- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2A-537-781/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00324-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė, Jūratė Varanauskaitė, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Kretingos rajono savivaldybės viešajai įstaigai Kretingos ligoninei
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Kretingos rajono savivaldybės viešajai įstaigai Kretingos ligoninei, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje R. N., V. B., ADB „Gjensidige“ ir AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos ligoninės (toliau – ir atsakovė) 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2013 – 2016 m. jai nebuvo diagnozuotas galvos smegenų dešinės temporalinės skilties navikas. Jo nediagnozavus ir nepašalinus, ieškovė beveik trejus metus, nesant tam indikacijų, buvo gydoma nuo (duomenys neskelbtini) ir pan. Psichikos ligų gydymo metu ieškovė vartojo labai daug vaistų, taip dar daugiau gadindama savo sveikatą, leido laiką psichikos gydymo įstaigų stacionaruose, beveik trejus metus buvo priversta kentėti skausmus ir iki gyvos galvos savo pažįstamiems liko (duomenys neskelbtini). Dėl galvos smegenų piktybinio naviko nediagnozavimo ir jo savalaikio nepašalinimo 2016 m. balandžio 19 d., ieškovei būnant Kretingos ligoninėje, jai pasidarė bloga, ieškovė neteko sąmonės ir orientacijos. Po kelių valandų blaškymosi ieškovė iššoko pro palatos langą iš antro aukšto, pateko į statybinių atliekų konteinerį, susilaužė koją, prasikirto galvą, sukėlė pavojų savo gyvybei. Dėl visų ieškovės nurodytų priežasčių ieškovės sveikatai padaryta didelė žala. Ieškovė atsakovės padarytą neturtinę žalą įvertino 25 000 Eur. Ši žala atsirado dėl atsakovės gydytojų neurologų R. N. ir V. B. kaltės, todėl žalą privalo atlyginti atsakovė. Trečiojo asmens V. B. kaltė dėl padarytos ieškovei neturtinės žalos sudaro 1/3, o R. N. – apie 2/3 dalis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimas ieškovei yra išsiųstas 2019 m. gegužės 31 d., ieškinys teismui paduotas 2019 m. birželio 27 d., konstatavo, kad nėra praleistas 30 dienų terminas nuo sprendimo sužinojimo (ieškovė (jos atstovas) komisijos posėdyje nedalyvavo) kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.
5. Teismas, susipažinęs su šalių paaiškinimais, taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis, kad 2013 m. rugsėjo 8 d. greitosios medicinos pagalbos felčerės siuntime į ligoninę nustatyta diagnozė – „(duomenys neskelbtini)“ pagal nepatikslintus duomenis, konstatavo, kad 2013 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini) diagnozė ieškovei nebuvo nustatyta, todėl yra nepagrįsti ieškovės argumentai, jog neurologas R. N. paneigė ieškovei nustatytą (duomenys neskelbtini) diagnozę.
6. Iš pateiktos medicininės dokumentacijos pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pacientės (duomenys neskelbtini) priepuoliai įtarti remiantis anamneze bei netiesioginiais požymiais apžiūros metu (2016 m. balandžio 18 d.). Stacionaro arba dienos stacionaro sąlygomis priepuolių nebuvo, traukulinis aktyvumas nefiksuotas. Vadinasi, byloje nėra duomenų, paneigiančių neurologo R. N. 2013 m. spalio 1 d. konsultacijos išvadas dėl (duomenys neskelbtini) nediagnozavimo. Analizuodamas 2014 m. rugpjūčio 18 d. neurologo R. N. konsultacijos išvadas, teismas taip pat nenustatė ją paneigiančių duomenų.
7. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visumą byloje esančių duomenų, t. y. šalių paaiškinimus, Komisijos sprendimą, ekspertizės aktą, byloje esančią ieškovės medicininę dokumentaciją, teismo anksčiau sprendime nustatytas ir konstatuotas aplinkybes, o būtent – prieštaringą (nenuoseklią) ieškovės poziciją dėl ligos pradžios, aplinkybę, kad ieškovė iki ir po galvos smegenų naviko pašalinimo operacijos sirgo (duomenys neskelbtini), aplinkybę, kad 2013 m. rugsėjo 8 d. ieškovei diagnozė (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyta, konstatavo, kad ieškovė neįrodė neurologo R. N. neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp šio gydytojo veiksmų ir ieškovės nurodytos žalos.
8. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės, atsakovės, trečiojo asmens gydytojos V. B., liudytojų paaiškinimus, Komisijos sprendimą, VšĮ Kretingos ligoninės vidaus medicininio audito grupės posėdžio 2016 m. balandžio 25 d. protokolą Nr. 7, byloje esančią ieškovės medicininę dokumentaciją (taip pat ir įrašus apie 2016 m. balandžio 18, 19 d.), anksčiau teismo sprendime padarytas išvadas (konstatuotas aplinkybes), gydytojos V. B. atliktus veiksmus 2016 m. balandžio 19 d. rytą iki ieškovės iššokimo, sprendė, kad gydytoja V. B. tinkamai ir laiku atliko savo pareigas, teikdama medicinines paslaugas ieškovei. Faktinė aplinkybė, kad ieškovė iššoko pro ligoninės langą, pirmosios instancijos teismo nuomone, nėra pakankama konstatuoti gydytojos neurologės V. B. neteisėtus veiksmus nesant byloje duomenų, jog egzistavo objektyvus pagrindas imtis kraštutinių priemonių – dienos metu, esant šalia pačios ieškovės šeimos nariams, fiksuoti ar kitaip suvaržyti ieškovės judėjimą. Ieškovė neįrodė gydytojos V. B. neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp jų ir ieškovės nurodytos žalos.
9. Vadovaudamasis išdėstytu, teismas priėjo išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
Atsiliepimas
10.1. Rašydama pareiškimą Komisijai dėl savo sveikatos būklės, ieškovė negalėjo tiksliai prisiminti, kada prasidėjo (duomenys neskelbtini) priepuoliai. Atsakovės atsiliepime į pareiškimą Komisijai nurodyta, kad ieškovė į ligoninę kreipėsi 2013 m. rugsėjo 8 d. ir jai diagnozuota nepatikslinta(duomenys neskelbtini) Kadangi (duomenys neskelbtini) pradėjo reikštis prieš metus iki minėto įvykio, todėl ieškinyje ieškovė nurodė, jog ši liga ėmė reikštis 2012 – 2013 metais.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino byloje nesant įrodymų, pagrindžiančių ieškovei 2013 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini) nustatymą. Tai pagrindžia ieškovės ambulatorinio gydymo statistinės kortelės kopija, kur įrašyta „(duomenys neskelbtini)“, 2013 m. rugsėjo 8 d. greitosios medicinos pagalbos ligonio siuntimo kopija, kur felčerė užrašė „Įvyko 2 (duomenys neskelbtini), dezorientuota“.
10.3. Komisija, priimdama sprendimą, neturėjo visos medicininės dokumentacijos (Klaipėdos universitetinės ligoninės ligos istorijos, Kretingos ligoninės asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės), todėl negalėjo padaryti objektyvios išvados.
10.4. Gydytojo R. N. neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad jis nekonstatavo (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini)yra indikacija smegenų vaizdiniams tyrimams.
10.5. Gydytojo R. N. konsultacijų išvadas paneigia ekspertų atsakymas, kad šis gydytojas, buvus (duomenys neskelbtini) įtarimų, galėjo ir turėjo galimybę inicijuoti nepatikslintos (duomenys neskelbtini) diagnostiką.
10.6. Nėra logiškas teismo argumentas, kad jei ieškovė neturi pretenzijų Kretingos psichikos sveikatos centrui, reiškia, jog ši įstaiga tinkamai gydė ieškovę. Ieškovė nepagrįstai buvo gydoma šiame centre, tačiau pretenzijų jam nereiškia.
10.7. Dėl galvos smegenų piktybinio naviko nediagnozavimo ir jo savalaikio nepašalinimo, 2016 m. balandžio 19 d. ieškovei būnant Kretingos ligoninėje, jai pasidarė bloga, ji neteko sąmonės ir orientacijos, todėl ji iššoko pro palatos langą iš antro aukšto ir susižeidė.
10.8. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo neadekvati, gydytoja V. B. turėjo pasirūpinti pacientės saugumu, fiksuoti ar kitaip suvaržyti judėjimą.
Atsiliepimas
11. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad:
11.1. Komisija ir byloje atlikta ekspertizė patvirtino atsakovės poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo.
11.2. Nesant ligos indikacijų, kurie patvirtintų vidaus ligų gydytojo ir greitosios medicinos pagalbos felčerės, kaip specialistų, neturinčių teisės patvirtinti nervinių susirgimų ligas ir jas gydyti, įtarimus ieškovei sergant (duomenys neskelbtini), gydytojas neurologas R. N. pagrįstai nediagnozavo šios ligos.
11.3. Pagrindo skirti ieškovei kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus nebuvo.
11.4. Ieškovė, apeliaciniame skunde kartodama aplinkybes, kurias tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas, nurodydama teiginius, paremtus emociniais įsitikinimais, neįrodžiusi priimto sprendimo neteisėtumo, akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. Teisėjų kolegija iš byloje esančios asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės nustatė, kad 2013 m. rugsėjo 8 d. greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) automobiliu ieškovė buvo pristatyta į VšĮ Kretingos ligoninę; gydytojas N. T., užpildęs minėtą medicininį dokumentą, grafoje galutinės (patikslintos) diagnozės nurodė „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“. Taip pat byloje nustatyta, kad po šio įvykio šeimos gydytojai nukreipus ieškovę pas gydytoją specialistą, neurologas R. N. ieškovei nustatė (duomenys neskelbtini) (nerimo sutrikimas) ir panikos sutrikimą, išrašė ieškovei preparatą „(duomenys neskelbtini)“ bei nusiuntė psichiatro konsultacijai ir gydymui; (duomenys neskelbtini) konstatuota nebuvo. Ieškovei apsilankius VšĮ „Kretingos psichikos sveikatos centras“, jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), paskirtas gydymas. 2013 m. spalio 29 d. ieškovės būklei negerėjant, diagnozė pakeista į (duomenys neskelbtini), pakeistas gydymas. Nuo 2013 m. lapkričio 5 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d. ieškovė buvo gydyta VšĮ „Kretingos psichikos sveikatos centras“ dienos stacionare, kur 2013 m. gruodžio 12 d. buvo palikta ta pati diagnozė – (duomenys neskelbtini). Ji buvo išrašyta be pagerėjimo. Nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d. ieškovė gydėsi Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje psichiatrijos filiale; iš ligoninės išrašyta, būklei pagerėjus. Tačiau nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d. ir nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. balandžio 2 d. ieškovė buvo gydyta VšĮ „Kretingos psichikos sveikatos centras“ dienos stacionare. 2016 m. balandžio 18 d. 0.58 val. GMP pristatė ieškovę į Kretingos ligoninę. Po pirminės apžiūros ieškovė buvo nusiųsta stacionariai gydytis į Anestezijos – reanimacijos skyrių. Pacientei įtartas (duomenys neskelbtini). Ieškovė buvo nukreipta į Vidaus ligų skyriaus Neurologijos poskyrį, kur 2016 m. balandžio 19 d. ryte pacientė iššoko pro langą iš antro aukšto. Su žaizdomis ir traumomis ieškovė pristatyta į VŠĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę; 2016 m. balandžio 25 d. jai atlikta galvos operacija pašalinant naviką.
14. Ieškovės teigimu, pašalinus naviką, jos psichinė būklė pagerėjo, kas rodo, kad nuo 2013 m. jai buvo taikytas netinkamas gydymas – gydydami nuo psichinių ligų gydytojai, o būtent neurologas R. N., laiku nediagnozavo (duomenys neskelbtini) ligos, kuri būtų prielaida magnetinio rezonanso tyrimo, padėsiančio savalaikiai nustatyti auglio ieškovės galvoje buvimą, atlikimui. Be to, gydytoja neurologė V. B., matydama sunkią pacientės psichinę būklę, 2016 m. balandžio 19 d. ryte nesiėmė jokių veiksmų, galinčių nuraminti ieškovę, neleidžiančių jai iššokti pro langą. Ieškovės manymu, beveik trejus metus nediagnozavus ligos (duomenys neskelbtini) , ieškovė negavo jai reikalingo gydymo, visą šį laiką buvo pasmerkta kentėti fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, ieškovė buvo priversta vaistais palaikyti gyvybę ir jais nuodyti organizmą, baimintis dėl savo gyvybės. Vadovaudamasi šiais argumentais, ieškovė motyvuoja neturtinės žalos, kurią ji įvertino 25 000 Eur suma, patyrimą.
15. Ieškovė 2019 m. vasario 5 d. su pareiškimu dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į Komisiją, kuri 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu „Dėl (duomenys neskelbtini) pareiškimo“ nusprendė, kad atlygintina žala (duomenys neskelbtini) sveikatai teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo padaryta, todėl jos pareiškimas netenkintinas. Nesutikdama su tokiu Komisijos sprendimu, ieškovė inicijavo civilinę bylą Klaipėdos apygardos teisme, prašydama priteisti jai 25 000 Eur neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė byloje pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo
16. Pagal materialiųjų įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklę, nagrinėjamoje byloje taikytinas ginčo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pacientų teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas įtvirtinta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo 1996 m. spalio 3 d. Nr. I-1562 įstatymo (toliau – ir PTIŽSAĮ) 3 straipsnyje. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos šiame įstatyme apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTIŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis).
17. PTIŽSAĮ 24 straipsnyje taip pat numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka. Pagal PTIŽSAĮ 2 straipsnio 2 dalį, atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala yra pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos, t. y. buvo įtvirtinta kaltės pagrindu atsirandanti civilinė atsakomybė.
18. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtina nustatyti tokių sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus, žalos faktą (turtinės žalos atlyginimo reikalavimo atveju ir jos dydį), priežastinį ryšį tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, privalo įrodyti tik tris sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl sveikatos priežiūros įstaiga, įrodžius kitas jos civilinės atsakomybės sąlygas, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę turėtų įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad šie, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
19. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra konstatuota, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Vertinant, ar gydytojo veiksmas buvo teisėtas ar neteisėtas, vadovaujantis pirmiau pateiktais standartais, reikia vertinti kiekvieną konkretų, individualų atvejį, nes tas pats veiksmas arba pasiektas rezultatas vienu atveju gali būti vertinamas kaip teisėtas ir padedantis išgelbėti paciento gyvybę, o kitu atveju toks pats veiksmas arba rezultatas gali būti įvertintas kaip prieštaraujantis teisei ir kenkiantis pacientui, sukeliantis jam žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).
20. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų konkrečiose aplinkybėse vertinimą remiantis protingumo, sąžiningumo kriterijais. Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).
21. Kartu kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).
22. Apibendrinant aptartas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas darytina išvada, kad vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, kaip sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlyga, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos.
Dėl trečiojo asmens gydytojo neurologo R. N. veiksmų teisėtumo
23. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad neurologui R. N. neignoravus GPM felčerės ir gydytojo N. T. medicininiuose dokumentuose užfiksuotų (duomenys neskelbtini), jam paskyrus reikiamus tyrimus šiai diagnozei patikslinti, būtų paskirti ieškovės tyrimai ir savalaikiai aptiktas ieškovės galvoje esantis navikas, kas padėtų išvengti ieškovei padarytos žalos.
24. Ieškovę į Kretingos ligoninės priėmimo skyrių pristačiusios GPM brigados felčerė greitosios medicinos pagalbos ligonio siuntime nurodė, kad ligonės būklė yra po priepuolio, (duomenys neskelbtini). 2013 m. balandžio 8 d. Kretingos ligoninės priėmimo skyriaus gydytojo N. T. užpildytoje asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje yra užfiksuota ieškovės diagnozė – (duomenys neskelbtini); rekomenduota kreiptis į šeimos gydytoją nukreipimo pas neurologą.
25. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-303 patvirtinto aprašo dėl (duomenys neskelbtini) diagnostikos ir gydymo vaistais, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, tvarkos (toliau – ir Aprašas) 4 punktą, (duomenys neskelbtini) nustato gydytojas, pagal savo profesinę kvalifikaciją (Lietuvos medicinos normoje nustatytą kompetenciją) galintis diagnozuoti ir gydyti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) diagnozę patvirtina, jos formą nustato ir skiria tolesnį gydymą gydytojas neurologas arba gydytojas vaikų neurologas. (duomenys neskelbtini) diagnozuojama, jei pacientą per ilgesnį nei 24 val. laiko tarpą ištinka mažiausiai du neprovokuoti (ar refleksiniai) (duomenys neskelbtini) priepuoliai arba jei pacientą ištinka vienas neprovokuotas (ar refleksinis) (duomenys neskelbtini) priepuolis, kai, atsižvelgiant į klinikinio ir (ar) radiologinio smegenų pažeidimo požymius, specifinius (duomenys neskelbtini) pakitimus elektroencefalogramoje (toliau – EEG), šeiminę (duomenys neskelbtini) anamnezę ir pan., pakartotinių (duomenys neskelbtini) priepuolių tikimybė per ateinančius 10 metų yra tokia pati kaip po 2 neprovokuotų (duomenys neskelbtini) priepuolių – mažiausiai 60 proc., arba pacientui nustatoma (duomenys neskelbtini) sindromo diagnozė: įvertinus anamnezę; atlikus objektyvų paciento neurologinį ištyrimą ir pan. (Aprašo 5 punktas).
26. Ši teisėjų kolegijos nustatyta aplinkybė paneigia ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad priėmimo – skubios pagalbos skyriaus gydytojas N. T. nustatė ieškovei galutinę diagnozę – (duomenys neskelbtini), kaip jį įpareigojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V – 1073 patvirtintas specialiųjų reikalavimų stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo – skubiosios pagalbos skyriui aprašo 13 punktas, pagal kurį priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuje turi būti nustatyta preliminari diagnozė, jei įmanoma – ir galutinė. Esant specialiajam teisės aktui – Aprašui, reglamentuojančiam (duomenys neskelbtini) diagnozavimą bei gydymą, privalu taikyti jame įtvirtintas nuostatas. Be to, faktą, kad gydytojo N. T. diagnozė yra preliminari, o ne galutinė, įrodo ir jo paties įrašas „nepatikslinta (duomenys neskelbtini)“ bei rekomendacija kreiptis į neurologą. Esant tokioms aplinkybėms spręstina, kad ieškovė nėra teisi, teigdama, jog ieškovei dar 2013 m. rugsėjo 8 d. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini).
27. Kaip matyti iš neurologo R. N., gydžiusio ieškovę, suformuotų medicininių įrašų, pacientei buvo nustatytos psichikos ligos, lėmusios stiprių psichiką veikiančių vaistų skyrimą, stacionarų gydymą VšĮ „Kretingos psichikos sveikatos centras“, Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje psichiatrijos filiale. Trečiasis asmuo R. N. ieškovei nustatytą tik tokią diagnozę (tam tikros psichikos ligos) paaiškino tuo, kad ligonė lankymosi pas jį metu nenurodė nei vieno (duomenys neskelbtini) simptomo; jis vertino pacientės nusiskundimus nerimu, panika, baime, kurie nėra priskirtini prie (duomenys neskelbtini) požymių. Pastebėtina, kad ieškovė pas šį specialistą lankėsi ne tik 2013 m., bet ir 2014 m. rugpjūčio 18 d. Gydytojas, aprašinėdamas simptomus, kreipimosi priežastis nurodė, kad ieškovė antrą savaitę jaučia dūrimus – skausmus ties dešiniuoju smilkiniu ir kakta, ieškovę pykina; padarė išvadą, jog židininės neurologinės simptomatikos nėra, diagnozuota liga – (duomenys neskelbtini). Vadinasi, nei pirmo, nei pakartotinio gydytojo neurologo R. N. priėmimo metu ieškovė nebuvo išsakiusi nusiskundimų, galėjusių suponuoti išvadą apie (duomenys neskelbtini) simptomų egzistavimą. Dar daugiau, (duomenys neskelbtini) priepuolio faktas nebuvo stebimas ieškovei teikiant gydymo paslaugas VšĮ „Kretingos psichikos sveikatos centras“, Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje psichiatrijos filiale.
28. Apibendrinant nurodytas aplinkybės ir argumentus, konstatuotina, kad nėra pagrindo pritarti ieškovei, jog byloje esantys duomenys paneigia neurologo R. N. 2013 m. spalio 1 d. ir 2014 m. rugpjūčio 18 d. konsultacijų išvadas.
29. Ieškovės nuoroda į teismo paskirtos ekspertizės akto atsakymą, kad gydytojas R. N. buvus (duomenys neskelbtini) įtarimui turėjo galimybę atlikti ar inicijuoti nepatikslintos (duomenys neskelbtini) diferencinę diagnostiką (siekiant patvirtinti ar paneigti (duomenys neskelbtini) diagnozę ir jos kilmę), nelemia priešingos, nei konstatuota, išvados. Ekspertizės klausimą suformulavus kaip – ar šis gydytojas pagal turimus anamnezės ir objektyvios apžiūros duomenis galėjo diagnozuoti ieškovei (duomenys neskelbtini) ar galvos smegenų naviką – ekspertizės akte atsakyta, jog buvus įtarimui, neurologas galėjo skirti įvairaus pobūdžio tyrimus (duomenys neskelbtini) nustatyti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis eksperto išvada, tokiems tyrimams buvo būtini objektyvūs ligos požymiai (įtarimai), leidžiantys nukreipti ieškovę papildomoms(duomenys neskelbtini) nustatymo procedūroms. Tačiau šis atsakymas negali būti traktuojamas kaip besąlygiškai patvirtinantis neurologo R. N. 2013 m. spalio 1 d. ir 2014 m. rugpjūčio 18 d. konsultacijų išvadų trūkumus, ieškovės konsultacijos metu išsakytų nusiskundimų nevisapusišką analizę ar tam tikrų (duomenys neskelbtini) prielaidų paneigimą.
30. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės byloje įrodinėjama aplinkybė, kad dėl gydytojo neurologo R. N. neteisėtų veiksmų, jam laiku nediagnozavus (duomenys neskelbtini), nepaskyrus smegenų tyrimo, kurio metu paaiškėtų naviko buvimas ieškovės smegenyse, ji turėjo gydytis pas psichiatrus bei vartoti jos organizmą neigiamai veikiančius vaistus, negali būti pripažinta pagrįsta bei įrodyta. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų patvirtinančių, kad 2016 m. balandžio 25 d. pašalinus smegenų naviką, ji nustojo lankytis pas gydytojus psichiatrus, visiškai pasveiko ir neturi psichinių problemų. Priešingai, byloje esantys medicinos dokumentų išrašai patvirtina ieškovės lankymąsi pas VšĮ „Kretingos psichikos sveikatos centras“ gydytoją psichiatrą T. B. ir po naviko operacijos (2016 m. rugpjūčio 22 d.), 2018 m. gegužės 21 d. ieškovė taip pat lankėsi šiame centre. Šeimos gydytojo, psichologo konsultacijų metu padaryti įrašai taip pat įrodo, kad ieškovei reikalinga psichiatro pagalba, tačiau ieškovė pas jį nesilanko. Visišką ieškovės psichinių ligų išsigydimą po 2016 m. balandžio 25 d. operacijos paneigia ir byloje esančios neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymos, neįgaliojo asmens pažymėjimas, pagal kuriuos ieškovė yra darbinga tik 20 proc. Taip pat verta paminėti ir psichiatrijos klinikos gydytojo psichiatro doc. B. B. ir Psichiatrijos klinikos Ūmios psichiatrijos sektoriaus vadovo dr. A. J., konsultavusių Komisiją dėl ieškovės pareiškimo atsakymą į 9 klausimą, kad pacientei (ieškovei) diagnozuotas (duomenys neskelbtini) negalėjo sąlygoti (sukelti) minėtų psichikos sutrikimų ((duomenys neskelbtini) pan.), tačiau galėjo turėti įtakos pacientės psichikos būsenai, t. y. sukelti (duomenys neskelbtini) reiškinius. Taigi, ieškovės psichinės ligos išsivystė ne dėl turimo auglio ir jos egzistuoja nepriklausomai nuo šio darinio.
31. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad byloje nėra pakankamo pagrindo pripažinti nustatytomis faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą vertinti, kad atsakovės darbuotojas, gydytojas neurologas R. N., teikdamas sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei, atliko ieškovės įrodinėjamus neteisėtus veiksmus, kurie buvo priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės prašoma atlyginti neturtine žala, ir taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę šiuo pagrindu. Byloje liko neįrodytos ieškovės nurodomos aplinkybės apie gydytojo neurologo R. N. netinkamai teiktas sveikatos priežiūros paslaugas jam nesiėmus veiksmų (duomenys neskelbtini) ligai patvirtinti, nedėjus maksimalių pastangų tam, kad būtų laiku paskirtas adekvatus gydymas, ieškovė dėl neteisėtų šio gydytojo veiksmų prarado galimybę išvengti gydymo psichiatrinėse ligoninėse, neteko galimybės pilnai psichiškai pasveikti.
32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokios pačios nuomonės laikėsi ir medicinos srities specialistai, ekspertai, teikę išvadas Komisijai, atsakinėdami į teismo paskirtos deontologinės ekspertizės klausimus.
Dėl trečiojo asmens gydytojos neurologės V. B. veiksmų teisėtumo
33. Ieškovė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovės darbuotojos neurologės V. B., teikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas, veiksmų teisėtumo, šios gydytojos atsakomybę sieja su ieškovės, kaip pacientės, nepriežiūra, dėl ko ieškovė, nekontroliuodama savo veiksmų, iššoko pro palatos langą ir susižeidė.
34. Pirmosios instancijos teismas faktinę aplinkybę, kad ieškovė iššoko pro ligoninės langą, nepripažino pakankama konstatuoti gydytojos neurologės V. B. (atsakovės) neteisėtus veiksmus, nesant byloje duomenų, jog egzistavo objektyvus pagrindas imtis kraštutinių priemonių – dienos metu, esant šalia pačios ieškovės šeimos nariams, fiksuoti ar kitaip suvaržyti ieškovės judėjimą.
35. Iš gydytojos neurologės V. B. 2016 m. balandžio 19 d. padarytų įrašų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė ryte buvo nerami, nenorėjo gulėti lovoje, ėjo rūkyti į vonią. VšĮ Kretingos ligoninės vidaus medicininio audito grupės posėdžio metu apklausti asmenys, dirbantys atsakovės įstaigoje, patvirtino, kad ieškovė 2016 m. balandžio 19 d. ryte buvo nerami, vaikščiojo po skyrių, jai buvo suleisti vaistai pagal gydytojos V. B. paskyrimą, iškviestas gydytojas psichiatras. Neramią pacientės būklę buvo pažymėjusi ir ieškovės motina G. R., tą rytą lankiusi dukrą. Šios liudytojos tvirtinimu, ji prašė gydytojos V. B. taikyti dukrai tam tikrus laisvės suvaržymus, kadangi liudytoja bijojo dėl ieškovės psichinės būklės ir kad ji savo veiksmais gali sau kaip nors pakenkti. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime konstatavo, kad vien liudytojos G. R. paaiškinimai, gydytojai V. B. nepripažįstant liudytojos nurodytų aplinkybių, nėra pakankami daryti išvadą, jog pacientės motina išsakė savo įžvalgas dėl ieškovės ir prašė gydytojos surišti ieškovę. Ir apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši aplinkybė nėra svarbi vertinant gydytojos neurologės V. B. veiksmus, kurių ji ėmėsi reaguodama į pacientės neramią būklę, kadangi gydytojų teikiama pagalba neturi ir negali priklausyti nuo pacientą lankančių asmenų įžvalgų, pastebėjimų ar pageidavimų.
36. Tačiau byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių neadekvačią ieškovės būklę prieš jai iššokant pro langą, ir tokią būseną patvirtinant ieškovę gydžiusiai gydytojai neurologei V. B., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši gydytoja nesiėmė visų reikiamų bei maksimalių priemonių, padėsiančių išvengti sunkių ieškovės sveikatai jai iššokus pro langą pasekmių. 2016 m. balandžio 25 d. protokole Nr. 7, kuriame užfiksuotas VšĮ Kretingos ligoninės vidaus medicininio audito grupės posėdis dėl 2016 m. balandžio 19 d. įvykusio incidento, pažymėta, kad vidaus ligų skyriaus vedėja gydytoja A. J., apžiūrėjusi ieškovę, nurodė sekti jos būklę ir, esant reikalui, imtis skubių priemonių. Gydytoja neurologė V. B. neveikė pagal rūpestingo profesionalo standartą, nesiėmė maksimalių pastangų organizuoti tinkamą ligonės priežiūrą, laiku ir tinkamai nereagavo į pacientės būklę, kuo pažeidė pareigą teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą, neužtikrino kokybiškų medicinos paslaugų.
Dėl žalos fakto
37. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad ieškovė 2016 m. balandžio 19 d. iššoko pro palatos langą ir susižeidė, patyrė dešinio kulnakaulio lūžimą, susiūta pakaušio srities žaizda. Dėl nurodytų aplinkybių spręstina, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą.
38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė patyrė fizinį skausmą, dvasinį išgyvenimą, stiprų išgąstį, nesaugumo jausmą, jog gydymo įstaigą, turinti teikti visapusišką pagalbą, neužtikrino pacientės saugumo jai nekontroliuojant savo veiksmų.
Dėl priežastinio ryšio ir kaltės
39. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Ši įstatymo norma reiškia, kad ieškovės sveikatos būklės pablogėjimas dėl įvykio gali būti pripažintas atsakovės (jos gydytojos) padaryta žala tik tuo atveju, jei bus įrodyta, kad ji kilo dėl atsakovės darbuotojos neteisėtų veiksmų ir kaltės.
40. Teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl priežastinio ryšio taipogi nurodyta, kad priežastinis ryšys yra teisinė, o ne biologinė ar fizikinė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010).
41. Nagrinėjamu atveju ieškovė priežastinį ryšį tarp atsakovės darbuotojos gydytojos neurologės V. B. neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovei kilusios neturtinės žalos grindžia tuo, kad dėl gydytojos profesinio aplaidumo ir nerūpestingumo ji susižalojo, galėjo net mirtinai užsimušti.
42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nustatytas aplinkybes, kad atsakovės gydytoja neužtikrino ieškovės saugumo neapribodama jos galimybių judėti ir ši aplinkybė faktiškai lėmė ieškovei kilusią žalą, sprendžia, jog ieškovė dėl atsakovės gydytojos V. B. neveikimo prarado galimybę išvengti susižalojimų, patirtų jai iššokus pro langą, ir su tuo susijusios neturtinės žalos. Nagrinėjamu atveju konstatuotinas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir ieškovės neturtinės žalos.
43. Ieškovei įrodžius atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), sukėlusius ieškovei žalą, atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Dėl neturtinės žalos dydžio
44. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti jos naudai iš atsakovės 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
45. Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai kompensuotini didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti skirtina mažesnė suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).
46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pažeista viena svarbiausių neturtinių vertybių – ieškovės sveikata, į šio pažeidimo padarinius ir ieškovės išgyvenimus dėl jų, atsakovės, kaip profesionalės, teikiančios medicinos paslaugas, statusą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus sprendžia, jog iš atsakovės priteistina neturtinė žala.
47. Nustatant neturinės žalos dydį, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi būti įvertinami kompleksiškai. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį–kompensacinį ekvivalentą. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).
48. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, cituota teismų praktika, atsižvelgia į bylos faktines aplinkybes, todėl sprendžia, kad ieškovės reikalaujama 25 000 Eur neturtinės žalos atlygimo suma yra per didelė, neproporcinga atsakovės padarytam pažeidimui. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti suma mažintina ir iš atsakovės ieškovei priteistinas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Dvasinius ieškovės išgyvenimus sąlygojo ne tik jos iššokimo pro palatos langą faktas, bet ir nerimas dėl medicinos įstaigos tinkamai teikiamos priežiūros ieškovei, kaip pacientei, jai būnant neadekvačioje būsenoje.
Dėl procesinės bylos baigties
49. Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, netinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl netinkamai išaiškino ir nustatė bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė nepagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
50. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteistina sumažinta ieškiniu prašomos neturtinės žalos atlyginimo suma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme
51. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
53. Byloje esantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimas patvirtina, kad ieškovė turi teisę į 100 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Kaip matyti iš šios tarnybos 2020 m. lapkričio 6 d. pažymos, byloje buvo patirtos 2 449,45 Eur teisinės pagalbos išlaidos.
54. Ieškinį tenkinus 8 proc. (2 000 Eur / 25 000 x 100 proc.), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus naudai iš atsakovės priteistina 195,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.
55. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Todėl vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 60 Eur žyminis mokestis.
56. Atsakovė ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie bylinėjimosi išlaidų patyrimą pirmosios instancijos teisme nepateikė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
57. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, konstatuotina, kad teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo ieškovė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovė – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
58. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, jos apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (8 proc.), mokėtinas žyminis mokestis (60 Eur) išieškomas valstybės naudai iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
59. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. spalio 7 d. pažymoje nurodyta, kad už teisinės pagalbos suteikimą ieškovei tarnyba patyrė 522 Eur išlaidų. Todėl iš atsakovės valstybei priteistina 41,76 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
60. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme patyrimą, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nėra nagrinėjamas.
61. Bylos nagrinėjimui išreikalauta originali ieškovės medicininė dokumentacija grąžintina ją pateikusioms įstaigoms, t. y. atsakovei – ieškovės 2013 m. rugsėjo 8 d. asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė (3 lapai) (pateikta pirmosios instancijos teismui 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. VI-39); VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei – ieškovės gydymo stacionare ligos istorija Nr. A-2078487 (pateikta 2020 m. kovo 18 d. su raštu Nr. 17-732); „A. M.“ klinikai – ieškovės ambulatorinės asmens istorijos originalas (46 lapai) (pateikta 2020 m. kovo 23 d. su raštu Nr. 20.03.3-01); „A. M.“ klinikai – ieškovės ambulatorinės asmens istorijos originalas (11 lapai) (pateikta 2020 m. liepos 7 d. su raštu Nr. 20.07-07-01).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos ligoninės (juridinio asmens kodas 190300571) ieškovei (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos ligoninės 237,71 Eur (dviejų šimtų trisdešimt septynių eurų 71 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, išaiškinant, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodžius juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos ligoninės 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) žyminį mokestį, išaiškinant, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodžius įmokos kodą – 5660.
Grąžinti bylos nagrinėjimo metu išreikalautą originalią ieškovės (duomenys neskelbtini) medicininę dokumentaciją ją pateikusioms įstaigoms.