Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-5-814/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-09
Bylos Nr.
1-5-814/2016
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00297-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Kaltinamasis
R. M.
Nukentėjusysis
M. J.
Advokatai
Antanas Vitlipas
Baudžiamoji byla Nr. 1-5-814-2016Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00297-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.2.4; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 9 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei, kaltinamajam R. M., jo gynėjui advokatui Antanui Vitlipui, nukentėjusiajam M. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008-03-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., - 5 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2) 2010-03-15 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., - 25 parų arešto bausme;

3) 2010-04-16 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., BK 63 str. 5 d. 1 p., - 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmę subendrinus su 2010-03-15 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta 45 parų arešto bausme;

4) 2011-06-30 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., - 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinus su Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-04-16 nuosprendžiu paskirta 45 parų arešto bausme, galutine 1 metų 1 mėn. laisvės atėmimo bausme;

5) 2012-06-21 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. 187 str. 1 d., – 10 mėn. laisvės atėmimo bausme. BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinus su Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-06-30 nuosprendžiu paskirta 1 metų 1 mėn. laisvės atėmimo bausme, galutine subendrinta 1 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. pagrobė automobilį ir jame buvusius daiktus, o būtent:

2013 m. balandžio 7 d., apie 6.00 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje (duomenys neskelbtini) įsibrovęs į neužrakintą automobilį ir užvedimo spynelėje rastais rakteliais užvedęs automobilio variklį, pagrobė svetimą turtą – M. J. priklausantį 579 Eur (2000 Lt) vertės automobilį „Audi 100“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais M. J. priklausančiais daiktais: įrankių dėže 144,81 Eur (500 Lt) vertės, automobilio akumuliatoriumi 57,92 Eur (200 Lt) vertės, pinigine 14,48 Eur (50 Lt) vertės, tuo padarė M. J. bendrą 797,00 Eur (2750 Lt) turtinę žalą.

R. M. apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies. Jis kaltas dėl to, kad neatsakingai be priežiūros paliko pasiskolintą automobilį.

Nurodė, kad įvykio aplinkybių neatsimena, prašė perskaityti jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., perskaičius kaltinamojo R. M. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1. b. l. 70-78), jog 2013-04-07 apie 6.00 val., atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaime esantį autoservisą. Tame autoservise dirba jo brolis T. M.. Ten būdamas telefonu kalbėjosi su nukentėjusiojo M. J. broliu M. J., kuris pažadėjo ateiti. Tada jis pasakė M., kad paims jo automobilį Audi 100 ir nuvažiuos atsivežti M. J.. M. J. jam leido paimti automobilį. Jis važiavo link (duomenys neskelbtini). Bevažiuodamas sutiko einančius M. J. ir A. M.. Pakalbėjus M. J. parvežė namo, o su A. M. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ežeriuko pasikalbėti. Prie ežeriuko automobilis užklimpo. Automobilyje ant lentynėlės po automagnetola pamatė vyrišką piniginę. Ją padavė A. M., kad nuneštų M. J.. Automobilio negalėjo užgesinti, jį paliko užklimpusį, užvestu varikliu su rakteliu spynelėje. Jis išsikvietė taksi ir nuvažiavo namo. A. M. nuėjo link (duomenys neskelbtini). M. J. automobiliu kartu su A. M. į Jonavą nevažiavo. Bevažiuojant su taksi automobiliu namo į Jonavą, jam paskambino M. J., klausė kur jo automobilis. Jis pasakė, kad automobilis užklimpęs ir paliktas prie (duomenys neskelbtini) ežeriuko. M. J. automobilio jis nevogė, pats nukentėjusysis jam leido važiuoti. Gailisi, kad pasielgė neatsakingai palikdamas užklimpusį ir užvestą automobilį. Dėl to, kad dingo M. J. automobilis, sutinka atlyginti jam padarytą turtinę žalą. Automobilio salone įrankių dėžės ir akumuliatoriaus nepastebėjo. Kaltinamasis patvirtino, kad perskaityti jo parodymai teisingi.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu atsakydamas į klausimus parodė, kad jis sutikęs nukentėjusįjį klausė, kodėl jis parašė pareiškimą policijai, pastarasis atsakė, kad taip daryti jam patarė pažįstamas kriminalistas, nes kitaip neatgautų žalos. Nukentėjusysis davė jam savo automobilį, pats jį užkūrė. Jis būtų neužsikūręs, nes yra slapukas. Važiuojant automobilis įlėkė į statų griovį ir neužsigesino. Nepavykus išvažiuoti, automobilį paliko prie ežeriuko. Pasakė pusbroliui A. M., kad M. J. atiduotų piniginę ir lieptų išsitraukti automobilį. Nukentėjusiojo M. J. automobiliu anksčiau nėra naudojęsis. Nukentėjusysis jo pažįstamas, kartu mokėsi, kartu dirba su jo broliu. Neatsiprašė nukentėjusiojo, mano, kad nukentėjusysis turi jo atsiprašyti apkaltinęs jį automobilio vagyste. Žalos neatlygino, siūlė atlyginti dalimis, nukentėjusysis nesutiko. Iš dalies sutinka su nukentėjusiojo ieškiniu. Sutinka sumokėti už automobilį 1000 litų. Įrankių ir akumuliatoriaus nematė, todėl už juos atlyginti žalą nesutinka. Gal įrankiai ir buvo bagažinėje, netikrino. Jis nukentėjusiajam M. neskambino, M. J. jam skambino, klausė kur automobilis. Jis nurodė vietą kur nuvažiuoti ir išsitraukti. Gal nukentėjusysis pats pasiėmė automobilį ir norėdamas pasipelnyti prašo iš jo žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo automobilis buvo senas. Į Jonavą nuo ežeriuko grįžo su taksi. Jei užfiksuota, kad į taksi firmą skambino prisijungęs prie celės Jonavoje, Klaipėdos g. 8, tai galėjo taksi kviesti antrą kartą grįžęs į Jonavą. Vairuotojo pažymėjimo neturi, automobilį skolinosi, nes norėjo nuvažiuoti pasikalbėti su nukentėjusiojo broliu. Ten kur užklimpo mašina, griovio nebuvo. Ten šlapia pieva, dar buvo sniego. Nežino, kodėl A. M. parodė, kad jis įvažiavo į griovį. Su prašomomis priteisti ekstradicijos išlaidomis – 1197,35 Eur sutinka. Pripažįsta, kad pažeidė paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje. Žinojo, kad negali išvykti iš gyvenamosios vietos, žinojo, kad vyksta teisminis procesas. Gavo darbo pasiūlymą, todėl išvyko į užsienį. Manė užsidirbs, atlygins žalą. 2015 m. Švedijoje buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už vagystę. 2011 m. buvo nuteistas Danijoje arešto bausme, 2012 m. buvo nuteistas Suomijoje laisvės atėmimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei R. M. kaltė be jo paties parodymų įrodyta visuma ištirtų įrodymų, o būtent:

nukentėjusysis M. J. paaiškino, kad 2013-04-06 nuo 8.00 val., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į darbą atvyko savo pilkos spalvos automobiliu AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį paliko atrakintą, automobilio rakteliai buvo užvedimo spynelėje. Automobilyje yra įrengtas slapukas. Seniai viskas buvo, neprisimena visų įvykio aplinkybių.

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., perskaičius nukentėjusiojo M. J. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1. b. l. 7-9), jog automobilio nerakina, nes visą parą dirba, būna lauke ir mato kas vyksta prie fermų, kur jis dirba. R. M. tuo metu buvo atėjęs į bendrovės teritoriją. Paprašė leisti pasinaudoti jo mobiliojo ryšio telefonu, nes norėjo paskambinti jo broliui M. J.. Po to R. M. priėjo prie jo automobilio, atidarė vairuotojo dureles, paprašė pasišildyti. Jis pasakė, kad neveikia automobilio šildymas. Jis R. M. su T. M. paliko stovėti prie automobilio, o pats nuėjo į fermą. Maždaug už 2-3 min., išėjęs į lauką pamatė, kad jo automobilis išvažiuoja iš bendrovės teritorijos link (duomenys neskelbtini). Automobilyje sėdėjo R. M.. T. M. pasakė, kad kaltinamasis nuvažiavo pas M. J. ir tuoj parvažiuos. Jis kelis kartus iš savo mobilaus telefono skambino R. M.. R. M. sakė, kad atvažiuos, bet nesugrįžo. Po to pasakė, kad automobilis paliktas prie (duomenys neskelbtini) miestelio ežeriuko, griovyje. Jis kreipėsi į policiją. Su policijos pareigūnais ieškojo automobilio, tačiau nerado. R. M. neprašė paskolinti automobilio. Kaip užvesti automobilį R. M. galėjo parodyti T. M., nes T. yra matęs, kaip jis užveda automobilį. Dėl automobilio vagystės jam padaryta 868,86 Eur (3000 Lt) žala. Automobilio salone buvo plastikinė, tamsiai žalios spalvos įrankių dėžė „Metabo“, kurioje buvo akumuliatorinis suktuvas su įvairaus diametro antgaliais – 144,81 Eur (500 Lt) vertės. Automobilio salone ant galinės sėdynės buvo padėtas kito automobilio akumuliatorius „Varta“ 60 amperų, 57,92 Eur (200 Lt) vertės. Automobilyje po automagnetola ant lentynėlės buvo juodos spalvos odinė piniginė 14,48 Eur (50 Lt) vertės, kurioje buvo automobilio Audi 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, jo vardu išduoti vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, banko „Swedbank“ mokėjimo kortelė, kortelė su internetinės bankininkystės kodais, kortelė su sąskaitos numeriu, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas. Piniginę su dokumentais jam gražino A. M. ir jam paaiškino, kad R. M. jį išleido Jonavoje prie autobusų stoties. Akumuliatorius ir įrankių dėžė negrąžinta. Nukentėjusysis patvirtino, kad perskaityti jo parodymai teisingi.

Nukentėjusysis atsakydamas į klausimus parodė, kad niekada anksčiau R. M. nėra davęs naudotis jam priklausančiu automobiliu. R. M. išvažiavo neatsiklausęs. Į R. M. nurodytą vietą ieškoti automobilio vyko kartu su policijos pareigūnais, automobilio prie ežeriuko nebuvo, nebuvo jokių automobilio važiavimo žymių. Ten eina kelias. Prie ežeriuko griovio nėra. Automobilis, įrankių dėžė ir akumuliatorius jam negrąžinti. Piniginė su visais buvusiais dokumentais grąžinta. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Automobilį įsigijo 2012 m. Tiksliai neatsimena kiek už jį mokėjo, kažkur apie 2000 litų. Pagrobtą automobilį vertina 2000 litų (579 Eur). Civilinis ieškinys jam neatlygintas. Mažina pareikšto civilinio ieškinio dydį. Prašo priteisti iš viso 782 Eur (2700 litų). Su kaltinamuoju po įvykio buvo susitikę policijoje. Telefonu kalbėjosi apie žalos atlyginimą dalimis. Automobilis nebuvo įregistruotas jo vardu. Įsigijo išsimokėtinai, mokėjo dalimis. Automobilio Audi 100 degimas išjungiamas rakteliu. Pagrobti įrankiai buvo bagažinėje.

Liudytojas A. M. parodė, kad jo pusbrolis R. M. atvažiavo pas M. J. prie (duomenys neskelbtini) gaisrinės, esančios (Duomenys neskelbtini) kaime. Automobilį Audi 100 vairavo R. M.. Kieno automobilį R. vairavo, nežino. Visi kartu važiavo iki M. namų. M. R. paklausė, kas jam davė automobilį, negirdėjo ką atsakė R, nes sėdėjo gale. M. išlipus, R. M. pasuko link Jonavos ir prie (duomenys neskelbtini) ežeriuko įvažiavo į griovį. Mėgino išvažiuoti, bet nepavyko. Jis išlipo iš automobilio ir nuėjo link (duomenys neskelbtini). R. M. nuėjo link Jonavos.

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., perskaičius liudytojo A. M. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1. b. l. 25), jog R. M. jam liepė sėdėti automobilyje <…> kai atvažiavo į Jonavą, R. M. išleido jį prie autobusų stoties, o pats nuvažiavo, parodė, kad dabar sako tiesą. R. M. įvažiavo į griovį, į Jonavą jie nevažiavo. Ikiteisminio tyrimo metu neteisingai jo parodymus užrašė pareigūnai. Po parodymais jis pasirašė. Jis parodymų nekeičia, pakeisti parodymų jo niekas neprašė. Prie įvažiavimo link ežeriuko yra gilus, poros metrų griovys. R. vairuojama mašina pasikabino ant griovio. R. M. nedaug buvo išgėręs. Kad R. išgėręs jam sakė M. J.. Automobilyje jokių daiktų nematė. Piniginę jam padavė R. M. ir prašė perduoti nukentėjusiajam. Jis piniginę grąžino M. J.. Jam nežinoma, kaip R. M. pasiėmė nukentėjusiojo automobilį. Nėra anksčiau tekę matyti R. M. važinėjant nukentėjusiojo automobiliu.

Liudytojas T. M. nurodo, kad kaltinamasis R. M. jo brolis, BPK 278 str., tvarka atsisako duoti parodymus.

Liudytojas M. J. nurodė, kad viskas buvo seniai, aplinkybių neatsimena.

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., perskaičius liudytojo M. J. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1. b. l. 27), jog 2013-04-07 apie 6.00 val., jam paskambino brolis M. J. ir pasakė, kad su juo nori pakalbėti R. M.. R. M. paprašė ateiti iki fermos pakalbėti. Iki fermos jis ėjo kartu su A. M.. Jie eidami pamatė atvažiuojantį automobilį Audi 100. Juo važiavo R. M.. Jis atvažiavo su jo brolio M. J. automobiliu. Paklausus, ar M. jam davė šį automobilį, R. M. atsakė, kad leido važiuoti ir pasisiūlė pavežti iki (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Kai jis išlipo, R. M. su A. M. nuvažiavo link fermų. Liudytojas patvirtino, kad perskaityti jo parodymai teisingi. Parodė, kad jam anksčiau nėra tekę matyti kaltinamojo važinėjant tuo automobiliu.

2012-04-07 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta iš kurios buvo pagrobtas automobilis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorija, (duomenys neskjelbtini) (t. 1 b. l. 5-6).

2013-04-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad M. J. pateikė juodos spalvos piniginę, vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę, registracijos liudijimą, socialinio draudimo pažymėjimą, „Swedbank“ mokėjimo kortelę, kortelę su internetinės bankininkystės kodais, kortelę su banko sąskaitos numeriu (t. 1 b. l. 11-19).

2013-04-11 parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad R. M. parodė vietą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, kur jis įsėdo į M. J. priklausantį automobilį, parodė (duomenys neskelbtini) vietą pievoje prie ežero, kur jis paliko automobilį (t. 1 b. l. 72-74).

2013-05-21 akistatos protokolu nustatyta, kad akistatos metu M. J. ir R. M. patvirtino savo parodymus (t. 1 b. l. 79-80).

2013-05-09 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad R. M. 2013-04-07 bendravo telefonu prisijungęs prie celių: nuo 06.32 val. iki 06.59 val., – (Duomenys neskelbtini).; nuo 07.04 val. iki 10.59 val.,– (Duomenys neskelbtini) 08.46 val. ir 08.59 val., – (duomenys neskelbtini) 10.59 val. (duomenys neskelbtini). Į taksi firmą R. M. skambino 2013-04-07 10.04 val., būdamas prisijungęs prie celės (Duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 51).

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu iš dalies prisipažino padaręs nusikaltimą. Mano, kad jo kaltė yra tame, kad jis neatsakingai be priežiūros paliko pasiskolintą automobilį.

Kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad pats nukentėjusysis M. J. savo noru davė jam priklausantį automobilį, teismas vertina kaip jo gynybinę versiją ir siekimą išvengti atsakomybės ir jomis nesivadovauja, nes tokį jo aiškinimą paneigia nukentėjusiojo M. J. nuoseklūs parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kur jis nurodė, jog tokio leidimo jis nebuvo davęs, ir kurie atitinka liudytojo T. M. parodymams, perskaitytiems teisiamojo posėdžio metu BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, kur jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamajam paprašius automobilio M. J. atsivežti, nukentėjusysis M. J. pasakė, kad automobilio neduos. Netikėti nuosekliais nukentėjusiojo bei ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo T. M. parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad T. M. buvo apklaustas praėjus neilgam laiko tarpui po įvykio, o tai reiškia, kad jis gerai atsiminė visas bylos aplinkybes.

Pats kaltinamasis įrodymų tyrimo teisme metu neneigė, jog nukentėjusiojo automobilio ir jame buvusius daiktus – įrankių dėžę ir automobilio akumuliatoriaus nukentėjusiajam negrąžino, kaltinamojo teigimu, užvestą automobilį paliko užklimpusį prie ežero, kur jis vėliau dingo, nežino. Ar automobilyje buvo įrankių dėžė ir akumuliatorius, nematė. Piniginę su dokumentais padavė A. M., kad nuneštų M. J.. Nukentėjusiojo teigimu, piniginė su joje buvusiais dokumentais jam grąžinta.

Nukentėjusysis apklaustas praėjus dviem dienom po įvykio nurodė, kad pagrobto automobilio salone ant galynės sėdynės buvo akumuliatorinis suktuvas su įvairaus diametro antgaliais ir kito automobilio akumuliatorius „Varta“. Įrodymų tyrimo teisme metu patvirtino perskaitytus jo parodymus BPK 276 str. 1 d. 2 p. nustatyta tvarka. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu nurodė, kad nematė, ar buvo automobilyje nurodyti nukentėjusiojo daiktai, teigė, kad daiktai gal buvo bagažinėje. Liudytojas A. M. taip pat nurodė, kad nematė automobilyje nukentėjusiojo daiktų – akumuliatorinio suktuvo ir automobilio akumuliatoriaus. Tačiau teismas tiki ir vadovaujasi nukentėjusiojo parodymais, kad jo nurodyti daiktai – akumuliatorinis suktuvas su antgaliais, automobilio akumuliatorius buvo pagrobtame automobilyje, nes nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs ir nėra pagrindo jais abejoti. Be to, nukentėjusysis su kaltinamuoju nesusipykęs. Duomenų, kad nukentėjusysis turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats kaltinamasis. Teismui nėra pagrindo nukentėjusiojo įtarti sąmoningai nurodant nepagrobto turto, nes nurodyti daiktai nėra ypač vertingi. Be to, pagrobame automobilyje buvo ir nukentėjusiojo piniginė su dokumentais, kaip jis ir nurodė savo pareiškime policijai, pranešdamas apie automobilio vagystę (t. 1 b. l. 7, 8-9). Jei nukentėjusysis būtų nesąžiningas ir siekęs pasipelnyti, tai būtų galėjęs nurodyti, kad piniginėje buvo daug pinigų, o ne vardinti kažkokius nelabai vertingus daiktus.

Vertinant kaltinamojo bei liudytojo A. M. parodymus matyti, kad jie nėra visiškai nuoseklūs ir keitėsi ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamasis apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis vairuodamas automobilį Audi 100 prie ežeriuko įlėkė į statų griovį. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas tokių aplinkybių nenurodė, teigė, kad automobilis prie ežeriuko užklimpo. Vėliau gi teismo posėdžio metu atsakydamas į teisėjos klausimus nurodė, kad buvo šlapia, automobilį prie ežeriuko paliko užklimpusį pievoje. Liudytojas A. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis R. M. atvežė jį į Jonavą ir išleido prie autobusų stoties, o pats nuvažiavo. Tačiau apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu šis liudytojas parodymus keitė, aiškino, kad jis kartu su kaltinamuoju važiavo prie (duomenys neskelbtini) ežeriuko, į Jonavą nevažiavo, prie stoties neišlipo, kaltinamojo vairuojamas automobilis prie ežeriuko įvažiavo į gilų, apie dviejų metrų griovį ir pasikabino. Šias kaltinamojo bei liudytojo A. M. versijas paneigė tiek nukentėjusysis teigdamas, kad jokio griovio prie ežeriuko nėra, vėliau ir pats kaltinamasis, kuris nurodė, kad užklimpo pievoje, bei kiti byloje esantys įrodymai – kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame kaltinamasis parodė vietą – pievą kurioje jo teigimu, užklimpo automobilis. Be to, kaltinamasis nurodė, kad palikęs užklimpusį automobilį prie ežeriuko išsikvietė taksi ir vyko į Jonavą. Tačiau tokį jo aiškinimą paneigia 2013-05-09 tarnybiniu pranešimu nustatytos aplinkybės, tai, kad į taksi firmą R. M. skambino 2013-04-07 10.04 val., būdamas prisijungęs prie celės Jonavos mieste, (duomenys neskelbtini) Todėl teismas tiek kaltinamojo, tiek liudytojo A. M. parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Byloje kaltinamasis neginčijo nukentėjusiojo nurodytų daiktų, kurie buvo automobilyje vertės, tik teigė, kad šių daiktų jis automobilyje nematė. Nors byloje nukentėjusysis nepateikė šių daiktų įsigijimo dokumentų, tačiau nerastų daiktų vertė nelaikytina aiškiai per didelė, neatitinkanti rinkos kainas, todėl netikėti nukentėjusiojo nurodyta nerastų daiktų verte nėra pagrindo.

Be to, net jei ir pasitvirtintų, jog nukentėjusiojo daiktų – akumuliatorinio suktuvo su antgaliais, automobilio akumuliatoriaus kaltinamasis nepagrobė, tai nepaneigtų jo pareigos atlyginti daiktų dingimo nuostolius, nes savo kaltais veiksmais jis sudarė sąlygas minėtiems daiktams dingti, t. y. jo paties teigimu jis paliko automobilį neužrakintą, užvestu varikliu, nesiėmė protingų priemonių jį apsaugoti, taigi turi atsakyti pagal ieškinį.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, automobilis su jame buvusiais daiktais nebuvo surastas ir grąžintas nukentėjusiajam. Be to, kaip nustatyta nukentėjusiojo parodymais, kaltinamasis niekada anksčiau nesinaudojo M. J. transporto priemone ir ja naudotis leidimo neturėjo.

Visi šie ištirti įrodymai patvirtina, jog automobilis buvo užvaldytas tyčiniais nusikalstamais veiksmais, o ne perduotas kaltinamajam laikinai juo pasinaudoti. R. M. tyčia, neteisėtai užvaldė nukentėjusiajam M. J. priklausantį automobilį Audi 100, ir jame buvusius daiktus – įrankių dėžę, akumuliatorių ir piniginę, nes jis be leidimo, neteisėtai naudojosi, t. y. valdė svetimą turtą, turėjo galimybę juo disponuoti. Šioje R. M. veikoje yra visi BK 178 str. 2 d., numatyto nusikaltimo sudėties pagrindiniai požymiai: jis yra šio nusikaltimo subjektas, nes yra pakaltinamas, atitinkamą amžių turintis asmuo, subjektyvioji nusikaltimo sudėties pusė – užvaldė svetimą turtą tyčia, norėdamas savo tikslais svetimu turtu naudotis, objektyvioji nusikaltimo pusė – jo veiksmai, pasireiškę savavališku automobilio paėmimu, išvykimu iš teritorijos, kurioje stovėjo nukentėjusiojo automobilis, objektas – jam svetimas nukentėjusiojo turtas. Vagystė laikoma baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti šiuo turtu pagal savo valią. Nors kaltinamasis teigia, kad neturėjo tikslo pasisavinti automobilio ir jame buvusių daiktų, tačiau BK 178 str. 2 d. sudėčiai užtenka tyčios užvaldyti svetimą turtą, tyčia pasisavinti svetimą turtą nėra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis.

R. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., kadangi nustatyta, jog R. M. suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, neatlygintinai užvaldė svetimą automobilį ir naudojosi juo kaip savu.

Nukentėjusysis M. J. teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad jis už pagrobtą automobilį sumokėjo apie 2000 Lt. Atsižvelgiant į šią aplinkybę tikslintinas kaltinimas, nurodant, kad R. M. pagrobė M. J. priklausantį automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 579 Eur (2000 Lt) vertės. Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia veikos kvalifikavimo ir neturi jokios reikšmės sprendžiant bausmės skyrimo klausimą kaltinamajam.

R. M. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. M. padarytas nusikaltimas yra apysunkis, praeityje teistas 5 kartus Lietuvoje ir tris kartus užsienyje, baustas administracine tvarka. Jonavos rajono Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligos nesilankė, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas. Teismas, atsižvelgdamas į R. M. asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą, sprendžia, kad laikantis BK 54 str., numatytų bausmės skyrimo pagrindų tam, kad visumoje būtų įgyvendinta BK 41 str. 2 d., numatyta bausmės paskirtis, už įvykdytą veiką turi būti paskirta tik reali laisvės atėmimo bausmė.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 str. 2 d., teismas įvertina tai, kad nėra R. M. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad R. M. skirtina bausmė mažesnė už sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Nukentėjusysis civilinis ieškovas M. J. teisiamojo posėdžio sumažino civilinį ieškinį. Prašo priteisti iš kaltinamojo bendrą 782,00 Eur (2700 Lt) turtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad tiksliai neprisimena, už kokią sumą pirko automobilį Audi 100, mano, kad mokėjo apie 2000 Lt. Prarastą automobilį Audi 100 jis įvertino 579 Eur (2000 Lt) suma. Nukentėjusysis M. J. tokią automobilio vertę (2000 Lt) nurodė ir pranešdamas 2013-04-07 Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK apie padarytą nusikalstamą veiką (t. 1 b. l. 1). Kaltinamasis R. M. civilinį ieškinį pripažino iš dalies, nesutiko su automobilio verte, taip pat nesutiko atlyginti žalą už akumuliatorių ir įrankius, kurie buvo nukentėjusiojo automobilyje. Nurodė, kad nukentėjusiojo automobilis buvo senas, sutinka už automobilį atlyginti 289 Eur (1000 Lt). Pažymėtina, kad civilinėje atsakomybėje, skirtinai nei baudžiamojoje, galioja kaltės prezumpcija, kurią paneigti turi atsakovas, šiuo atveju kaltinamasis. Būtent jam perkeliama įrodinėjimo našta įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia nesutikimą su ieškiniu (CPK 178 str.). Kaltinamasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą automobilio Audi 100 vertę, bei įrodymų paneigiančių nukentėjusiojo nurodytą pagrobto automobilio bei jame buvusių daiktų vertę. Teismas sprendžia, kad prašomas priteisti 782 Eur žalos dydis įrodytas, pagrįstas ir realus, pagrindas bei dydis nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, nukentėjusiojo paaiškinimais. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis turtinę žalą patyrė dėl R. M. nusikalstamos veikos, todėl remiantis CK 6.263 str., BPK 109 str., ieškinys tenkintinas pilnai, iš kaltinamojo priteisiant 782,00 Eur turtinės žalos nukentėjusiojo naudai.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos prašo spręsti išlaidų, susijusių su R. M. ekstradicija atlyginimo klausimą. Kaltinamasis atlyginti ekstradicijos išlaidas sutinka.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis R. M. pažeidė kardomųjų priemonių sąlygas. Jis du kartus neatvyko į teisiamuosius posėdžius be svarbių priežasčių, nebuvo galimybės jo atvesdinti. 2013 m. spalio 1 d., teismas pakeitė kardomąsias priemones į suėmimą, paskelbė R. M. paiešką. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK pranešimu nustatyta, kad R. M. pasišalino iš savo gyvenamosios vietos, išvyko iš Lietuvos į Danijos Karalystę, 2013 m. spalio 30 d. buvo išduotas Europos arešto orderis. Kaltinamasis pagal Europos arešto orderį sulaikytas Švedijos Karalystėje ir ekstradijuotas į Lietuvą. Baudžiamojoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai (t. 2 b. l. 25) pagrindžia, kad Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos patyrė 1197,35 Eur išlaidų dėl R. M. ekstradicijos. R. M. pats pripažino, kad žinojo, jog jam buvo paskirtos kardomosios priemonės įpareigojiams periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kad vyksta teismo procesas dėl jo padarytos vagystės, suprato, kad negali išvykti iš savo gyvenamosios vietos be teismo leidimo. Pripažino, kad į Danijos Karalystę išvyko nepranešęs teismui. Yra pagrindas teigti, kad nuteistojo ekstradicijos išlaidos susidarė dėl paties kaltinamojo sąmoningų veiksmų – pažeidus kardomąsias priemones ir pasislėpus nuo teismo. Ekstradicijos išlaidos buvo būtinos, kad būtų galima išnagrinėti bylą ir priimti joje nuosprendį, todėl šios išlaidos pripažintinos ir laikytinos proceso išlaidomis ir jos išieškotinos iš kaltinamojo R. M. (BPK 105 str. 1 d.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą dėl valstybės naudai priteistinų teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Kaltinamąjį R. M. teisminio nagrinėjimo metu gynė advokatas. Kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Taigi, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo R. M. nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka nuo 2013-04-12 iki 2013-04-13. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-04-13 nutartimi suimtas, suėmimo pradžia skaičiuojant nuo 2013-04-12 (suėmimo terminas 15 dienų) iki 2013-04-26. Latvijos nacionalinio skyriaus pranešimu R. M. Latvijoje sulaikytas nuo 2014-11-15 iki 2014-11-16. Švedijos Karalystėje R. M. suimtas 2016-01-01 ir perduotas Lietuvai 2016-01-08. Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-01-10 nutartimi R. M. nustatytas suėmimo terminas dviem mėnesiams nuo 2016-01-10 – iki 2016-03-10. Laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas yra įskaitytinas į skirtą bausmę.

Kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str., teismas,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2016-03-09).

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-04-12 iki 2013-04-13, nuo 2013-04-13 iki 2013-04-26, nuo 2014-11-15 iki 2014-11-16, nuo 2016-01-01 iki 2016-01-10 ir nuo 2016-01-10 iki 2016-03-09.

Nukentėjusiojo civilinio ieškovo M. J. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti iš kaltinamojo R. M. 782,00 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) turtinės žalos atlyginimo M. J. naudai.

Priteisti iš kaltinamojo R. M. 1197,35 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 35 ct) Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos proceso išlaidų už R. M. ekstradiciją.

Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Lina Šafronienė