- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-04
- Bylos Nr.
- ATP-743-361/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. L. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities valstybinės darbo inspekcijos atstovas 2013-01-18 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. L. už tai, kad 2012-12-19, apie 10.45 val., patikrinimo metu nustatyta, jog jis būdamas (duomenys neskelbtini), savo vadovaujamoje įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka, nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie A. J., gim. (duomenys neskelbtini) priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti darbininku nuo 2012-12-14 iki 2012-12-20, tokiu būdu E. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93, 95, 99 straipsnius ir 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-09-13 administracinėje byloje Nr. A2.1-606-904/2013 priėmė nutarimą, kuriuo E. L., vadovaujantis ATPK 41³ str. 1 d., nubaustas 3000 litų bauda.
Šalies argumentai
E. L. atstovas advokatas V.Rutavičius pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-09-13 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad byloje nėra ginčo, ar A. J. patikrinimo metu dirbo asociacijoje (duomenys neskelbtini). Byloje yra ginčas ar toks darbas yra laikomas nelegaliu darbu, ar ne. Nurodo, kad pagal LR Savanoriškos veiklos įstatymo 3 str. 2 d. savanoriška veikla nelaikoma nelegaliu darbu, nes savanoriškos veiklos organizatoriaus, kuris iš esmės yra kaip ir darbdavys, ir savanorio santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, o ne darbo santykiai (LR SVĮ 3 str. 1 d.). Savanoriška veikla nuo paprastų darbo santykių skiriasi tik keletu aspektų: darbo užmokestis nemokamas, o savanoriškos veiklos organizatoriumi gali būti ribotas ratas asmenų. Pažymi, kad savanoriškai asmuo gali dirbti ir siekdamas įvertinti ar jam tinka toks darbas, o organizatorius – įvertinti ar savanoris galės dirbti tokį darbą. Tai reiškia, kad savanoriškoje veikloje gali būti abiejų šalių poreikis išbandyti darbą, kas panašiai su darbo santykiais numatoma kaip bandomasis laikotarpis. Todėl net jei savanoriško darbo atlikimo tikslai sutampa su darbo santykiuose numatytais bandomojo laikotarpio tikslais, tai bet kokiu atveju nelaikoma nelegaliu darbu, o vis tiek išlieka savanoriška veikla. Pagrindiniai aspektai, skiriantys savanorišką veiklą nuo darbo santykių yra – subjektas kaip savanoriškos veiklos organizatorius ir veiklos neatlygintinumas. Mano, jog teismas klaidingai aiškina byloje esančią filmuotą medžiagą, kadangi A. J. joje tvirtina, kad dirba neatlygintinai, savo iniciatyva ir tuo pačiu nori įsitikinti, ar galės ir įsidarbinti. Nesvarbu, kad A. J. nepamini žodžio „savanoriškai“, tačiau pagal jo išsakytus žodžius, jog jis dirba neatlygintinai ir savo iniciatyva aiškiai galima suprasti, jog jis dirba savanoriškumo pagrindais. E. L. nieko apie patikrinimą nežinojo, buvo išvykęs, o apie patikrinimą sužinojo tik praėjus maždaug savaitei po jo, t. y. ir savaitei po A. J. įdarbinimo. Todėl A. J. įdarbinimas niekaip negalėjo būti sąlygojamas patikrinimo. E. L. būtent patikrinimo dieną jau buvo atidavęs savo buhalterei A. J. dokumentus dėl jo įdarbinimo, ką patvirtino ir pats A. J.. Tuo metu A. J. dirbo neatlygintinai, o tai yra esminė savanoriškos veiklos atlikimo sąlyga. Taigi, savanoriškos veiklos konstatavimui yra nustatytos visos sąlygos: veiklos neatlygintinumas, organizatorius – tinkamas subjektas, kai tuo tarpu darbo santykiams konstatuoti trūksta esminės sąlygos – veiklos atlygintinumo. E. L. atstovo advokato manymu, jei šalių yra sulygta, kad darbas yra neatlygintinas, o darbą suteikianti šalis yra tinkamas subjektas būti savanoriškos veiklos organizatoriumi, tai negalima laikyti, kad tai yra nelegalus darbas, nes trūkta vieno elemento – susitarimo dėl atlygio už atliekamą darbą. Taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ATP protokolas, kuriame ir išdėstoma kaltinimo esmė. Teismas, sutinkamai su virš nurodyta nuostata, gali tik pakeisti veikos kvalifikavimą, tačiau negali keisti aprašytos veikos turinio ir bausti už tai, kuo nebuvo asmuo kaltinamas. Mano, jog teismas šių nuostatų nesilaikė, nes nepagrįstai nustatė, kad E. L. pažeidė LR DK 98 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, o dėl šio punkto pažeidimo E. L. net nebuvo kaltinamas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šioje byloje E. L. kaltinamas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi neužtikrino, jog A. J. 2012-12-14 iki 2012-12-20 jo vadovaujamoje įmonėje – asociacijoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), būtų leista pradėti dirbti darbininko pareigose, įdarbinus jį norminių teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir teisingai nustatė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. atstovo advokato V. Rutavičiaus apeliaciniame skunde nurodomas iš esmės vienas motyvas, kurio pagrindu apylinkės teismo priimtas nutarimas laikomas nepagrįstu – nurodoma, kad A. J (duomenys neskelbtini) dirbo savanoriškai, t. y. atliko savanorišką veiklą LR Savanoriškos veiklos įstatymo prasme.
Apeliacinės instancijos teismo manymu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo motyvuotų išvadų dėl apelianto kaltės. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl E. L. kaltės, teismo posėdyje apklausė VDI darbuotoją J. V. P., dalyvavusį patikrinime bei surašiusį administracinio teisės pažeidimo protokolą, liudytoją M. D., kuris taip pat dalyvavo įmonės patikrinime, įvertino rašytinius įrodymus ir vaizdo medžiagą. Remiantis visais šiais įrodymais, nustatyta, kad A. J. dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) 2012-12-14 – 2012-12-20 – nešiojo pašarus gyvuliams, juos šėrė, valė jų narvus ir t. t. Tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. J. dirbo savanoriškai, t. y. vykdė savanorišką veiklą LR Savanoriškos veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, o pagrindiniu savanoriškos veiklos kriterijumi apeliaciniame skunde nurodomas veiklos neatlygintinumas, t. y. teigiama, kad A. J. su E. L. nebuvo sutarę dėl užmokesčio už šią veiklą. Tačiau iš administracinėje byloje esančių duomenų matyti, jog susitarimas dėl darbo užmokesčio buvo, o būtent VDI darbuotojas J. V. P. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad patikrinimo metu pats A. J. nurodė, jog su darbdaviu susitarė dėl minimalaus darbo užmokesčio (b. l. 72-73), patį faktą, jog ateityje planuoja įsidarbinti už minimumą, vaizdo įraše pamini ir pats A. J. (b. l. 38). Be to, E. L. advokatas apeliaciniame skunde nurodo, kad patikrinimo dieną A. J. dokumentai jau buvo perduoti buhalterei dėl įdarbinimo, o kitą dieną – 2012.12.20 – jis buvo įdarbintas oficialiai (b. l. 11-12). Šios minėtos aplinkybės tik patvirtina, jog A. J. veikla įmonėje nebuvo savanoriška, kadangi vykdant veiklą savanorystės pagrindais yra laikomasi savanoriškos veiklos principų – naudos visuomenei ir asmeniui, bendradarbiavimo, įvairovės ir lankstumo, t. y. dalyvavimas savanoriškoje veikloje sudaro asmenims galimybę aktyviai prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo ir skatina savanorių asmeninę saviraišką ir tobulėjimą, tokia veikla nebūna trumpalaikė kaip šiuo atveju, tam tikrais atvejais sudaromos ir rašytinės savanoriškos veiklos sutartys. Be to, atribojant savanorišką veiklą nuo darbo sutarties požymių, svarbus ne tik veiklos neatlygintinumas, bet ir kitas darbo sutarties požymis, skiriantis ją nuo panašių civilinių sutarčių – tai yra darbuotojo įsipareigojimas dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas. Priešingai nei civilinės sutarties atveju, įsipareigojama atlikti ne konkrečius darbus, o tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją. Be to, darbuotojas įsipareigoja ne tik atlikti darbo sutartyje nustatytą darbo funkciją, bet ir privalo paklusti darbdavio nustatytai darbo tvarkai, laikytis sutartyje ar jos priede nustatytų pareigybinių instrukcijų, todėl atlikdamas darbo funkcijas jis nėra savarankiškas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. J. susitarė su E. L. dėl konkrečių darbininko funkcijų atlikimo, o atlikdamas jas laikėsi įmonėje nustatytos darbo tvarkos. Be to, byloje taip pat nėra duomenų, jog prieš minėtą įvykį ar po jo įmonėje (duomenys neskelbtini) būtų dirbę savanoriai, t. y. asmenys vykdę savanorišką veiklą LR Savanoriškos veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme.
Pažymėtina, jog darbdavio pareiga yra užtikrinti, jog darbuotojai darbo vietoje darbines funkcijas pradėtų atlikti tik tada, kai visi formalumai jau yra sutvarkyti, priešingu atveju, darbdaviui kyla atsakomybė. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina faktą, jog A. J. faktiškai dirbo E. L. vadovaujamoje įmonėje – asociacijoje (duomenys neskelbtini), bet faktiniai darbo santykiai įstatymo nustatytu būdu nebuvo įforminti. E. L. laiku nesiėmė priemonių, kad darbo teisiniai santykiai būtų įforminti, nors tą privalėjo pagal galiojančius įstatymus, tai padarė tik po to, kai įmonėje apsilankė VDI atstovai ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tokie E. L. veiksmai atitinka ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Apeliacinio skundo teiginiai apie bylos nagrinėjimo ribas pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą nepagrįsti, kadangi laikytina, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas, nutarime nurodydamas LR Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą padarė klaidą dėl neatidumo, tačiau iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir teismo priimto nutarimo turinio matyti, kad E. L. buvo kaltinamas LR Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimu.
Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. L. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.