Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-12-17 · Civilinė byla Nr. e2-27992-722/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
e2-27992-722/2019
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01786-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Deksnienė
Ieškovas
„Lietuvos draudimas“
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
  • 2.6.10.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-27992-722/2019Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01786-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.4.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 17 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė,

rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasi LR CPK 142 straipsnio 4 dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei A. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 249,09 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį ir 148,02 Eur dokumentų vertimo išlaidų. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovės prašymu, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. Prancūzijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl transporto priemonės Audi a4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo D. K. kaltės. Transporto priemonės Audi a4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas", draudėja A. G.. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu AB „Lietuvos draudimas" atlygino transporto priemonės Audi a4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo padarytą žalą, išmokėdama 1 245,47 Eur dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmokos dydis paskaičiuotas pagal užsienio žalų reguliavimo partnerio pateiktus pranešimus (300,00 + 63,36 + 882,11= 1 245,47).

Ieškovė siuntė draudėjai (atsakovei) A. G. paklausimą Nr. 2064937 dėl informacijos apie įvykį suteikimo, tačiau atsakovė nevykdė LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio numatytų reikalavimų pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, t. y. neatsakė į 2018 m. rugsėjo 20 d. AB „Lietuvos draudimas" paklausimą Nr. 2064937 (Forma ZA102-PN3/2) „Pranešimas apie įvykį", kuriame atsakovė privalėjo užpildyti įvykio aplinkybes, braižyti schemą, nurodyti automobilio apgadinimus. Pagal 2017 m. lapkričio 18 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 2.2.4 punktą, atsakovė, kuri apdraudė transporto priemonę Audi a4 Avant, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), privalėjo pranešti draudimo įstaigai apie jos adreso pasikeitimą, tačiau šios pareigos nevykdė. Atsakovė nesuteikė prašomos informacijos apie 2018 m. rugsėjo 9 d. eismo įvykį, bylos administravimas užtruko, draudikas pats negalėjo nustatinėti žalos dydžio. AB „Lietuvos draudimas" turėjo papildomų žalos sureguliavimo išlaidų, ir negalėjo imtis protingų priemonių sumokėti reikalaujamą draudimo išmoką betarpiškai bendraudamos su nukentėjusiu asmeniu, iškart po eismo įvykio.

Pagal LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnį, Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis netinkamai vykdė šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas (apie įvykį informuoti draudiką, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją). Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, kitas reikšmingas aplinkybes.

Įvykus eismo įvykiui tiek transporto priemonės valdytojui, tiek transporto priemonės draudėjui tenka imperatyvi pareiga vykdyti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 2 dalies reikalavimus. Šios pareigos pažeidimas užtraukia tiek transporto priemonės valdytojui, tiek draudėjui atsakomybę (sankciją). Reikalavimas draudėjui ar transporto priemonės valdytojui atlyginti išmokėtą draudimo išmoką yra draudiko teisė, o kitiems draudimo santykių dalyviams sankcija už teisės aktų imperatyvių nuostatų pažeidimą (Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-502-413/2013).

LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių" 60.3 punkte numatyta, jog jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo, - iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį.

AB „Lietuvos draudimas“ apie šį eismo įvykį sužinojo 2018 m. rugsėjo 20 d., gavęs informaciją iš užsienio žalų reguliavimo partnerio. Atsakovė įvykdė esminius pažeidimus - nepranešė apie eismo įvykį ir nepadėjo AB „Lietuvos draudimas" aiškintis eismo įvykio aplinkybių, t. y. neatsakė į 2018 m. rugsėjo 20 d. AB „Lietuvos draudimas" paklausimą, nepranešė draudimo kompanijai pasikeitusio savo adreso, todėl ieškovė įgavo teisę reikalauti iš atsakovės 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t y. 249,09 Eur.

Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad tarp šalių susidarė nuostolių regreso tvarka atlyginimo teisiniai santykiai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato draudiko teisę, sumokėjus išmoką, reikalauti iš valdytojo grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį, jeigu kaltas asmuo (apdraustos transporto priemonės valdytojas) nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės. CK 6.280 straipsnis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, bei esant aukščiau paminėtoms faktinėms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovei iš atsakovės priteistina 249,09 Eur žalos atlyginimo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos - 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis) bei 148,02 Eur už dokumentų vertimo paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), iš viso – 163,02 Eur (15 Eur + 148,02 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, šioje byloje susidariusios mažesnės nei 3,00 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovės valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 - 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834), buveinės adresas Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a.s.Nr.(duomenys neskelbtini), AB Swedbank, iš atsakovės A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 249,09 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus 09 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 163,02 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus 02 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Lidija Deksnienė