Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „Achema“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1724-273/2014 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Amber Grid“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Achema“ dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų ir delspinigių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl tikslingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto ir piniginių lėšų areštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nėra grėsmės dėl ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo. Teismas, neišklausęs atsakovo dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįvertinęs kitų svarbių faktinių aplinkybių, neįsitikino realios grėsmės buvimu ir skubotai priėmė skundžiamą nutartį. Teismas visiškai nevertino atsakovo turtinės padėties ir to, kad atsakovui, kaip vienai didžiausių Lietuvos bendrovių, ieškovo pareikštas reikalavimas nėra laikytinas dideliu. Ieškovas, pateikdamas spaudoje pasirodžius straipsnius, iškreipė viešai pasirodžiusios informacijos prasmę bei nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas vengtų vykdyti teismo sprendimą, ar kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) sprendimo įvykdymas galėtų pasidaryti neįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, užtikrinant ieškovo reikalavimus atsakovui dėl suskystinto gamtinių dujų terminalo priedo priteisimo, klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi analogiškoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-1756-259/2013, kurioje skiriasi tik laikotarpis, už kurį prašoma priteisti suskystinto gamtinių dujų terminalo priedą. Kauno apygardos teismas šioje byloje 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovo pareikštiems reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo turtą ieškinio sumai. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą. Esant analogiškai situacijai nėra jokio pagrindo tą patį klausimą spręsti kitaip.Atsakovas neįrodė, kad ieškinio suma nėra didelė, o paties atsakovo pateikti paaiškinimai ir įrodymai netgi patvirtina ieškovo poziciją, kad ši suma atsakovui didelė.Atsakovas neįrodė, kad jo finansinė padėtis yra tokia gera, jog nekyla jokios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti.Atsakovas įrodymais nepaneigė, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti.Ieškinio prima facie pagrįstumą patvirtina tai, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu jau yra patenkinęs analogišką ieškovo ieškinį atsakovui. Nors šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, vien ieškinio patenkinimas pirmosios instancijos teisme neleidžia teigti, kad analogiškas ieškinys, pareikštas šioje byloje, yra akivaizdžiai nepagrįstas.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukelia atsakovui jokių neigiamų pasekmių.Nepranešimas atsakovui apie sprendžiamą klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi įtakos šių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrįstumui ir teisėtumui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti nagrinėjamoje byloje laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto ir piniginių lėšų areštą.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galbūt bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Teismų praktikoje pažymima, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis ir 145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-48/2010; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos šalių argumentus, susijusius su aplinkybėmis, kurioms esant taikomos laikinosios apsaugos priemonės, pažymi, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones preziumuojama ir tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi išnagrinėti konkrečias faktines bylos aplinkybes, įvertinti asmens, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galimybes, t. y. ar būtent šiam asmeniui reikalaujama priteisti suma yra didelė, lyginant ją ne tik su įstatinio kapitalo dydžiu, bet ir su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, įsipareigojimais kreditoriams ir kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis vertinant asmens galimybę atsiskaityti su ieškovu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-26/2014; 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2526/2013; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, sutinka su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio sumą pripažino didele išsamiai ir visapusiškai neįvertinęs atsakovo turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas iš esmės apsiribojo tik viešai paskelbtos informacijos apie atsakovą vertinimu. Tuo tarpu iš atsakovo 2013 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, jog atsakovo nuosavas kapitalas sudaro 650 937 815 Lt (praeitais metais – 677 219 116 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 220 637 089 Lt (praeitais metais – 271 959 103 Lt), nepaskirstytas pelnas – 5 310 693 Lt (praeitais metais – 64 099 737 Lt), po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų – 21 471 648 (praeitais metais – 27 764 338), per vienerius metus gautinos sumos – 33 988 882 Lt (praeitais metais – 21 828 225 Lt), pinigai ir pinigų ekvivalentai – 261 023 474 (praeitais metais – 146 579 839). Pastebėtina, kad atsakovo turto bendra vertė 2012 –2013 metais sumažėjo, tačiau taip pat mažėjo ir po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai bei per vienerius metus mokėtinos sumos. Atsakovas taip pat turi 503 617 763 Lt vertės materialaus turto – žemės, pastatų, įrengimų, transporto priemonių. Atsakovo pelnas 2013 metais lyginant su ankstesnių metų pelnu sumažėjo, tačiau atsakovo veikla buvo pelninga. Taigi įvertinus bylos duomenis galima daryti išvadą, kad iš karto sumokėti visą ieškinio sumą – 11 384 730,58 Lt atsakovui, lyginant su jo turto verte, pajamų srautais bei turimais pinigais, nebūtų sudėtinga, t. y. lyginant ją su atsakovo balanso duomenimis, ši suma nėra tokia didelė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo turto ir piniginių lėšų arešto – šioje byloje kiltų grėsmė įvykdyti ieškovui galbūt palankų teismo sprendimą.

Ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą šioje byloje iš esmės grindė tuo, kad viešai buvo išplatinta informacija apie tai, jog atsakovo vadovas laišku kreipėsi į valdžios institucijas nurodydamas, kad nepasikeitus dujų kainų formulei atsakovas bus priverstas stabdyti darbus ir atleisti savo darbuotojus. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones prieduose pateiktą interneto naujienų portaluose lrytas.lt, delfi.lt, 15min.lt ir vz.lt paskelbtą informaciją, daro išvadą, kad šie duomenys nėra pakankami spręsti apie tai, jog atsakovo finansinė padėtis yra pablogėjusi tiek, kad nebus įvykdytas ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas. Minėtuose straipsniuose pateikti teiginiai apie galinčią ženkliai pablogėti atsakovo finansinę būklę yra deklaratyvūs, jų nepatvirtina jokie kiti šioje byloje esantys duomenys. Ieškovo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta aplinkybė, kad atsakovas sustabdė dalį gamybos, įvertinus byloje esančius objektyvius finansinius atsakovo rodiklius, turimo turto vertę, pajamas bei turimas lėšas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

Jokių kitų grėsmių būsimam teismo sprendimui įvykdyti ieškovas iš esmės nenurodė, nepateikė jokių objektyvių tokią grėsmę pagrindžiančių duomenų. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis be pirmiau minėtos Kauno apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos, šios nutarties priėmimo dieną Lietuvos pirmosios instancijos teismuose yra nagrinėjamos dar dvi civilinės bylos, kuriose atsakovu nurodyta AB „Achema“ ir kuriose yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-753-230/2014 ir 2-310-264/2014), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas šiose bylose nebuvo keliamas. Taip pat per praėjusius metus nei vienoje Lietuvos teismuose išnagrinėtoje civilinėje byloje (išskyrus ieškovo nurodytą Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-1756-259/2013, kuriose dalyvavo tos pačios šalys kaip ir šioje byloje) atsakovui AB „Achema“ nebuvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas nevykdytų teismų priimtų sprendimų ar kad iš atsakovo priteistos sumos būtų išieškomos priverstine tvarka. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovas AB „Achema“ imasi priemonių, jog būtų atsiskaityta su kreditoriais.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovas, prašydamas teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepasinaudojo galimybe savo prašymą pagrįsti Turto arešto aktų registro ar kitų viešų registrų duomenimis apie atsakovui AB „Achema“ taikomus suvaržymus, apie turimą turtą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurio vertė 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis yra 503 617 763 Lt. Pažymėtina, kad atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai (Centrinės hipotekos įstaigos Lietuvos Respublikos hipotekos registro išrašas) patvirtina, kad atsakovas jokio savo turimo turto nėra įkeitęs. Taip pat iš byloje esančių duomenų (antstolio Aleksandro Ščiukino 2014 m. kovo 31 d. atsakovo turto aprašo) matyti, kad antstolis, vykdydamas skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rado ir areštavo pakankamai atsakovo turto ieškovo šioje byloje pareikštiems reikalavimams patenkinti. Todėl siekiant nevaržyti atsakovo daugiau nei būtina (CPK 145 straipsnio 2 dalis), byloje nesant duomenų, kad atsakovas UAB „Achema“ tyčia blogintų savo turtinę padėtį, ruoštųsi tretiesiems asmenims perleisti turimą turtą ar kitu būdu siektų sudaryti kliūtis būsimam teismo sprendimui įvykdyti, konstatuotina, kad šioje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti pagrįstą išvadą, jog yra grėsmė įvykdyti ieškovui galbūt palankų teismo sprendimą ir kad dėl to ieškovo reikalavimams užtikrinti turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto ir piniginių lėšų areštas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje nėra tikslingas ir būtinas galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, užtikrinant ieškovo reikalavimus atsakovui dėl suskystinto gamtinių dujų terminalo priedo priteisimo, klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2-1756-259/2013, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartimi paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovo argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje civilinėje byloje yra sprendžiamas atskirai, kaskart vertinant, ar konkrečioje byloje yra įstatymo nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai. Vien tai, kad šioje ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1756-259/2013 dalyvauja tos pačios šalys ir ieškovas ieškinį reiškia tuo pačiu pagrindu (dėl suskystinto gamtinių dujų terminalo priedo priteisimo) nėra pakankamas pagrindas teigti, jog ir šioje byloje atsakovui turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje ieškovas yra pareiškęs ieškinį dėl 11 009 062,23 Lt skolos, 375 668,35 Lt delspinigių ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo, tuo tarpu, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, civilinėje byloje Nr. 2-1756-259/2013 buvo pareikštas ieškovo ieškinys atsakovui dėl 38 234 334,97 Lt skolos, 1 735 688,40 Lt delspinigių ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo – taigi šioje byloje ieškinio suma yra tris kartus mažesnė nei minėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu tai, kad atsakovas AB „Achema“ yra juridinis asmuo, kuris šiuo metu vykdo ūkinę–komercinę veiklą ir yra aktyvus rinkos dalyvis. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atsakovu, taip pat pažymi, kad atsakovas AB „Achema“ yra viena didžiausių įmonių Lietuvoje, kurios vykdoma veikla ir jos apimtis yra reikšminga ne tik Jonavos miestui, bet ir visos Lietuvos ekonomikai, o kasmet sumokami mokesčiai sudaro didelę valstybės biudžeto dalį (žr. prieiga internetu: http://www.veidas.lt/tag/jonava).

Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad šioje byloje nėra pagrindo spręsti apie realiai egzistuojančias grėsmes galbūt ieškovui palankiam teismo sprendimui įvykdyti, sprendžia, kad šalių argumentai dėl ieškovo ieškinio prima facie vertinimo nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi, todėl jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neįvertino visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių ir todėl nepagrįstai atsakovui taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis yra panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Ieškovo akcinės bendrovės „Amber Grid“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.