁵ straipsnyje numatyto teisės pažeidimo padarymo pagal savo procesinę reikšmę prilygsta administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teisme pagal J.V. pareiškimą buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena UAB „Energokomplektas” vadovui V. S. už tai, kad pareiškėjo teigimu, jis nepateikė akcininkui J.V. informacijos: Bendrovės įstatų, metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų, metinių pranešimų, auditoriaus išvadų bei audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, taip pat akcininkų sąrašo.
ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyta akcinių bendrovių valdybų pirmininkų (valdytojų), valdybų narių ar administracijų vadovų administracinė atsakomybė už inter alia įstatymo numatytos informacijos inter alia akcininkams nepateikimą ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą.
Minėta ATPK nuostata dėl informacijos pateikimo akcininkams yra blanketinė. Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog akcininkas turi neturtinę teisę gauti šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę, o minėto įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų, bendrovės metinių pranešimų, auditoriaus išvadų bei audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos bei valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jei šiuose dokumentuose nėra komercinės (gamybinės) paslapties. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės į informaciją sprendžia teismas.” Galimybės susipažinti sudarymas apima visas įmanomo susipažinimo su dokumentais formas, o ne tik dokumentų kopijų įteikimą, tame tarpe ir dokumentų perskaitymą jų buvimo vietoje, kopijų pasidarymą. Kaip matyti iš bylos dokumentų J.V. ir V.S. yra vieninteliai UAB „Energokomplektas” akcininkai. Teismas priėjo išvadą, kad akcininko J.V. teisė susipažinti su dokumentais nebuvo pažeista. Teismo posėdyje UAB „Energokomplektas” apskaitą tvarkiusios UAB Apskaitos ratas atstovė J.Z. paliudijo, kad J.V. dėl susipažinimo su UAB „Energokomplektas” dokumentais nesikreipė, kreipimosi atveju jam tokia galimybė būtų buvusi sudaryta. J.V. teismo posėdyje neneigė, kad jis dėl susipažinimo su dokumentais nesikreipė.
ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalies normos dispozicijoje numatytas specialusis subjektas – pareigūnas, kurio sąvoka apibrėžta ATPK 14 straipsnyje. J. V. į Bendrovės direktorių dėl atitinkamų dokumentų pateikimo kreipėsi 2006 m. lapkričio 27 d., 2006 m. gruodžio 21 d. ir 2007 m. sausio 15 d. Nagrinėjant bylą Vilniaus 2-ajame apylinkės teisme šis teismas rėmėsi J.V. pateiktu 2007 m. sausio 12 d. VĮ „Registrų centro” Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija (b. l. 5-6), pagal kurį nuo 2004 m. lapkričio 12 d. iki šio išrašo išdavimo dienos, t. y. 2007 m. sausio 12 d., UAB „Energokomplektas” direktoriumi buvo V. S. Nors V.S. teismo posėdyje aiškino, kad jis nuo 2006 m. gruodžio 29 d. yra atleistas iš UAB „Energokomplektas”, tačiau teismas šios aplinkybės netikrino. Administracinę bylą nutraukė vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu nenustatęs pažeidimo įvykio. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2008 m. vasario 8 d. pažymos Nr. 4-8-1099 matyti, kad J.S. nuo 2006 m. gruodžio 29 d. iš minėtų pareigų atleistas. Taigi, pagal J.V. 2007 m. balandžio 3 d. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ straipsnio 1 dalį buvo pradėta prieš asmenį, kuris nėra šio pažeidimo subjektas. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, kuri buvo pradėta prieš asmenį, kuris nėra specialusis subjektas, turi būti nutraukta vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu net nenagrinėjant pažeidimo iš esmės. Nustačius, kad asmuo nėra atsakomybės pagal atitinkamą ATPK straipsnį subjektas, byla nutraukiama vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu. Taigi, administracinė byla nutrauką pritaikius tą teisės aktą, kuris nagrinėjamu atveju turėjo būti pritaikytas.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo teismas bylą nutraukė pagrįstai ir teisėtai. Todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J.V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 2 – ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.