Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis: Pakruojyje; deklaruota gyvenamoji vieta: Pakruojo r. sav., nevedęs, bedarbis, teistas: 1) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį galutine bausme – 5 mėn. laisvės apribojimo; 2) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 d. galutine bausme – 4 mėn. laisvės apribojimo; 3) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – 8 mėn. laisvės apribojimo; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. 2016 m. lapkričio 24 d. apie 19.30 val. Pakruojo mieste, viešoje vietoje – Vytauto Didžiojo gatvėje, prie namo pažymėto Nr. 37, pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu tyčia žodinio konflikto metu vieną kartą kumščiu trenkė R. M. į kairės pusės smilkinio sritį, o po to, abejomis rankomis sugriebęs už kaklo, įtraukė ją į netoliese buvusias eglutes ir stipriai smaugė, tokiais savo veiksmais R. M. sukeldamas fizinį skausmą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje – Vytauto Didžiojo gatvėje, prie namo pažymėto Nr. 37, pašalinių asmenų akivaizdoje E. J. vieną kartą peiliu dūrė į kairės kojos blauzdą, padarydamas durtinę – pjautinę žaizdą kairės blauzdos užpakalinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje ir taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2017 m. sausio 3 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad E. J. nustatyta durtinė-pjautinė žaizda kairės blauzdos užpakalinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje. Sužalojimas padarytas, minėtą sritį paveikus, duriančiomis - pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu, daiktu. E. J. nustatytas kūno sužalojimas padarytas galimai užduotyje nurodytu laiku. E. J. nustatytas kūno sužalojimas padarytas galimai peiliu 1 trauminio poveikio metu. E. J. padarytas sužalojimas nėra būdingas griuvimui. E. J. nustatytas kūno sužalojimas pavojaus gyvybei nesukėlė. E. J. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 112-113).

2017 m. liepos 4 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad E. J. nustatytas kūno sužalojimas pagal savo pobūdį, neatsižvelgiant į gydymosi trukmę, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 119).

2016 m. gruodžio 16 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad J. J. yra padaryti sužalojimai: durtinė-pjautinė žaizda dešinėje juosmens pusėje, muštinė žaizda dešiniame antakyje, odos nubrozdinimas kairiame skruoste. Durtinė-pjautinė žaizda dešinėje juosmens pusėje padaryta aštriu duriančiu - pjaunančiu įrankiu ar daiktu. Muštinė žaizda dešiniame antakyje ir odos nubrozdinimas kairiame skruoste padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais. Durtinė-pjautinė žaizda dešinėje juosmens pusėje nėra būdinga griuviminei traumai. Muštinė žaizda dešiniame antakyje ir odos nubrozdinimas kairiame skruoste galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti J. J. nėra pavojingi jo gyvybei. J. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 135-136).

2017 m. birželio 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog R. M. buvo pateiktos atpažinimui 6 vyrų fotonuotraukos, iš kurių Nr. 3 yra J. J. fotonuotrauka. R. M. atpažino J. J. pagal jo veido bruožus, bet ji nėra tuo įsitikinusi, kadangi šiuo metu J. J. yra nusiskutęs plaukus ir yra plonesnis (1 t., b. l. 144-148).

2017 m. birželio 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog R. G. buvo pateiktos atpažinimui 6 vyrų fotonuotraukos, iš kurių Nr. 2 yra J. J. fotonuotrauka. Atpažinimo metu R. G. atpažino J. J. , kaip asmenį, kuris 2016 m. lapkričio mėnesį Pakruojo m., Vytauto Didžiojo gatvėje, prie Valstybinės mokesčių inspekcijos, susimušė su E. J. (1 t., b. l. 151-155).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo J. J. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. J. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. 2016 m. lapkričio 24 d. apie 19.30 val. Pakruojo mieste, viešoje vietoje – Vytauto Didžiojo gatvėje, prie namo pažymėto Nr. 37, pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu tyčia žodinio konflikto metu vieną kartą kumščiu trenkė R. M. į kairės pusės smilkinio sritį, o po to, abejomis rankomis sugriebęs už kaklo, įtraukė ją į netoliese buvusias eglutes ir stipriai smaugė, tokiais savo veiksmais R. M. sukeldamas fizinį skausmą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje pašalinių asmenų akivaizdoje E. J. vieną kartą peiliu dūrė į kairės kojos blauzdą, padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą kairės blauzdos užpakalinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje ir taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šio nusikalstamo veikos objektas yra viešoji tvarka ir žmogaus sveikata. Kaltinamojo J. J. padaryta veika atitinka visus BK 284 straipsnyje numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios aiškios priežasties, agresyviai nusiteikęs pradėjo kabinėtis prie R. M. , sudavė jai į veidą, smaugė, tempė ją, po to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje E. J. vieną kartą peiliu dūrė į kairės kojos blauzdą, padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą kairės blauzdos užpakalinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje – nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, J. J. tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Toks jo elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas.

Akivaizdu, kad įvykio vieta nagrinėjamu atveju yra viešoji vieta, kurioje turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Kaltinamojo smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiuosius įvykdyti vietoje, kur be kaltinamojo ir nukentėjusiųjų ne tik galėjo būti, bet ir buvo kiti asmenys. Teismas vertina, jog J. J. veiksmai – fizinis smurtas viešoje vietoje nukentėjusiųjų atžvilgiu, ne tik naudojantis savo kūno jėga, bet ir peilį vieno iš nukentėjusiųjų atžvilgiu – yra įžūlūs. Neabejotina, kad toks kaltinamojo elgesys sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, privertė aplinkinius išsigąsti, pasijusti ne tik, kad nesmagiai, bet ir nesaugiai (ką patvirtino ir liudytoja B. B. savo parodymuose) (III t., 32 b. l.). Toks kaltinamojo elgesys laikomas įžūliu, moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu, tokiu elgesiu buvo pademonstruota nepagarba nukentėjusiesiems, kitiems aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai; kai kontroliuojamas šio nuteistojo elgesys bei jis įspėjamas, kad bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jis privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54, 56 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Skiriant kaltinamajam J. J. bausmę, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.). Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis ankščiau teistas tris kartus, nusikalstamą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo metu (2 t., 106-110, 111-112, 113-115, 116-120 b. l.). Metų laikotarpiu administracine tvarka nebaustas (2 t., 121-126 b. l.), psichiatro ir priklausomybės įskaitose neįrašytas (2 t., 104 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (2 t., 131 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (2 t., 136 b. l.), atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė, atlygino su nukentėjusiojo gydymu susijusias išlaidas. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, kad pasiekti bausmės tikslus, kaltinamasis baustinas straipsnio sankcijoje numatyta bausme – laisvės atėmimu, kurios dydis nustatytinas kaip straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrintina su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtina galutinė subendrinta bausmė – 1 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Į galutinės bausmės laiką įskaityti J. J. pagal 2016 m. rugsėjo 2 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog paskirtos bausmės vykdymą teismas gali atidėti nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Todėl teismas įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bausmės dydžio bei atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę ir jo galimybę dirbti, į jo socialinius ryšius, tai, kad kaltinamas atlygino civilinį ieškinį, nukentėjusiųjų atsiprašė turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam J. J. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (2 t., 88-89 b. l.).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Šioje byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 18,92 eurų civilinį ieškinį už nukentėjusiojo E. J. gydymą (1 t., 122-124 b. l.)

Procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 18,92 eurų civilinio ieškinio atlyginimo nutrauktinas, kadangi kaltinamasis J. J. 2017 m. gruodžio 6 d. savanoriškai atlygino padarytą žalą (BPK 107 str.), pateikė AB „Lietuvos paštas“ kvitą Nr.059033 (3 t., 71 b. l.).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. J. banko sąskaitai Nr. LT46 7300 0101 0246 9834, esančiai AB „Swedbank“, 18,92 Eur sumai laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (2 t., b. l. 96-98), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tris paketus su kraujo mėginiais, paimtais iš įvykio vietos, laikomi Pakruojo rajono PK daiktų saugojimo patalpose (1 t., b. l. 44-45), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikintini; peilis su dėklu, laikomi Pakruojo rajono PK daiktų saugojimo patalpose (1 t., b. l. 49), peilis kaip menkavertis nusikalstamos veikos padarymo įrankis bei dėklas kaip menkavertis daiktas, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikintini, įpareigojant tai padaryti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatą; du CD kompaktiniai diskai voke, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos;

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-299 straipsniais, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, pakeičiant ją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į laisvės atėmimo bausmę, ir paskirti J. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto, 7 punkto, 4 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį:

per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo..

Į bausmės laiką įskaityti J. J. pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuteistajam J. J. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos 18,92 Eur (aštuoniolikos eurų 92 ct) civilinio ieškinio nutraukti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. J. banko sąskaitai Nr. LT46 7300 0101 0246 9834, esančiai AB „Swedbank“, 18,92 Eur (aštuoniolikos eurų 92 ct) sumai laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. vasario 28 d., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktinius įrodymus: 3 (tris) paketus su kraujo mėginiais bei peilį su dėklu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, įpareigojant tai padaryti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono komisariatą; 2 (du) CD kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.