Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. G. ieškinį atsakovui V. G.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-04-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7849-55/2010 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką sutuoktinių bendru sutikimu, kad šiuo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo numatytas nekilnojamojo turto pasidalijimas tarp sutuoktinių, sprendė, jog ieškinyje išvardytas turtas turėjo būti padalytas minėtoje santuokos nutraukimo byloje, kad tai turėjo būti prašymo dalykas. Esant šioms aplinkybėms, teismas atsisakė priimti ieškinį dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Teismas ieškovei išaiškino jos teisę kreiptis į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-7849-55/2010.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės A. G. ieškinį, pareikštą atsakovui V. G. dėl nekilnojamųjų daiktų (pagrindinio daikto priklausinių), neįtrauktų į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pripažinimo asmenine nuosavybe CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti ūkinį pastatą ir kitus kiemo statinius (kiemo aikštelę, lauko tualetą) jos asmenine nuosavybe, ieškinį grindžia tuo, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-04-13 sprendimu nutraukė jos ir atsakovo santuoką abiejų bendru sutikimu, kad šiuo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo numatytas nekilnojamojo turto pasidalijimas tarp sutuoktinių, t. y. po santuokos nutraukimo atsakovui atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), o jai pastatas - sodo namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), tačiau per klaidą į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo įtraukti pagrindinio daikto – pastato - sodo namo priklausiniai, t. y. ūkinis pastatas, kiemo aikštelė, lauko tualetas. Šie daiktai Nekilnojamojo turto registre liko įregistruoti kaip bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ieškovė pateikė ieškinį dėl priklausinių pripažinimo asmenine jos nuosavybe.

Kasacinio teismo nutartyse ne kartą yra nurodyta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010; 2010-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje A Nr. 3K-3-326/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl to, ar tapatūs yra ieškiniai dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu bei nekilnojamųjų daiktų, neįtrauktų į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pripažinimo asmenine nuosavybe.

Santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimas pasižymi tam tikrais CK ir CPK normose nustatytais ypatumais. Vienas iš jų yra toks, kad, nutraukdamas santuoką, teismas toje pačioje byloje turi išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CPK 385 str. 1 d.). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.52 str. 2 d.). Tokioje sutartyje sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą (CK 3.53 str. 3 d.). Teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Iš esmės pasikeitusių aplinkybių išimtis negali būti aiškinama plečiamai ir tokioms aplinkybėms paprastai priskiriamos tos, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (CK 3.53 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006; 2006-09-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006; 2008-05-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; kt.). Tai reiškia, kad, susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (CPK 365 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas tik išimtiniais, įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 str. 1 d.). CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas vėliau ne po penkerių metų nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Tai – naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje. Nurodytos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad, pirma, sutuoktiniams, nutraukusiems santuoką ir neišsprendusiems visų su santuokiniu turtu susijusių klausimų, yra galimybė juos išspręsti atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje; antra, tokios galimybės realus įgyvendinimas yra apribojamas civilinio proceso atnaujinimui keliamų reikalavimų. Tokiu atveju gali susiklostyti situacija, kai sutuoktinių (ar vieno) iš jų turtinė teisė liks neapginta, bus pažeisti teisės į teisminę gynybą (CPK 5 str.), nuosavybės neliečiamumo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.), teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai (CK 1.5 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl to, jog ji, teismui patvirtinus jos ir atsakovo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir jai įgijus nuosavybės teisę į sodo namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), pareiškė reikalavimą, siekia pripažinti ūkinį pastatą ir kiemo aikštelę bei lauko tualetą sodo namo priklausiniais, t. y. savo teises siekia apginti naudojamasi daiktinės teisės instituto normomis, reikšdama reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo (CK 1.138 str. 1 p.). Taigi ieškinys reiškiamas kitu pagrindu, nei Vilniaus miesto 1-asjame apylinkės teismo 2010-04-13 sprendime, t. y. šalys byloje siekė nutraukti santuoką (santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nebuvo nurodyti ūkinis pastatas, lauko tualetas, aikštelė), tuo tarpu ieškinyje, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundžiama nutartimi, faktinis ieškinio pagrindas yra kitas – kad ūkinis pastatas, kiemo statiniai (lauko tualetas, kiemo aikštelė) yra sodo pastato priklausiniai.

Pažymėtina ir tai, kad CK 3.100 straipsnio 4 punkte numatyta, kad nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, t. y. nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 str.). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 str.), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto buvimo vietos teismą (CK 4.75 str. 1 d., 4.80 str. 1 d., CPK 31 str. 1 d.). Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. 2011-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti, panaikinti, klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.