Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-12 · Civilinė byla Nr. 2A-182-324/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-12
Bylos Nr.
2A-182-324/2012
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-01086-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Aušra Baubienė, Žibutė Budžienė
Atsakovas
R. K.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-182-324/2012;Teisminio proceso Nr. 2-21-3-01086-2011-7;
Pirmosios instancijos teismo teisėja Violeta Miceikienė;
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Žibutės Budžienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1647-540/2011 pagal L. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimu iš atsakovo priteistą 200 Lt išlaikymą dukteriai K. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. birželio 21 d. jį padidinant iki 500 Lt per mėnesį iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad dukra turi specialių poreikių dėl sveikatos. Jai diagnozuota mažakraujystė, skirtas gydymas vaistais, rekomenduota speciali dieta. Mergaitei augant, padidėjo jos poreikiai ir drabužiams, avalynei, mokymo priemonėms. Dukra lanko muzikos mokyklą – pianino klasę, už kurią reikia mokėti po 300 Lt per pusmetį, taip pat dukrai reikalingi drabužiai koncertams. Ieškovės mėnesinis darbo užmokestis yra 1 074 Lt. Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl gali mokėti didesnę sumą dukters išlaikymui.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Pakeitė Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo dukters K. K. išlaikymui priteisė po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. gegužės 10 d.) iki dukters K. K. pilnametystės, turto tvarkytoju uzufrukto teise iki dukters K. K. pilnametystės paskiriant ieškovę, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, kitą ieškinio dalį atmetė. Padarė išvadą, kad ieškovės nurodytos apie 800 Lt per mėnesį būtinos išlaidos jos dukters išlaikymui yra realios ir, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius, esamą bendrą šalyje pragyvenimo lygį, nėra per didelės. Sprendė, kad 2008 m. birželio 18 d. teismo sprendimu priteistas 200 Lt dydžio per mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymas K. K. negali užtikrinti net būtiniausių jos poreikių tenkinimo. Nenustatė, kad kurio nors iš tėvų turtinė padėtis būtų žymiai geresnė. Pažymėjo, kad atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo, todėl gali įgyvendinti savo pareigą išlaikyti dukrą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Nevertinta, kad atsakovas be dukros K. K. turi sūnų M. K., jo atlyginimas, atskaičius mokesčius, yra 853,7 Lt, atsakovas nuomojasi butą ir kiekvieną mėnesį moka 150 Lt dydžio nuomos mokestį, komunalinius mokesčius už butą, tuo tarpu ieškovė turi nuosavą būstą. Palikus galioti pirmosios instancijos sprendimą, būtų pažeisti ne tik atsakovo sūnaus M., bet ir atsakovo interesai, nes atsakovui ir jo sūnui M. išlaikyti liktų 303,7 Lt.

Pažeistas CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas. Dukters K. ir sūnaus M. išlaikymo dydis turi būti vienodas. Atsakovo turtinė padėtis neleidžia jam teikti vaikams jų tikruosius poreikius atitinkantį išlaikymą, todėl kiekvienas vaikas turėtų gauti išlaikymą, leidžiantį patenkinti bent minimalius jo poreikius.

K. K. nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Bylos nagrinėjimo metu jai buvo sukakę 15 metų, todėl, vadovaujantis CPK 38 straipsnio 2 dalimi, jai turėjo būti pranešta apie teismo procesą ir pasiūlyta jame dalyvauti.

Prašo panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl jo atlyginimas negali būti 1 040 Lt per mėnesį. Viešuose skelbimuose siūloma mokėti 3 000 Lt mėnesinį atlyginimą. Jeigu atsakovas dirbtų ne savo brolio A. K. įmonėje, jo atlyginimas būtų didelis. Atsakovas dirba ir gyvena Panevėžio mieste su savo faktine šeima, todėl nėra poreikio nuomoti butą Kauno mieste ir už jį mokėti po 150 Lt per mėnesį. Kitą vertus, tai rodo, kad atsakovas turi pinigų. Dukters K. ir sūnaus M. poreikiai yra visiškai skirtingi. Duktė K. turi specialių poreikių dėl sveikatos problemų ir dėl mokslo muzikos mokykloje. Tuo tarpu neseniai gimęs vaikas neturi specialių poreikių, be to, jį augina abu tėvai. Atsakovas neteikė prašymo dėl dukters K. dalyvavimo byloje, todėl CPK 38 straipsnio 2 dalis nebuvo pažeista. K. dalyvavimas byloje nebūtų turėjęs esminės reikšmės sprendimo priėmimui, tačiau galėjo pakenkti jos sveikatai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinusi visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002, 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).

Ieškovė prašymą padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą dukrai grindė padidėjusiais jos poreikiais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus apie jos turimas išlaidas vaikui išlaikyti, sprendė, kad (duomenys neskelbtini) gimusios dukters poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia apie 800 Lt. Apeliantas neginčija šios apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, pripažįsta, jog jo teikiamas išlaikymas dukrai neatitinka tikrųjų jos poreikių. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia iš jo priteisto išlaikymo dydžio neproporcingumu jo turtinei padėčiai. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą vertina kaip teisiškai nepagrįstą, nesudarantį vados konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumą CK 3.192 straipsnio aspektu.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, sprendė, kad šalių turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra panaši, todėl išlaikymo naštą padalijo šalims per pusę. Teisėjų kolegija su šia išvada sutinka. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, atsakovas gyvena nuomojamame bute, ieškovės mėnesio pajamos sudaro 1 074 Lt, neatskaičius mokesčių, atsakovo – 1 250 Lt. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo (kitokių duomenų byloje nėra pateikta), todėl laikytina, kad jis nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas negu nurodė teismui ir gali siekti gauti geriau apmokamo darbo. Dėl ekonominės krizės sumažėjusios galimybės rasti geriau apmokamą darbą vertintinos kaip laikinas reiškinys, kuris neturi būti lemiantis vaiko poreikių ribojimą. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovė turi nuosavą būstą, nesudaro pagrindo jos turtinę padėtį laikyti žymiai geresne nei atsakovo. Be to, ieškovės turtinė padėtis neturi įtakos atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų atsakovui piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir kitos išlaikymą teikiančios šalies interesus. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas (nagrinėjamu atveju – ieškovei), tenka ir kasdienė jo priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsakovui nepilnametei paauglei dukteriai išlaikyti kas mėnesį mokant po 200 Lt periodinių išmokų, nebūtų užtikrintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamos vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nėra pagrindo perkelti dukters išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus yra abiejų tėvų pareiga. Dėl to iš atsakovo priteista 400 Lt suma negali būti pripažinta neprotingai didelė ar pažeidžianti atsakovo interesus.

Priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi keli vaikai, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis principas nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius. Penkiolikmetės dukters K. poreikiai gerokai didesni nei atsakovo pusės metų sūnaus M. Dukra K. turi specialių poreikių dėl sveikatos (diagnozuota ferodeficitinė anemija) ir muzikos mokyklos lankymo, tuo tarpu apie nustatytus sūnaus M. specialiuosius poreikius atsakovas duomenų nepateikė. Dėl to kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad dukrai K. priteistas išlaikymo dydis pažeidžia atsakovo sūnaus M. interesus ir jis abiems vaikams turi būti vienodas. Be to, pareigą išlaikyti sūnų M. turi ir jo motina, apie kurios turtinę padėtį duomenų byloje nėra.

Nėra pagrindo konstatuoti apylinkės teismo sprendimo neteisėtumo ir dėl to, kad šalių dukra K. nebuvo įtraukta į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu. K. K. yra nepilnametė ir pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujama motinos, todėl negalima laikyti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šioje byloje vaiko teisė būti išklausytam (CK 3.177 straipsnis) nebuvo pažeista, nes vaikas išreiškė savo nuomonę per atstovę – motiną, o įrodymai apie vaiko ligą, mokymąsi muzikos mokykloje, dalyvavimą renginiuose patvirtina jo padidėjusius poreikius. Pareikštas ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo išnagrinėtas, reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytos, įrodymai ištirti ir įvertinti. Aplinkybė, kad ne visos CPK nuostatos dėl nepilnamečio vaiko procesinės padėties ir teisių tiksliai buvo įvykdytos, pagal bylos aplinkybes nesudaro pagrindo išvadai, jog tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Pažymėtina, kad atsakovas nepareiškė prašymo įtraukti nepilnamečio šalių vaiko į procesą bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme iki baigiamųjų kalbų proceso stadijos pradžios, o nuo šios proceso stadijos tokia procesine teise šalys nebegali pasinaudoti (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai neigė išlaikymo padidinimo būtinybę, prašydamas atmesti ieškinį. Ši procesinė pozicija reiškia, kad atsakovas, procese veikdamas ne vaiko išlaikymo interesais, remiasi priešinga nepilnamečio vaiko neįtraukimo į procesą aplinkybe, nors CPK 42 straipsnyje nustatyta bylos šalių pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, kartu reiškia ir draudimą šalims naudotis ar siekti pasinaudoti tomis teisėmis ne pagal jų paskirtį ir piktnaudžiauti šiomis teisėmis.

Atsakovas apeliaciniame skunde nekelia civilinės bylos teismingumo klausimo, todėl šiuo klausimu apygardos teismas pasisako ex officio. Atsakovo R. K. individualiai įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. liepos 4 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-1689/2011) išaiškino, jog sprendžiant civilinės bylos dėl išlaikymo vaikams priteisimo, kai atsakovas yra bankrutuojančios įmonės savininkas, teismingumo klausimą, netaikytinos CPK 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos teismingumo taisyklės, kadangi ieškinys yra reiškiamas ne bankrutuojančiai individualiai įmonei, o fiziniam asmeniui, su kurio asmeniu yra tiesiogiai susijęs ieškinio reikalavimas, t. y. su CK 3.192 straipsnyje nustatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė, ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pareikšdama Kauno rajono apylinkės teismui, t. y. pagal savo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 4 dalis), nepažeidė teismingumo taisyklių. CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės, todėl net bylai esant teismingai apygardos teismui, jos išnagrinėjimas apylinkės teisme nesudarytų pagrindo panaikinti sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrėtas sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš atsakovo ieškovei priteistinos 200 Lt advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 200 Lt (du šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Aušra BaubienėŽibutė Budžienė