Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-516-193/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-14
Bylos Nr.
1S-516-193/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Gilys
Kategorijos
Teisėjas Liudvikas Myško Nr. 1S-516-193/2013
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamosios D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-05-31 nutarties, kuria įtariamajai D. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

D. B. įtariama tuo, kad 2013 m. gegužės 26 d. vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, jai priklausančiame bute, esančiame Molėtų r. sav., Suginčių sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, veikdama bendrininkų grupe su P. G., sudavė ranka ne mažiau kaip 3 kartus G. R. į veido sritį, o P. G. sudavus ranka du kartus G. R. į veido sritį, šiais bendrais veiksmais G. R. tyčia nužudė, tai yra įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d.

Įtariamoji D. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka sulaikyta 2013-05-29 17 val. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-31 nutartimi įtariamajai D. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams.

Šalies argumentai

Skundu įtariamoji D. B. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-05-31 nutartimi jai paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Nurodo, kad savo draugo ji nenužudė. Išgertuvių metu jos draugui G. R. kokius 7 smūgius delnais per veidą sudavė P. G.. P. G. jai apie tai liepė niekam nesakyti, priešingu atveju, sakė, kad pasakys, jog ir ji P. G. mušė, nors, kaip minėjo, to pati nedarė. Jai policijai pasakius, kaip viskas buvo, P. G., kaip ir žadėjo, pasakė, jog ir ji sudavė smūgius G. R.. Be to, mano, kad pats G. R. galėjo likęs vienas dar kur nors užsigauti galvą. Nurodo, kad yra vieniša, jokių giminių neturi, pensininkė, antros grupės invalidė, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Pasižada niekur nebėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo, nes neturi kur bėgti.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Kaip minėta, Molėtų rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi įtariamajai D. B. paskyrė kardomąją priemonę - suėmimą trims mėnesiams. Skundą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis BPK 130 str. nuostatomis, nagrinėja tik tą skundo dalį, kuri susijusi su šios kardomosios priemonės paskyrimu. Nagrinėjant skundžiamos nutarties dėl suėmimo paskyrimo pagrįstumą ir teisėtumą, įtariamosios kaltės klausimas nesvarstomas.

Pagal BPK 119 str. kardomosios priemonės gali būti taikomos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 120 str. 1 ir 2 d. įtvirtintas baigtinis kardomųjų priemonių sąrašas, iš kurio matyti, kad suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kuri pagal BPK 122 str. 7 d. gali būti skiriama tik ypatingu atveju – kai kitomis švelnesnėmis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. BPK 121 str. 2 d. leidžia taikyti kardomąsias priemones tik tais atvejais, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Patikrinęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog įtariamoji neigia padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, šioje pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje D. B. pareikštas įtarimas grindžiamas iš esmės tik kito įtariamojo P. G. parodymais apie D. B. dalyvavimą kartu su juo smurto veiksmuose prieš nukentėjusįjį.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų. Skundžiama teismo nutartimi įtariamajai D. B. suėmimas paskirtas esant visiems trims BPK 122 str. 1 d. numatytiems pagrindams, t. y. kad ji būdama laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui ir daryti BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus.

Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su apylinkės teismo nutarties motyvais, kad šioje byloje yra BPK 122 str. 1 d. numatyti suėmimo paskyrimo įtariamajai D. B. pagrindai ir kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai.

BPK 122 str. 2 d. numatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

Manymą, jog įtariamoji bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas iš esmės grindė tik tuo, kad D. B. įtariama labai sunkaus nusikaltimo padarymu ir girtauja. Tačiau pagal teismų praktiką vien nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas asmuo, sunkumas negali būti pagrindas skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos bylos aplinkybės, neduoda pagrindo manyti, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taip pat ne kartą atkreipė dėmesį į tai, jog suėmimas negali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad toks asmuo gali pasislėpti nuo teismo ar trukdyti vykdyti teisingumą arba vien tik pareikšto įtarimo (kaltinimo) sunkumu. Skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad šiuo atveju vien tik šių aplinkybių, kad D. B. įtariama tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymu ir girtauja, nepakanka padaryti išvadai, kad įtariamoji bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nes kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo tokiam manymui. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad D. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, yra našlė, pensininkė, turi neįgalumą, nėra duomenų, kad ji turi ryšių užsienyje. Byloje taip pat nėra duomenų, kad D. B. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (ji buvo sulaikyta ne iš karto po įvykio), įtariamoji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta, su ja atliktas parodymų patikrinimas įvykio vietoje, atlikta akistata tarp įtariamosios ir kito įtariamojo P. G.. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, visos pirmiau paminėtos aplinkybės nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad būdama laisvėje įtariamoji bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl suėmimas minėtu pagrindu įtariamajai paskirtas nepagrįstai.

Taip pat negalima sutikti su apylinkės teismo nutarties motyvais, kad būdama laisvėje įtariamoji gali trukdyti procesui. Manymą, jog įtariamoji trukdys procesui, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas iš esmės grindė tuo, kad tarp įtariamųjų yra prieštaravimų, kuriuos reikia pašalinti, be to, įtariamosios D. B. bute skirtingose vietose buvo rastos dėmės, panašios į kraują, todėl gali keistis nusikaltimo padarymo vieta. Pažymėtina, kad suėmimas nurodytu pagrindu gali būti paskirtas tik tada, kai byloje nustatytos konkrečios aplinkybės, rodančios įtariamojo bandymą atlikti veiksmus, trukdančius bylos tyrimui. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrįstų faktinių duomenų, kurie leistų manyti, kad įtariamoji D. B. pati ar per kitus asmenis gali trukdyti procesui. Be to, pagal teismų praktiką visų būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų neatlikimas nelaikytinos aplinkybėmis, trukdančiomis procesui. Asmuo negali atsakyti už tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos dėl kokių nors priežasčių nenustatė atitinkamų bylos aplinkybių ar nesurinko visų, jų manymu, būtinų duomenų ar neatliko visų, jų manymu, būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Taigi teismo nustatyto suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 2 p., grįsti būtinais atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmais ir prielaidomis, kad ateityje dar gali kisti nusikaltimo padarymo vieta, negalima. Be to, kaip jau minėta, būtini pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai baudžiamojoje byloje jau atlikti – apžiūrėta įvykio vieta, atlikta akistata tarp įtariamųjų, su įtariamaisiais atliktas parodymų patikrinimas įvykio vietoje ir kt. Todėl darytina išvada, kad ir šis skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo paskyrimo pagrindas yra nepagrįstas.

Apylinkės teismas D. B. suėmimą paskyrė ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, t. y. kad ji darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, kurį iš esmės grindė tuo, kad D. B. įtariama labai sunkaus nusikaltimo padarymu ir girtauja. Pagal teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nors D. B. įtariama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau vien tik dėl šios aplinkybės teigti, kad būdama laisvėje ji darys naujas nusikalstamas veikas, nėra jokio pagrindo. Tai, kad D. B. girtauja šiuo atveju taip pat negali būti priežastis jai skirti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, nes byloje nėra duomenų, kad įtariamoji darytų teisės pažeidimus ar nusikaltimus piktnaudžiaudama alkoholiu (ji anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka).

Taigi skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad visos pirmiau paminėtos aplinkybės nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad būdama laisvėje įtariamoji bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ir darys naujus, BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus. Todėl skundžiama nutartis dėl būtinumo įtariamajai paskirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą ir joje padaryta išvada, kad kardomosioms priemonėms keliamų tikslų negalima pasiekti paskyrus įtariamajai kitas švelnesnes kardomąsias priemones, iš esmės neatitinka byloje esančių faktinių duomenų, ji negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Visos pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti D. B. paskyrus ir švelnesnes kardomąsias priemones, todėl skundžiama nutartis naikinama ir įtariamoji iš suėmimo paleidžiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 130 str.,

nutar ė:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartį, kuria D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trijų mėnesių laikotarpiui, panaikinti ir D. B. iš suėmimo paleisti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Ričardas Gilys