- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-05-21
- Bylos Nr.
- AN2-308-397/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00417-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Gytis Večerskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. K.
- Institucija
- Kauno miesto savivaldybės administracijos VTS
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos I. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. nutarties jos administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. I. K. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 154 straipsnio 2 dalyje už tai, kad ji 2020 m. spalio 23 d. 10.40 val. vykdė prekybą (duomenys neskelbtini), tai yra viešoje vietoje, prekiavo dideliu kiekiu tekstilės gaminiais (apatiniu trikotažu) neturėdama Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo prekiauti Kauno viešosiose vietose. Tokia savo veika I. K. pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. T-72 „Dėl prekybos Kauno miesto viešosiose vietose tvarkos“, 7 punkto, 34.1 papunkčio reikalavimus ir už tai jai paskirta 80 eurų bauda.
Šalies argumentai
2. I. K. nesutikdama su Institucijos 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimu skundu prašė Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 23 d. nutartimi skundą atmetė ir paliko galioti skundžiamą nutartį.
3. Apeliaciniu skundu I. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį, Institucijos 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimą panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad I. K. vykdo individualią veiklą teisėtai, moka mokesčius, jos deklaruota darbo vieta yra užregistruota mokesčių mokėtojų registre. Skundo autorės nuomone, Kauno apylinkės teisme nebuvo įrodyta, kad I. K. vykdomos veiklos vieta, (duomenys neskelbtini) yra vieša vieta.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu į I. K. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį.
4.1. Atsiliepime pažymima, kad šiuo atveju blanketinė ANK 154 straipsnio norma nukreipia į Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T-72 patvirtintas Prekybos Kauno viešosiose vietose taisykles. Šių taisyklių 4 punkte nustatyta, jog viešoji vieta - Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai ir kitos žmonių susibūrimo vietos) ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise arba nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas žemės sklypas, kuriame teikiamos paslaugos (nuomos, buities, taksofonų, nesudėtingų atrakcionų ir pan.), taip pat vykdoma prekyba iš (nuo) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, iš prekybai įrengtų specializuotų automobilių, iš automobilių ar automobilių priekabų, lauko kavinių. Prekyba viešojoje vietoje - veikla, susijusi su paslaugų teikimu (nuomos, buities, taksofonų, nesudėtingų atrakcionų, kinkomojo transporto ir pan.) viešosiose vietose, taip pat prekių pardavimu-pirkimu (įskaitant antrinių žaliavų ir stiklo taros supirkimą) viešosiose vietose įrengtuose paviljonuose, iš kioskų, iš (nuo) laikinųjų prekybos įrenginių, lauko kavinėse, iš prekybai įrengtų specializuotų automobilių, iš automobilių ar automobilių priekabų. Taisyklių 7 punkte imperatyviai nustatyta, kad asmenys prekybą viešosiose vietose gali pradėti tik gavę leidimą prekiauti (teikti paslaugas) Kauno viešosiose vietose. Ši nuostata netaikoma prekybai asmeninės nuosavybės, patikėjimo teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose žemės sklypuose. Leidimus prekiauti (teikti paslaugas) iš kioskų (paviljonuose) Kauno viešosiose vietose išduoda Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyrius. Leidimus prekiauti (teikti paslaugas) kitose viešosiose vietose išduoda biudžetinė įstaiga, kurios funkcijos susiję su leidimų išdavimu ir rinkliavos rinkimu. Visa tai rodo, kad I. K. prekybinė veikla buvo vykdyta viešojoje vietoje, adresu Eivenių g. 2, Kaune, neturint Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo prekiauti Kauno viešosiose vietose.
4.2. Atsiliepime nurodoma, kad I. K. ne kartą bausta administracine tvarka dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 154 straipsnio 2 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, jog tokio pobūdžio administracinių nusižengimų darymas yra ne atsitiktinė, o dėsninga jos gyvenimo būdo išraiška. Taip pat, atsižvelgiant į apeliantės baustumus dėl identiškų administracinių nusižengimų padarymo, darytina išvada, jog Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklės jai yra žinomos, o motyvai, kuriais grindžiamas skundas, laikytini deklaratyviais ir nieko nepagrįstais teiginiais bei siekiu išvengti administracinės atsakomybės.
4.3. Be to, pažymima, kad I. K. prekybos viešojoje vietoje fakto nebuvimą sieja su tuo, jog nepažeidė Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių, prie apeliacinio skundo pridėdama 2018 m. rugsėjo 13 d. prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą dėl mažmeninės prekybos veiklos vykdymo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Individualios veikos pažyma nėra leidimas prekiauti (teikti paslaugas) viešoje vietoje, o dokumentas, kuris patvirtina, kad asmuo yra įregistravęs vykdomą veiklą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir gali ja verstis (Fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 „Dėl fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių patvirtinimo“, 41 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje I. K. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 154 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Atmesdamas administracinėn atsakomybėn patrauktos I. K. skundą ir palikdamas galioti Institucijos jai priimtą nutarimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis, teismų praktika ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 154 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimą I. K. veikoje.
8. Pažymėtina, jog ANK 154 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą ir, kadangi minėta norma yra blanketinė, joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą, o būtent Savivaldybių tarybų patvirtintos prekybos viešosiose vietose tvarkos reglamentavimą. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pakartotinai padarytą šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
9. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 37 punktą, viena iš savivaldybėms priskirtų savarankiškųjų funkcijų yra prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų valdomų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešosiose vietose nustatymas. Nagrinėjamu atveju, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T-72 patvirtintos Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklės. Taisyklių 7 punkte imperatyviai nustatyta, kad asmenys prekybą viešosiose vietose gali pradėti tik gavę leidimą prekiauti (teikti paslaugas) Kauno viešosiose vietose. Ši nuostata netaikoma prekybai asmeninės nuosavybės, patikėjimo teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose žemės sklypuose. Leidimus prekiauti (teikti paslaugas) iš kioskų (paviljonuose) Kauno viešosiose vietose išduoda Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyrius. Leidimus prekiauti (teikti paslaugas) kitose viešosiose vietose išduoda biudžetinė įstaiga, kurios funkcijos susiję su leidimų išdavimu ir rinkliavos rinkimu. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T-72 patvirtintų Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių 4 punkte nustatyta, jog viešoji vieta - Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai ir kitos žmonių susibūrimo vietos) ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise arba nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas žemės sklypas, kuriame teikiamos paslaugos (nuomos, buities, taksofonų, nesudėtingų atrakcionų ir pan.), taip pat vykdoma prekyba iš (nuo) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, iš prekybai įrengtų specializuotų automobilių, iš automobilių ar automobilių priekabų, lauko kavinių. Prekyba viešojoje vietoje - veikla, susijusi su paslaugų teikimu (nuomos, buities, taksofonų, nesudėtingų atrakcionų, kinkomojo transporto ir pan.) viešosiose vietose, taip pat prekių pardavimu-pirkimu (įskaitant antrinių žaliavų ir stiklo taros supirkimą) viešosiose vietose įrengtuose paviljonuose, iš kioskų, iš (nuo) laikinųjų prekybos įrenginių, lauko kavinėse, iš prekybai įrengtų specializuotų automobilių, iš automobilių ar automobilių priekabų. I. K. nuomone, ji prekiavo prie autobusų sustojimo ir ši vieta negali būti laikoma viešąja vieta, sprendžiant dėl taisyklių pažeidimo. Kaip nustatyta byloje, I. K. prekiavo prekystalį pasistačiusi ant šaligatvio, netoli autobusų stotelės ir įėjimo į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų kiemą, be to, kitų duomenų, jog minėta vieta yra privačioje teritorijoje, nėra. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad I. K. prekiavo viešoje vietoje ir todėl, pagal aukščiau nurodytas Prekybos Kauno viešosiose vietose taisykles, prekiaujant šioje vietoje yra būtinas leidimas.
10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad I. K. vykdo individualią veiklą, kurią yra užregistravusi mokesčių mokėtojų registre ir jame nurodoma, jog jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl jai nereikėjo gauti leidimo prekiauti. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš I. K. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, ji kaltinama savo veiksmais pažeidusi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T-72 patvirtintų Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių 7 punktą, kuris draudžia viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo. Aplinkybė, kad I. K. protokole nurodytu metu bei vietoje prekiavo tekstinės gaminiais, neginčijama. Kaip teisingai nurodė teismas skundžiamoje nutartyje ir Institucija atsiliepime, individualios veiklos pažymos turėjimas neatleidžia nuo pareigos laikytis konkrečios savivaldybės tarybos patvirtintų taisyklių, reglamentuojančių prekybos ir paslaugų teikimo viešosiose vietose tvarką. Kaip jau minėta, Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių 7 punktas draudžia viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo. Individualios veiklos pažyma suteikia asmeniui teisę verstis atitinkama jame nurodyta veikla ir tai parodo, jog asmuo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje tokią savo veiklą yra įregistravęs. O pagal savivaldybės tarybos patvirtintas taisykles gautas leidimas prekiauti viešosiose vietose suteikia teisę asmeniui atitinkamą veiklą vykdyti pagal savivaldybės, kurios teritorijoje veikia, nustatytus reikalavimus. Todėl Kauno apylinkės teismas padarė motyvuotą išvadą, jog individualios veiklos įregistravimas neatleido I. K. nuo pareigos turėti ir leidimą prekiauti Kaune, kaip tai nustato Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių 7 punktas.
11. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 154 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo, Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.