Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. 2023 m. sausio 29 d. 22 valandų 4 minutės (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.93 promilės), Bendrojo pagalbos centro operatorei telefonu pranešęs, kad nori nušauti pareigūnus, pro virtuvės langą nukreipdamas pneumatinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) į Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėją E. M. ir vyriausiąją patrulę V. S., grasino juos nužudyti, pastariesiems esant pakankamai pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

V. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame, jam priklausančiame gyvenamajame name. Maždaug už kilometro, (duomenys neskelbtini) kaime, gyvena A. R.. Jis A. rūpinasi, duoda maisto, nes šis visas gaunamas pajamas išleidžia alkoholiui, po to neturi ką valgyti. A. R. jam padeda ūkyje, po to jie abu išgeria alkoholio. Paskutiniu metu jis patyrė daug streso, todėl vis dažniau išgerdavo alkoholio, gerdavo kelias savaites iš eilės. Išgėrus alkoholio, jo elgesys labai pasikeičia, jis tampa agresyvus, neadekvatus. 2023 m. sausio 29 d. jis eilinę dieną gėrė nuo ryto degtinę. Po to pasikvietė pas save išgerti A. R.. Per dieną jis su A. R. išgėrė tris 0,7 litro talpos butelius degtinės. Dienos metu dėl girtumo buvo užmigę, po to prabudę vėl gėrė. Vėlai vakare buvo labai girtas. Nežino, kas tuo metu jam užėjo, bet prisimena, kad skambino bendrajam pagalbos centrui. Neprisimena kokiu tikslu skambino ir ką kalbėjo su operatore. Nei jam, nei A. R. policijos ar kitos pagalbos nereikėjo. Įtarime nurodyta, kad Bendrojo pagalbos centro operatorei sakė, kad nori nušauti pareigūnus, nors to ir neatsimena, bet tiki, kad tai jis pasakė. Prisimena, kad su A. R. buvo virtuvėje, kai pro langą pamatė, atvykusius policijos pareigūnus. Negali paaiškinti dabar savo tokių veiksmų, bet jis pasiėmė iš po lovos jam priklausantį šautuvą (duomenys neskelbtini) ir, pradaręs virtuvės langą, iškišo jį pro langą ir atstatė į pareigūnus. Neprisimena, ar ką jiems sakė. Supranta, kad policijos pareigūnai, pamatę į juos nukreiptą ginklą, tikrai turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jis ginklą gali panaudoti. Tuo labiau, kad ir BPC operatorei tai minėjo. Todėl kaltu dėl nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Tokius jo veiksmus įtakojo išgertas didelis kiekis alkoholio, blaivus taip būtų nesielgęs. Ginklą, kurį iškišo pro langą, įsigijo maždaug prieš šešerius metus. Šiam ginklui įsigyti jokio leidimo nereikėjo, jis to leidimo ir neturi. Šį ginklą nusipirko (duomenys neskelbtini) turguje už 50 eurų. Kitas pneumatinis ginklas, kurį rado ir paėmė pareigūnai, buvo išardytas. Jį turi apie 15 metų, neprisimena iš kur jį įsigijo. Jis yra išmontuotas, juo niekaip nepasinaudosi. Po to, kai į jo namus įsiveržė „Aro“ pareigūnai, jis buvo sulaikytas. A. R. prie šios nusikalstamos veikos niekaip neprisidėjo, jis buvo labai girtas. Jis A. sakė, kad juos puola vagys ar plėšikai. Jis turi protinę negalią, todėl juo patikėjo. Norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, sutiktų kaip bausmę atlikti viešuosius darbus (2 t., e. b. l. 67-71).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais.

Nukentėjusioji V. S. paaiškino, kad ji dirba Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK vyriausiąja patrule. 2023 m. sausio 29 d. dirbo su kolega Reagavimo skyriaus tyrėju E. M.. Vakare, 21 val. 42 min., buvo gautas budėtojo pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas V. L. nori nusižudyti. Į įvykio vietą vyko du ekipažai. Kitame ekipaže dirbo R. K. ir R. M.. Maždaug po pusvalandžio visi buvo įvykio vietoje. Į įvykio vietą kartu su jais atvyko ir GMP ekipažas. R. K. nuėjo prie gyvenamojo namo lauko durų, o ji su E. M. priėjo prie virtuvės lango. Virtuvėje degė šviesa, tačiau kas vyksta viduje nematė, kadangi buvo užleisti ant lango „roletai“. E. M. pabeldė į virtuvės langą. E. M. buvo prie lango, o ji stovėjo už jo maždaug pusantro metro atstumu. V. L., kuris ten gyvena, jiems buvo gerai žinomas iš ankstesnių įvykių kaip daug gerianti bei konfliktiška asmenybė. E. M. pabeldus į virtuvės langą, jie išgirdo namuose lojantį šunį. Tada pro lango „roletus“ pamatė žmogaus siluetą. Matė, kad jis rankose laiko pailgą daiktą – pagalį ar vamzdį. Ji pagalvojo, kad tas daiktas gali būti šaunamasis ginklas. V. S. pamatė, kad „roletai“ kyla į viršų ir V. L. rankoje iš tikro pamatė ginklą. Garsiai visiems sušuko, kad jis turi ginklą. Jie staigiai pasitraukė nuo namo saugiu atstumu. Apie tai, kad asmuo turi ginklą E. M. radijo ryšiu informavo budėtoją. Stebint namą ir jo prieigas matė, kad kelis kartus atsidarė virtuvės langas ir išlindęs asmuo šūkavo, demonstravo rankoje turįs ginklą. Budėtojas jiems pranešė, kad atvyksta "Aras". Jis informavo, kad įvykio metu pranešėjas daug kartų skambino į BPC, kalbėjo neadekvačiai apie sprogmenis, namo užminavimą, kad nepasiduos gyvas ir pan. V. S., turėdama dvidešimt dviejų metų stažą VRM sistemoje, dirbdama Reagavimo skyriuje, pirmą kartą susidūrė su tokia situacija, patyrė labai didelį stresą, nes nežinojo, ko iš to asmens tikėtis ir kokių pasekmių laukti, kai jo rankose ginklas. Tuo metu nežinojo, kad jis į ją buvo nukreipęs pneumatinį ginklą. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja. Turtinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereiškia (2 t., e. b. l. 3-6).

Liudytojas A. R. parodė, kad neprisimena kada viskas vyko, nes nuolat vartoja daug alkoholio. Buvo pas V. L. namuose. Šis jam paskambino, jis ir atėjo. Savo namuose prieš tai gėrė alų, pas V. dar gėrė, labai prisigėrė. Dėl to, kad buvo girtas, jis to įvykio beveik neprisimena. Prisimena, kaip V. su šautuvu stovėjo prie lango virtuvėje. V. jam sakė, kad plėšikai ar tai vagys puola. Jis tų plėšikų pats nematė, buvo girtas jam nerūpėjo. Neprisimena, ar V. skambino kažkam telefonu ir ką kalbėjo. Prisimena, kad įsiveržė daug pareigūnų, vieni su kaukėm, kiti be kaukių, paguldė jį ant žemės. Jis niekam nesipriešino, nesuprato, kas įvyko (2 t., e. b. l. 48-50).

Liudytojas E. M. parodė, kad jis dirba Raseinių r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. 2023 m. sausio 29 d. vakare dirbo ekipaže su kolege Reagavimo skyriaus patrule V. S.. Jiems patruliuojant, buvo gautas budėtojo pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) V. L., nori nusižudyti. Jie nuvyko į įvykio vietą, taip pat atvažiavo ir kitas Reagavimo skyriaus patrulių ekipažas, kurį sudarė vyriausiasis patrulis R. K. ir vyresnioji tyrėja R. M.. Atvažiavo kartu su GMP ekipažu. Visiems atvykus, R. K. nuėjo prie gyvenamojo namo lauko durų. Jis su V. S. priėjo prie lango, kur degė šviesa. Negalėjo per langą matyti, kas vyksta viduje, nes buvo užleisti „roletai“. Jis kartu ėjo prie lango, V. ėjo paskui jį. Žinojo, kad name yra didelis ir agresyvus šuo, girdėjo jį lojant. Pažinojo V. L., pas kurį buvo anksčiau vykta ne vieną kartą, žinojo, kad iš šio asmens galima tikėtis visko. Jis pabeldė į namo langą, kur degė šviesa. V. pirma pamatė prie lango žmogų su šautuvu ir pradėjo šaukti, kad žmogus su ginklu. Jie atsitraukė. Jis taip pat matė žmogaus siluetą ir tai, kad jis rankose laikė šautuvo vamzdį. Matė ant vamzdžio esantį taikiklį. Pasitraukę nuo namo saugiu atstumu, jie informavo budėtoją apie tai, kad name žmogus turi ginklą. Jiems buvo liepta stebėti, kad asmuo nepasišalintų iš namo ir laukti pastiprinimo. Jis policijos pareigūnu dirba jau 19 metų, visą laiką dirbo gatvėje, kiekvieną dieną reaguoja į įvykius, kiekvieną dieną susiduria su lengvesniais ar sunkesniais iššūkiais. Jam šis įvykis buvo eilinis, dirbo savo darbą, tam yra gerai pasiruošęs ir fiziškai, ir psichologiškai. Dėl šio įvykio jis niekaip nenukentėjo ir nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju (2 t., e. b. l. 14-17).

Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. M. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. sausio 29 d., apie 21 val. 42 min., gavo budėtojo pranešimą apie tai, (duomenys neskelbtini) gyvenantis V. L. pranešė, kad nori nusižudyti, minėjo, kad turi sprogmenų. Kartu su Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu R. K., tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ji nuvyko į įvykio vietą. Kartu su jais, kitu tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko ekipažas, susidedantis iš Reagavimo skyriaus tyrėjo E. M. ir vyriausiosios patrulės V. S., taip pat atvyko GMP ekipažas. (duomenys neskelbtini) išlipus iš automobilių ir priėjus arčiau gyvenamojo namo, pro virtuvės langą buvo matyti dviejų asmenų siluetai. Langas buvo uždengtas „roletu“. Reagavimo skyriaus tyrėjas E. M. priėjęs prie lango, į jį pabeldė. Pro uždengtą „roletu“ langą buvo matyti žmogaus siluetas su kažkokiu ilgu daiktu rankose. Kai asmuo pakėlė „roletą“, jie pamatė, kad jis rankose turi galimai juodos spalvos ilgu vamzdžiu šaunamąjį ginklą. V. S. sušuko, kad turi ginklą rankose. Visi sėdo į tarnybinius automobilius ir atsitraukė saugiu atstumu. Apie tai radijo ryšio priemone informavo budėtoją. 2023 m. sausio 30 d., 00 val. 20 min., atvyko LP AOR „Aras“, o 01 val. 18 min. buvo pradėtas šturmas. Šturmo metu išdaužtas gyvenamojo namo lango stiklas, gyvenamojo namo lauko durų stiklas, gyvenamojo namo vidaus medinės durys. Sulaikyti viduje buvę asmenys: neblaivus (nustatytas 2,93 prom. girtumas) V. L., gimęs (duomenys neskelbtini) ir neblaivus (nustatytas 2,65 prom. girtumas) A. R., gimęs (duomenys neskelbtini). Šturmo pabaiga 01 val. 30 min. Gyvenamojo namo virtuvės kambaryje rastas į krosnį atremtas juodos spalvos pneumatinis šautuvas, ant kurio vamzdžio yra užrašas (duomenys neskelbtini), o ant jo rėmo yra užrašas (duomenys neskelbtini). Virtuvės kambaryje ant stalo rastas juodos spalvos optinis taikiklis (duomenys neskelbtini), kuris montuojasi ant šaunamojo ginklo. Apžiūrint kiemo teritorijoje esančius ūkinius pastatus, ūkinio pastato viduje ant stalo rastas rudos spalvos medine rankena pneumatinis šaunamasis ginklas (1 t., e. b. l. 7-16).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis nustatyta situacija, esanti (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas yra vieno aukšto, mūrinis, įėjimas iš vidinės kiemo pusės. Virtuvės kambaryje daiktai sudėti netvarkingai, yra girtavimo pėdsakų. Iš virtuvės patekus į svetainės kambarį, prie kairės sienos yra pečiaus sienelė, o į ją atremtas juodos spalvos pneumatinis šaunamasis ginklas. Ūkinis pastatas yra kieme. Jo viduje, ant ten esančio stalo, padėtas rudos spalvos pneumatinis šaunamasis ginklas. Įvykio vietos apžiūros metu paimti du pneumatiniai ginklai, optinis taikiklis, V. L. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, V. L. asmens tapatybės kortelė ir LR Krašto apsaugos ministerijos pažymėjimas, išduotas V. L. vardu (1 t., e. b. l. 25-41).

Pakvitavimas patvirtina, kad V. L. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas jo savininkui V. L. (1 t., e. b. l. 45,46).

Daiktų apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuoti įvykio vietos apžiūros metu paimto mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy A33“ apžiūros rezultatai. Peržiūrint skambučių registrą nustatyta, kad bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, kuris adresų knygutėje pavadintas „Pagalbos numeris“, 2023 m. sausio 30 d. iš viso skambinta 4 kartus: 00 val. 03 min. (skambučio trukmė 2 min. 1 sek.), 00 val. 08 min. (skambučio trukmė nenurodyta), 00 val. 23 min. (skambučio trukmė 4 min. 36 sek.) ir 00 val. 28 min. (skambučio trukmė 17 sek.). 2023 m. sausio 29 d. tuo pačiu numeriu skambinta 8 kartus: 21 val. 18 min. (skambučio trukmė 11 min. 7 sek.), 21 val. 30 min. (skambinta 1 min. 8 sek.), 21 val. 57 min. (skambučio trukmė 23 sek.), 22 val. 00 min. (skambučio trukmė 40 sek.), 22 val. 07 min. (skambučio trukmė 12 sek.), 22 val. 07 min. (skambučio trukmė 1 min. 8 sek.), 22 val. 20 min. (skambučio trukmė 15 sek.) ir 22 val. 21 min. (skambučio trukmė 2 min. 34 sek.) (1 t., e. b. l. 49-56).

Pakvitavimas patvirtina, kad mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A33“ po apžiūros grąžintas savininkui V. L. (1 t., e. b. l. 57-61).

Bendrojo pagalbos centro skambučių garso įrašai patvirtina, kad tarp BPC operatorės V. L. vykusių pokalbių metu pastarasis aiškino, kad jis su draugu yra (duomenys neskelbtini), juos užpuolė policija, jis nori pareigūnus nušauti, turi šautuvą ir sprogmenų, kovinį šunį, kuris papjaus pareigūnus, nori kautis, tuoj susiprogdins ir pan. (1 t., e. b. l. 105-111).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuoti vaizdo įrašo „2023_0129_220416_033.MP4“, nufilmuoto policijos pareigūno E. M. body kamera, apžiūros rezultatai. Vaizdo įrašas yra 5,01 min trukmės, ekrano apačioje matyti įvykio data ir laikas: „2023/01/29 22:04:17“. Įraše matyti, kad E. M. išlipa iš tarnybinio automobilio kartu su V. S.. Jie prieina prie gyvenamojo namo lango, kur dega šviesa. Girdėti V. S. balsas: „pabarškink į langą, pažiūrėk, kiek čia tų žmonių“. E. M. jai sako: „eik tu šalin“, girdėti barškinimas į langą. V. S. sako, kad šuo yra, gali jį paleisti. 22 val. 05 min. 25 sek. girdėti V. S. klyksmas „su šautuvu“. Matyti, kaip ji bėga į tarnybinį automobilį, šaukia, kad praneštų budinčiajam. E. M. per raciją budinčiajam praneša, kad „šautuvą už lango demonstravo“. E. M. visiems liepia „mašinas traukt į šoną“, pats lipa į tarnybinį automobilį, važiuoja. Girdėti, kaip E. M. budėtojui pasakoja, koks galėtų būti šautuvas: „kiek per žaliuzes matėm, kažkokį ilgą turėjo, su taikikliu. Kaip medžioklinis“ (1 t., e. b. l. 114-116).

2023 m. vasario 11 d. Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoniniu būdu pagamintas, graižtvinis, 4.5 mm kalibro, netvarkingas, tinkamas šaudymui, D kategorijos, pneumatinis, (duomenys neskelbtini) nešaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 4.5 mm kalibro sviediniais. Kitas tirti pateiktas šautuvas yra pramoniniu būdu pagamintas, graižtvinis, 5,5 mm kalibro, netvarkingas ir šaudymui netinkamas, D kategorijos, pneumatinis, 62 modelio nešaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 5,5 mm kalibro sviediniais (1 t., e. b. l. 67-71).

Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus tarnybiniame pranešime „Dėl optinio taikiklio“ nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, optiniai taikikliai nėra priskiriami prie ribotos civilinės apyvartos ginklų priedėlių (1 t., e. b. l. 74-75).

Kvitas patvirtina, kad daiktai, turintys reikšmės tyrimui, saugojami Šiaulių apskrities VPK konfiskuotų ginklų saugykloje: 4,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu ir pneumatinis šautuvas 5,5 mm kalibro (1 t., e. b. l. 76).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. L. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (nėra pagrindo) (1 t., e. b. l. 101-102).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, kaltinamojo V. L. prisipažinimą, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, įvertinęs ir ištyręs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamasis aktyviais veiksmais – rankoje laikydamas ginklą, nukreipęs į nukentėjusiąją pneumatinį ginklą grasino. V. S. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad ketinimas nušauti gali būti realizuotas, kadangi kaltinamojo grasinimas nužudyti pasireiškė aktyviu, tęstiniu veiksmu, naudojant ginklą, jį nukreipus į nukentėjusiąją ginklą, kaltinamasis buvo neblaivus (nustatytas sunkus neblaivumas), agresyviai nusiteikęs. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad nėra nustatytos apibrėžtos tiesioginės tyčios atimti kito žmogaus gyvybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-212-303/2018), teismas konstatuoja, jog V. L. veiksmai, pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamajam skirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, neatlygintinai dirbant po 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, neatlygintinai dirbant po 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 71 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

V. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės. Šia nusikalstama veika žala nepadaryta. Kaltinamasis neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., e. b. l. 107). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas esant tiesioginei tyčiai, nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, dėl nesaikingo (neatsakingo) alkoholinių gėrimų vartojimo. V. L. neteistas (2 t., e. b. l. 90-93), turi galiojančią vieną administracinę nuobaudą (2 t., e. b. l. 98-100), apklaustas nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), tačiau Sodros duomenimis, niekur nedirba (2 t., e. b. l. 101-102), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., e. b. l. 103).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į kaltinamojo sutikimą, į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie rodytų ribotas kaltinamojo galimybes dirbti, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) val. per mėnesį visuomenės labui. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas V. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. sausio 30 d. 1 val. 43 min. iki 2023 m. sausio 30 d. 13 val. 49 min. (2 t., e. b. l. 58-61, 72-74) – viena para, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam išaiškintina, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negalės atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbs paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol jis išdirbs paskirtas valandas. Jeigu jis vengs atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspės nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo vengs atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatose numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju, nestatučius, kad V. L. grasinimą įvykdė panaudodamas pneumatinį šautuvą, 4,5 mm kalibro (duomenys neskelbtini), kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – šio šautuvo kartu su optiniu taikikliu konfiskavimas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A33“, pagal pakvitavimą grąžintas savininkui V. L., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas teisėtam savininkui V. L. neribotam valdymui (BPK 94 straipsnio 1straipsnio 5 punktas);

2) konfiskuotinas pneumatinis šautuvas, 4,5 mm kalibro (duomenys neskelbtini), su optiniu taikikliu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas saugoti į Šiaulių apskrities VPK konfiskuotų ginklų saugyklą;

3) pneumatinis šautuvas, 5,5 mm kalibro, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas

(BPK 94 straipsnio 1 straipsnio 4 punktas).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., e. b. l. 75-77, 78) ir dokumentų paėmimas (2 t., e. b. l. 79-81, 82) paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti V. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 30 d. 1 val. 43 min. iki 2023 m. sausio 30 d. 13 val. 49 min. – vieną parą, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti V. L. turtą – pneumatinį šautuvą, 4,5 mm kalibro (duomenys neskelbtini), kartu su optiniu taikikliu.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) Mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A33“ – palikti neribotam valdymui V. L.;

2) konfiskuotą pneumatinį šautuvą, 4,5 mm kalibro (duomenys neskelbtini), kartu su optiniu taikikliu, – perduoti Šiaulių apskrities VPK konfiskuotų ginklų saugyklai;

3) pneumatinį šautuvą, 5,5 mm kalibro, – sunaikinti.

V. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą privaloma sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią „Luminor Bank“. Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.