Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. Š. ir nukentėjusiosios I. Š. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir nuteista 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą nuteista 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteista 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. Š. paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir pareiga: draudimas prisiartinti prie nukentėjusiųjų I. Š. ir R. B. ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš G. Š. priteista 20 400 Lt (5 908,24 Eur) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. nuteista už tai, kad nuolat baugino žmones, vartojo psichinę prievartą ir nesunkiai susargdino du žmones, vienas iš kurių mažametis, būtent:

G. Š., turėdama tikslą sukelti kaimynystėje, adresu (duomenys neskelbtini) mieste, gyvenančios Š. šeimos nariams I. Š., R. B. baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 12 d. iki 2012 m. spalio 24 d. tyčia nuolat, melagingai informavo teisėsaugos, vaiko teisių apsaugos, savivaldos institucijas apie tariamus pažeidimus Š. šeimoje, būtent:

2011 m. rugsėjo 12 d. prašymu melagingai informavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę apie tai, kad Š. šeima savavališkai pasidarė buto rekonstrukciją, pasididino gyvenamąjį plotą ir šildosi kitų namo gyventojų sąskaita. Atlikus patikrinimą, pranešimas nepasitvirtino.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 2 d. 23.08 val. telefoniniu pranešimu melagingai informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnus apie tai, kad Š. bute triukšmaujama. Atlikus patikrinimą, pranešimas nepasitvirtino.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 5 d. telefoniniu pranešimu melagingai informavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnus apie tai, kad Š. girtauja, neprižiūri vaikų. Atlikus patikrinimą, pranešimas nepasitvirtino.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 24 d. 22.57 val. telefoniniu pranešimu melagingai informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnus apie tai, kad Š. bute triukšmaujama, girdisi mažamečio vaiko šauksmai. Atlikus patikrinimą, pranešimas nepasitvirtino.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio 6 d. pareiškimu melagingai informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnus apie tai, kad Š. neprižiūri vaikų, susprogdino pašto dėžutę ir prieš kaimynus vartoja psichologinį smurtą. Atlikus patikrinimą, pranešimas nepasitvirtino.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio 26 d. ir 2012 m. kovo 6 d. prašymais melagingai informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie tai, kad dėl Š. pasidarytos buto rekonstrukcijos padidėjo šio buto šildymo plotas, tačiau Š. už šį padidėjusį šildymo plotą 4 metus nemoka, todėl už juos yra priversti sumokėti kiti namo gyventojai. Atlikus patikrinimą, pranešimai nepasitvirtino.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 m. vasario 20 d. telefoniniu pranešimu melagingai informavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnus apie tai, kad Š. nesirūpina vaikais. Atlikus patikrinimą, pranešimas nepasitvirtino.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 m. kovo 13 d. 21.54 val. telefoniniu pranešimu melagingai informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnus apie tai, kad Š. bute bėgioja vaikas ir kelia triukšmą. Atlikus patikrinimą, pranešimas nepasitvirtino.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 m. kovo 21 d. 21.39 val. telefoniniu pranešimu melagingai informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnus apie tai, kad Š. bute triukšmaujama. Atlikus patikrinimą, pranešimas nepasitvirtino.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 m. birželio 2 d. 23.16 val. telefoniniu pranešimu melagingai informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnus apie tai, kad Š. bute triukšmaujama. Atlikus patikrinimą, pranešimas nepasitvirtino.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 m. birželio 5 d. telefoniniu pranešimu melagingai informavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnus apie tai, kad Š. neprižiūri vaikų, girtauja, triukšmauja. Atlikus patikrinimą, pranešimas nepasitvirtino.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 m. birželio 15 d. telefoniniu pranešimu melagingai informavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnus apie tai, kad Š. neprižiūri vaikų. Atlikus patikrinimą, pranešimas nepasitvirtino.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 m. rugpjūčio 6 d. telefoniniu pranešimu melagingai informavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnus apie tai, kad Š. triukšmauja. Atlikus patikrinimą, pranešimas nepasitvirtino.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 m. rugpjūčio 7 d. telefoniniu pranešimu melagingai informavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnus apie tai, kad Š. triukšmauja, nesirūpina vaikais. Atlikus patikrinimą, pranešimas nepasitvirtino.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 m. rugpjūčio 9 d. telefoniniu pranešimu melagingai informavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnus apie tai, kad Š. triukšmauja. Atlikus patikrinimą, pranešimas nepasitvirtino.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 m. rugpjūčio 9 d. 22.40 val. telefoniniu pranešimu melagingai informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnus apie tai, kad Š. bute nuolat girtaujama ir triukšmaujama. Atlikus patikrinimą, pranešimas nepasitvirtino.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 m. rugpjūčio 10 d., 0.51 val. ir 15.56 val. telefoniniais pranešimais bei tos pačios dienos pareiškimu melagingai informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnus apie tai, kad Š. bute triukšmaujama. Atlikus patikrinimą, pranešimas nepasitvirtino.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 m. rugpjūčio 23 d. telefoniniu pranešimu melagingai informavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnus apie tai, kad Š. neprižiūri vaikų, triukšmauja. Atlikus patikrinimą, pranešimas nepasitvirtino.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 m. rugsėjo 12 d. 22.24 val. telefoniniu pranešimu melagingai informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnus apie tai, kad Š. bute girtaujama ir triukšmaujama, bei tos pačios dienos 23.25 val. telefoniniu pranešimu melagingai informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnus apie tai, kad Š. bute yra stumdomi baldai ir dėl to kyla triukšmas. Atlikus patikrinimą, pranešimas nepasitvirtino.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 m. rugsėjo 16 d. 21.14 val. telefoniniu pranešimu melagingai informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnus apie tai, kad Š. vaikai palikti be priežiūros, triukšmauja, kad šiame bute triukšmaujama nuolat, ir tos pačios dienos 21.40 val. telefoniniu pranešimu melagingai informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnus apie tai, kad Š. bute girdisi triukšmas, pasireiškiantis mažo vaiko šaukimu ir bildėjimu. Atlikus patikrinimą, pranešimas nepasitvirtino.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 m. rugsėjo 17 d. telefoniniu pranešimu melagingai informavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnus apie tai, kad Š. triukšmauja. Atlikus patikrinimą, pranešimas nepasitvirtino.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 m. spalio 1 d. telefoniniu pranešimu melagingai informavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnus apie tai, kad Š. girtauja, kelia triukšmą. Atlikus patikrinimą, pranešimas nepasitvirtino.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 m. spalio 24 d. telefoniniu pranešimu melagingai informavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnus apie tai, kad Š. nesirūpina vaikais, triukšmauja. Atlikus patikrinimą, pranešimas nepasitvirtino.

Tokiais neteisėtais veiksmais, dėl kurių Š. bute nuolat nepagrįstai lankydavosi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnai, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, I. Š. nepagrįstai buvo kviečiama pasiaiškinti į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, pavartodama psichinę prievartą, G. Š. tyčia nuolat baugino I. Š. ir R. B. bei nesunkiai susargdino I. Š. ir mažametę R. B., nes dėl šių jos veiksmų nukentėjusiajai I. Š. buvo padaryti laikini, vidutinio sunkumo depresijos epizodu ir sunkiu depresijos epizodu pasireiškę nuotaikos sutrikimai, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo laipsnį, nukentėjusiajai R. B. konstatuotas potrauminio streso sutrikimas, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo laipsnį.

Apeliaciniu skundu nuteistoji G. Š. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį atmesti. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo bylą. Neneigia, kad kreipėsi į policijos pareigūnus dėl Š. bute keliamo triukšmo. Buto šeimininkas neprigirdi, norėdami su juo susikalbėti šeimos nariai garsiai kalba, tai girdisi apeliantės bute ypač vakare. Labai aiškiai girdėti, kaip vaikai bėgioja, stumdo baldus, rėkauja. Namas yra senos statybos, perdengimai ploni, blogos izoliacijos. Kylančius konfliktus su Š. iš pradžių bandė išspręsti taikiai, nepavykus, kreipėsi į policijos pareigūnus. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad pranešimai dėl keliamo triukšmo nepasitvirtino, tačiau atvykus policijos pareigūnams jie jau būdavo pasibaigę. Be to, policijos pareigūnai niekada neturėdavo triukšmo matavimo prietaiso. Teigia, kad dėl nuolat dieną ir naktį keliamo triukšmo pablogėjo sveikata. Dėl triukšmo į lubas nedaužydavo, nes apeliantės namuose lubos padengtos poliesteriu. Neapsikęsdama nuo Š. keliamo triukšmo, į lubas belsdavosi kaimynė J., turinti psichinių problemų. J. teisme nebuvo apklausta. Teigia, kad pranešdama apie triukšmą, apeliantė nesiekė bauginti, nevartojo jokios psichinės prievartos, tiesiog norėjo normaliai gyventi. Patvirtina, jog dėl vaikų netinkamo elgesio, t. y. keliamo triukšmo, kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Apeliantės pranešimas dėl mokesčių nemokėjimo pasitvirtino, nes tik po patikrinimo Š. pradėjo mokėti mokesčius už padidintą gyvenamąjį plotą. Teigia, kad jokios tyčios susargdinti I. Š. ir R. B. neturėjo. Be to, R. B. į (duomenys neskelbtini) ligoninę kreipėsi 2013 m. gegužės 28 d., būdama 15 metų, iki to problemų su sveikata ji neturėjo. Teigia, kad R. B. apklausos metu mama, kartu dalyvaujanti apklausoje, naudojo spaudimą.

Nukentėjusioji I. Š. apeliaciniu skundu prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti BK 75 str. taikymą, nes nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistoji G. Š. nuolat, melagingai kviesdavo policijos pareigūnus, rašytiniais pareiškimais melagingai informuodavo savivaldybės ir kitų įstaigų darbuotojus, nuolat, ilgą laiko tarpą, ne mažiau kaip 2 metus, tyčia kėlė triukšmą, t. y. daužė kietais daiktais į savo buto lubas, gąsdino ir grasino Š. šeimos nariams, šitaip juos terorizuodama, kėlė nuolatinį stresą ir įtampą. Tokie nuteistosios veiksmai paspartino nukentėjusiųjų I. Š. ir R. B. sveikatos pablogėjimą ir sutrikdymą. G. Š. veiksmai – nuolatiniai grasinimai, įžeidinėjimai tęsiasi iki šios dienos. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuteistosios veiksmai tapo dar įžūlesni ir visiškai neprognozuojami. R. B. ir mažametė A. Š. bijo būti namuose, jaučia stresą, ypač tada, kai namuose yra G. Š.. Nuteistosios elgesys po skundžiamo nuosprendžio priėmimo tik dar kartą patvirtina jos nuostatą nukentėjusiosioms, ypatingą cinizmą, sąmoningą visuomenės elgesio normų ignoravimą ir jaučiamą visišką nebaudžiamumą. G. Š. neatlygino nei dalies turtinės ir neturtinės žalos. Mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nuteistajai G. Š. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o atidėjus bausmės vykdymą, nebus užtikrinta bausmės įgyvendinimo paskirtis.

Nuteistoji ir jos gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, atlikus įrodymų tyrimą, apklausus liudytojus A. Š., V. P., A. M., Z. R., teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios G. Š. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 145 straipsnio 2 dalyje, nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Liudytojas A. Š. apygardos teisme parodė, kad jis negirdi, bet su žmona ir vaikais susikalba, skaito iš lūpų, gestų kalba nebendrauja, reikia kalbėti garsiai, kad girdėtų. Su vaikais bendrauja draugiškai, retai ant jų šaukia. Santykiai su žmona geri. Kaimynai žino, kad negirdi, todėl vengia kalbėti. Nuteistoji gyvena tame pačiame name, jie nepažįstami. Vakare kaimynai kviečia policiją, nežino, kodėl. Vaikai bijo policijos. Namuose alkoholio nevartoja.

Liudytoja V. P. apygardos teisme parodė, kad pažįsta G. Š.. G. Š. tvarkinga, visada labai geranoriškai padeda, mandagi. Pas kaimynę buvo prieš pusę metų. Tuo metu nebuvo jokio triukšmo. G. Š. pakvietė pasižiūrėti į lubas. Nematė, jog lubos buvo išdaužytos. Gyvena ketvirtame aukšte, I. Š. nepažįsta. Kaimynai gyvena su vaikais, šeima triukšminga, žino, kad gyvena nebylys, nežino, ar bendraujant su juo reikia šaukti. Š. sakė, kad triukšmas yra dienomis ir naktimis. Iš kaimynės G. D., kuri gyveno priešais G. Š. namą, girdėjo, kad triukšmaujantys kaimynai mėgsta išgerti.

Liudytoja A. M. apygardos teisme parodė, kad 2011 m. gyveno name, kuriame gyveno G. Š.. I. Š., kurčnebylio kaimyno su dviem vaikais nepažįsta, nežino, ar tuo metu gyveno Š.. Gyvendama girdėdavo triukšmą, bildėjimą, baldų tampymą, vaikų bėgiojimą, negirdėjo, jog kažkas garsiai kalbėtų. Gyveno pirmame aukšte, nežino, kas gyveno virš. G. Š. gyveno iš kitos pusės, jos butas nesiribojo su G. Š. butu.

Liudytoja Z. R. apygardos teisme parodė, kad G. Š. pažįsta, gyvena tame pačiame name. G. Š. gyveno iš gatvės pusės, atskirai. Š. gyveno virš jos buto. Š. pažįsta, santykiai geri, vyras nebylys, turėjo dvi mergaites. Jokių konfliktų nebuvo, negali nieko blogo pasakyti. Jokio triukšmo, girtavimo pas Š. nebuvo. Izoliacija kambaryje yra gera, nieko nesigirdi. Policijos nekvietė. Vieną kartą dienos metu ėjo raminti, nes pas vaiką buvo atėjusi draugė.

Nuteistoji apeliaciniame skunde neneigia, kad kreipėsi į policijos pareigūnus dėl Š. bute keliamo triukšmo, teigia, kad buto šeimininkas neprigirdi, todėl šeimos nariai norėdami susikalbėti, garsiai rėkauja, tai girdėti nuteistosios bute. Pasak nuteistosios, ji aiškiai girdi, kai vaikai bėgioja, stumdo baldus, rėkauja, nes namas yra senos statybos, perdengimai ploni, bloga izoliacija. Šiuos nuteistosios parodymus paneigia liudytojas A. Š., K. M., R. D.. Nors liudytojas A. Š. apygardos teisme parodė, kad jis girdėtų, reikia kalbėti garsiai, tačiau nurodė, jog su žmona susikalba, skaito iš lūpų, su vaikais susikalba, retai ant jų šaukia. Liudytojas K. M. teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas G. Š. skundas dėl triukšmo, padidintų patalpų, savavališkai rekonstruoto būsto, tačiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta (t. 2, b. l. 99–100; t. 4, b. l. 74). Liudytojas R. D. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas G. Š. pranešimas dėl triukšmo, todėl buvo tiriama namo garso izoliacija. Jokių pažeidimų nebuvo rasta (t. 2, b. l. 97–98; t. 4, b. l. 64). Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pažeidimų dėl padidintų patalpų, namo garso izoliacijos nenustatė. Be to, liudytojai K. M. ir R. D. nurodė, kad G. Š. ne kartą skambino ir skundėsi dėl triukšmo, dėl Š. šeimos, tačiau skundai nepasitvirtindavo.

Apeliantė G. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. Š. pranešimai dėl Š. keliamo triukšmo nepasitvirtino. G. Š. nurodo, kad atvykus policijos pareigūnams triukšmas būdavo pasibaigęs, be to, pareigūnai neturėjo triukšmo matavimo prietaiso. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato medžiagos, surinktos pagal G. Š. pranešimus apie tariamus pažeidimus Š. šeimoje, matyti, kad G. Š. 2011–2012 metais telefoniniu pranešimu 9 kartus ir 2012 m. sausio 6 d. pareiškimu informavo policijos pareigūnus apie tai, kad Š. bute triukšmaujama, girtaujama, neprižiūrimi vaikai (t. 1, b. l. 54, 101–110). Policijos pareigūnai, ištyrę pranešimus, pažeidimų nenustatė. Nukentėjusiosios I. Š., R. B., liudytojas A. Š. neigė, jog namuose triukšmaujama, girtaujama. Tai patvirtina ir liudytojai J. B., S. Š., S. V., P. R., O. J., Z. R., kurie yra namo gyventojai, teigdami, jog Š. šeima tvarkinga, vaikai prižiūrėti, pati G. Š. yra konfliktiška (t. 2, b. l. 85–86; 101–102; t. 4, b. l. 74–75, 87). Apygardos teisme apklaustos liudytojos V. P. ir A. M. negalėjo patvirtinti nuteistosios G. Š. parodymus, nes I. Š. nepažinojo. A. M. name gyveno 2011 m. tik du mėnesius, nežinojo, ar tuo metu gyveno Š.. Liudytoja V. P. teigė, jog iš kaimynės G. D., kuri mirusi, girdėjo, kad triukšmaujantys kaimynai mėgsta išgerti. G. Š. jai sakė, kad triukšmas yra dienomis ir naktimis. Tačiau pati V. P. triukšmo negirdėjo. Nors, pasak apeliantės, atvykę pareigūnai neturėjo triukšmo matavimo prietaiso, tačiau policijos pareigūnai nustatę, jog triukšmo nėra, matavimo prietaiso neturėjo naudoti.

Nuteistoji G. Š. teigė, jog dėl keliamo triukšmo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybę, tačiau padėtis nepasikeitė. Nustatyta, kad nuteistoji G. Š. nuo 2011 m. rugsėjo 12 d. iki 2012 m. spalio 24 d. 11 kartų kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnus dėl to, kad Š. triukšmauja, girtauja ir neprižiūri vaikų. Liudytoja L. D., dirbusi Vaiko teisių apsaugos skyriuje, teigė, kad tyrė kiekvieną pranešimą, lankėsi Š. šeimoje, kalbėjosi su vaikai, kaimynais, tačiau jokių vaikų teisių pažeidimų nenustatė, nematė netvarkos, nešvaros (t. 4, b. l. 86). Vaiko teisių apsaugos skyrius rašte Nr. (15.2.3.) V1-482 nurodė, kad norėdami išsiaiškinti, kaip A. Š. ir I. Š. užtikrina savo vaikų teises, ne kartą lankėsi šeimoje, kalbėjosi su vaikais, kaimynais, kvietė I. Š. į pokalbius (t. 1, b. l. 23–24). Gauta informacija iš ugdymo įstaigų patvirtino, kad Š. tinkamai rūpinasi savo vaikais (t. 1, b. l. 35–36). Vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplankymo aktuose padarytos išvados, jog vaikų poreikiai užtikrinami gerai, šeima gyvena tvarkingai (t. 1, b. l. 34, 39, 43, 45–46, 48, 50). Taigi Vaiko teisių apsaugos skyrius reagavo į G. Š. pranešimus, juos ištyrė, tačiau nenustatė jokių pažeidimų.

Apeliantės G. Š. teigimu, teisme nebuvo apklausta O. J., kuri dėl Š. keliamo triukšmo belsdavo į lubas. Liudytoja O. J. dėl ligos negalėjo atvykti į teisiamąjį posėdį, todėl byloje esantiems įrodymams patikrinti liudytojos parodymai buvo perskaityti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. J. nepatvirtino, jog Š. šeima triukšmavo, priešingai teigė, jog Š. šeima tvarkinga, vaikai prižiūrėti, švarūs, namuose niekada negirtaujama, nesirenka asocialūs asmenys. Pasak liudytojos O. J., pati G. Š. yra konfliktiška, nuolat apkalba kaimynus (t. 2, b. l. 85–86).

BK 145 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą, t. y. žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingą žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą. Nuolatiniu asmens bauginimu laikytinas pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Be to, nuolatinis bauginimas visuomet bus nukreiptas į konkretų asmenį (konkrečius asmenis), siekiant jam (jiems) sukelti psichologinį diskomfortą. Taigi BK 145 straipsnio 2 dalies inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiškumo, tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniais, o ne atsitiktiniais veiksmais. Atsižvelgiant į komentuojamos nusikalstamos veikos požymių analizę, neabejotina, jog tokio pobūdžio nusikaltimuose ypatinga reikšmė suteikiama nukentėjusiųjų parodymams bei jų analizei. Tik tinkamai įvertinus šiuos įrodymus, galima konstatuoti, jog tam tikri baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, atliekami nukentėjusiems asmenims, sukėlė jiems įtampą, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, privertė bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės.

Nukentėjusioji I. Š. teigė, kad dėl nuolatinių patikrinimų jos sveikata pradėjo blogėti. Ji iš įtampos verkdavo, nepasitikėjo savo jėgomis, kreipėsi į gydytojus, gulėjo ligoninėje. Dukra R. B. jautė įtampą dėl policijos ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų. Dukra R. B. bijojo G. Š., jautė nerimą, pamačius G. Š., dukrai iš nosies bėgdavo kraujas, nes ji buvo stipriai išgąsdinta. Dukra pradėjo blogiau mokytis, gulėjo ligoninėje, nesusikaupdavo (t. 4, b. l. 88–89). Nukentėjusioji R. B. patvirtino, kad G. Š. kviesdavo policiją, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojus, nes pasak G. Š., tėvai girtauja, muša ją ir seserį. G. Š. nuolat klausinėjo, kas buvo atvažiavę, ar mama laukiasi dar vieno vaiko, kur jos su seserimi būna. Būnant namuose, G. Š. garsiai šaukdavo, kad iškvies policiją, išveš ją su seserimi į prieglaudą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnė buvo atėjusi į mokyklą, klausinėjo, ką ji veikia su seserimi, ar tėvai girtauja. Teigė, jog namuose būti baisu, bijo, jog atvažiuos policija (t. 2, b. l. 82–83). Tai, kad nuteistoji G. Š., naudodama psichinę prievartą, nesunkiai susargdino nukentėjusiąsias I. Š. ir R. B., patvirtina Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 30-32, 62-65). Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. B. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl nuteistosios G. Š. veiksmų. Duomenų, jog nukentėjusioji R. B. nusikalstamos veikos padarymo jai metu būtų sirgusi lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra. Patirti išgyvenimai padarė žalą R. B. psichikos sveikatai. Todėl šiais įrodymais apeliacinio skundo argumentas, kad G. Š. nesusargdino mažametės R. B., paneigtas.

Apeliantė G. Š. teigia, kad jokių tyčinių veiksmų neatliko, neturėjo tyčios susargdinti nukentėjusiųjų I. Š. ir R. B.. Nukentėjusioji I. Š. teigė, kad G. Š. skundai prasidėjo, kai ji atsisakė pasirašyti dėl kaimyno P. R. iškeldinimo. Nustatyta, kad G. Š. nuolat, melagingai informuodavo teisėsaugos, vaiko teisių apsaugos, savivaldos institucijas apie tariamus pažeidimus Š. šeimoje, t. y. laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 12 d. iki 2012 m. spalio 24 d. 9 kartus pranešė telefonu ir 1 kartą pareiškimu informavo policijos pareigūnus, 11 kartų kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnus, vieną kartą į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę, du kartus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors, pasak liudytojų K. M. ir R. D., kurie dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. Š. ne kartą skambino ir skundėsi dėl triukšmo Š. šeimoje. Pas Š. atvykdavo policijos pareigūnai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, kviesdavosi į skyrių, atvykdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, atlikdavo patikrinimus dėl G. Š. skundų, dažnai vėlai vakare. Į visus G. Š. skundus, pareiškimus įstaigos reagavo, juos sprendė, tikrino, tačiau nė vienas skundas nepasitvirtino, pažeidimai nebuvo nustatyti. Š. vaikai ir pati I. Š. dėl nuolatinių patikrinimų jautė didelę įtampą, stresą, bijojo. Nukentėjusioji I. Š. buvo kviečiama į įvairias institucijas pasiaiškinti. Nukentėjusioji R. B. taip pat turėjo rašyti paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnė buvo atvykusi į mokyklą. Visa tai nukentėjusiosioms kėlė baimę, nesaugumo jausmą, nerimą.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs G. Š. elgesį, jos veiksmus, sistemingus, melagingus pranešimus, pagrįstai pripažino, kad tokie nuteistosios veiksmai atitinka nuolatinį bauginimą, vartojant psichinę prievartą. G. Š. nuolatiniai, melagingi pranešimai institucijoms apie tariamus pažeidimus Š. šeimoje, mažametės klausinėjimai apie tėvus, apkalbinėjimai, R. B. gąsdinimai, jog su seserimi bus išvežtos į prieglaudą, sukėlė nukentėjusiosioms baimę, nerimą bei nesaugumą. Akivaizdu, kad G. Š. tai darė tyčia, suvokdama ir suprasdama, kad tokiais veiksmais verčia nukentėjusiąsias nerimauti, sukuria joms baimės, nesaugumo jausmą, ir norėjo taip veikti. Neabejotina, kad dėl tokių G. Š. veiksmų nukentėjusiosios išgyveno, jautėsi nesaugiai, jautė įtampą, baimę. G. Š. savo veiksmais nukentėjusiosioms I. Š. ir R. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą. Įvertinus tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog G. Š. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 145 straipsnio 2 dalyje. G. Š. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai šios išvados nepaneigia, todėl ją išteisinti nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistoji G. Š. teigia, kad apklausiant R. B. dalyvavo jos motina, ir mano, jog taip buvo daromas spaudimas. Pažymėtina, kad jaunesnio kaip aštuoniolikos metų nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas (BPK 186 straipsnio 5 dalis). Nukentėjusiosios R. B. atstovė yra jos motina I. Š., todėl ji turėjo teisę dalyvauti R. B. apklausoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad nepilnametės nukentėjusiosios apklausa vyko nepažeidžiant BPK 186 straipsnyje nustatytos nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos tvarkos, t. y. ją apklausė Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas dalyvaujant jos atstovams I. Š., G. Baltoniui, G. Š., gynėjai advokatei ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei. G. Š. susipažino su apklausos protokolu ir jį pasirašė kartu su savo gynėja, jokių prašymų, pastabų nepareiškė.

Nukentėjusioji I. Š. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai G. Š. taikė BK 75 straipsnio nuostatas, nes nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas G. Š. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, atsižvelgė į nuteistosios asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nenustatyta G. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į tai, kad G. Š. yra senatvės pensininkė, anksčiau neteista, todėl laisvės atėmimo bausmės dydį nustatė artimą BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 5 punkto, 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėjo 2 metams, uždraudžiant prisiartinti prie nukentėjusiųjų I. Š. ir R. B. ir įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinęs bausmės skyrimo pagrindus, bausmės vykdymo atidėjimo nuostatas, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį – sulaikyti G. Š. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai ją nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, – teisingumo principo įgyvendinimą užtikrins.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirta bausmė tikrai nėra per švelni ar aiškiai neteisinga, priešingai, ji proporcinga nuteistosios asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir todėl yra tinkamai individualizuota. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės individualizavimui būtinas aplinkybes, jas įvertino, nesutikti su G. Š. paskirta bausme ir ją keisti nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios G. Š. ir nukentėjusiosios I. Š. apeliacinius skundus atmesti.