Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-09-21 · Civilinė byla Nr. 2A-546-585/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-21
Bylos Nr.
2A-546-585/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Atsakovas
D. B.
Ieškovas
E. A.
Trečiasis asmuo
L. B.
Kategorijos
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-546-585/2012Proceso Nr. 2-01-3-07879-2009-8Procesinio sprendimo kategorija: 42.9, 36.1, 50.11.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas V. Zelianka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovei D. B. dėl skolos už buto nuomą priteisimo, tretysis asmuo L. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. A. prašė priteisti iš atsakovės D. B. 3 058 Lt skolos už buto (duomenys neskelbtini), nuomą pagal 2009-01-04 šalių sudarytą patalpų nuomos sutartį (toliau – ir Sutartį), tame tarpe 182 Lt už nuomininkės pasiimtą TV ir interneto įrangą, 340,40 Lt kabelinės TV ir interneto įrengimą, taip pat delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė įsipareigojo už buto nuomą kas mėnesį mokėti po 1200 Lt, taip pat iki kiekvieno mėnesio pabaigos apmokėti už komunalines paslaugas, visus mokėjimus darant į banko sąskaitą. 2009-04-04 gavo paštu atsiųstą 2009-04-01 atsakovės D. B. raštišką įspėjimą apie vienašališką sutarties nutraukimą pagal jos 12.4 p., numatantį galimybę nuomininkui nutraukti sutartį įspėjus apie tai nuomotoją prieš 30 kalendorinių dienų. Ieškovė nurodė, kad 2009-05-04 išsiuntė atsakovei registruotą laišką, siūlydama susitikti buto perdavimo-priėmimo akto sudarymui, tačiau 2009-05-14 faksu gavo atsakovės atgaline data, neva 2009-04-08 rašytą raštą dėl vienašališko sutarties nutraukimo jau pagal kitą, 12.3 Sutarties punktą, suteikiantį teisę nuomininkui nutraukti sutartį, jei patalpos dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidarė netinkamos naudotis. Pasak ieškovės, teisė nutraukti sutartį šiuo pagrindu gali būti realizuojama tik įspėjus nuomotoją prieš 30 kalendorinių dienų, be to, atsakovės kaip buto esminis trūkumas nurodytas 15 cm pelėsio plotelis susidarė dėl pačios atsakovės kaltės jai netinkamai šildant patalpas. Ieškovės manymu, atsakovės 2009-04-08 raštas sukurtas siekiant išvengti sutartinių įsipareigojimų apmokėti nuomos mokestį nuo 2009-03-28 iki 2009-05-04 bei komunalinius patarnavimus nuo 2009-03-01 iki 2009-05-04.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovė sudarius nuomos sutartį gavo iš atsakovės 2400 Lt (1200 Lt avansinę įmoką už nuomojamame bute naudojamą turtą ir 1200 Lt kaip užstatą iki sutarties galiojimo pabaigos). Nuo 2009-04-01 atsakovė nuomotame bute negyveno ir neturi mokėti nuomos mokesčio už vėlesnį laikotarpį, atsakovė nevengė perduoti ieškovei buto raktų po nuomos sutarties nutraukimo. Už kabelinės televizijos ir interneto įvedimo paslaugas sumokėjo ne ieškovė, o atsakovės sūnus L. B.. Ieškovė nepagrįstai skaičiuoja delspinigius.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės D. B. 1793,49 Lt skolos (1323,87 Lt nuomos mokesčio ir 469,62 Lt už paslaugas), 231 Lt delspinigių, iš viso 2024,49 Lt ir 593 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės E. A. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės E. A. 240 Lt atstovavimo išlaidų atsakovės D. B. naudai. Taip pat priteisė iš atsakovės 21 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad 2009-04-01 pranešimu atsakovė informavo ieškovę apie nuomos sutarties nutraukimą, o 2009-04-08 raštu atsakovė pranešė ieškovei, kad nutraukia sutartį nuo 2009-04-08, nes nuomojamas butas nėra tinkamas gyventi, jame yra pelėsis, kaimyniniuose butuose vyksta remontai, girdimas triukšmas. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė į ieškovės banko sąskaitą sumokėjo iš viso 4029 Lt (2009-01-28 sumokėjo 2160 Lt, 2009-02-27 - 1497 ir 2009-03-31 – 372 Lt). Priteisdamas ieškovei 1323,87 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, teismas pripažino pagrįstu ieškovės argumentą, kad atsakovė savo trimis mokėjimais iš viso sumokėjo 3360 Lt nuomos mokesčio (960+1200+1200), o privalėjo mokėti 1083,87 Lt už 2009 m. sausio mėn. (1200:31=38,70x3=116,13-1200), nes nuomos sutartis sudaryta nuo sausio 4 d., bei po 1200 Lt už vasario, kovo ir balandžio mėn. Teismas kritiškai vertino atsakovės D. B. argumentus dėl Sutarties nutraukimo 12.3 p., numatančio nuomininko teisę vienašališkai nutraukti sutartį nepasibaigus nuomos sutarties terminui, jeigu patalpos dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamos naudotis, pagrindu. Pasak teismo, 2009 m. sausio - kovo mėn. atsakovė jokių pretenzijų ieškovei dėl buto trūkumų (atsiradusio pelėsio, triukšmo dėl kituose butuose daromų remontų) nereiškė. Nepaneigtas ir ieškovės argumentas, kad pati atsakovė galėjo prisidėti prie to, jog bute atsirado pelėsis, nes butą, kuriame galima reguliuoti šilumos kiekį, nepakankamai šildė, ką patvirtina mažos sąskaitos už šildymą 2009 m. sausio-kovo mėn. Teismas remdamasis CK 6.609 str.1 d., Sutarties 12.4 p., 12.5 p., pripažino, kad atsakovei 2009-04-01 įspėjus ieškovę apie sutarties nutraukimą ir neįrodžius, kad ji siūlė ieškovei pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, sutartis galėjo būti nutraukta ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų nuo įspėjimo. Teismo vertinimu, šis terminas suėjo 2009-04-30, todėl ieškovės reikalavimas dėl nuomos mokesčio už 2009 m. gegužės mėn. 3-4 dienas priteisimo, pripažintas nepagrįstas. Teismas laikė neįrodytu atsakovės teiginį, kad ji sudarius Sutartį sumokėjo ieškovei 1200 Lt, kadangi ieškovė šį faktą neigia, o visus mokėjimus ieškovei atsakovė atliko pavedimu per banką, todėl ir šio mokėjimo įrodymui turėjo būti pateiktas bent koks rašytinis įrodymas, bet jis nebuvo pateiktas.

Teismas, pripažinęs iš dalies pagristu ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas priteisimo, nurodė, kad priteistina suma susidarė iš 186,18 Lt už elektros energiją, 58,10 Lt už šaltą vandenį, 538,92 už UAB „Balterma“ suteiktas šildymo paslaugas, 307,61 Lt už UAB „NPC“ suteiktas paslaugas bei 47,81 Lt už UAB „Vinita“ suteiktas paslaugas, iš viso 1138,62 Lt. Teismas, sutikęs su ieškovės paskaičiavimais, kad atsakovė už komunalines ir kitas paslaugas sumokėjo 669 Lt (ši suma susidarė iš atsakovės 2009-02-27 sumokėtos sumos atskaičius nuomos mokestį (1497-1200=297) bei pridėjus 2009-03-31 sumokėtą sumą - 372 Lt), atitinkamai priteisė ieškovei 469,62 Lt (1138,62-669). Atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl sumos už kabelinės televizijos ir interneto įrengimą priteisimo, teismas nurodė, kad ieškovė neneigė leidusi atsakovei nuomojamame bute įsirengti kabelinę televiziją bei internetą, tačiau neįrodė, jog apmokėjo už šiuos darbus, nes 2009-01-13 ir 2009-01-14 darbų atlikimo aktuose nurodyta, kad pinigus už įrengimą sumokėjo L. B., jo parašai yra ir su UAB „Vinita“ sudarytose sutartyse. Dėl atitinkamų įrodymų nepateikimo teismas netenkino ieškinio reikalavimų atlyginti patalpų išvalymo, pelėsio pašalinimo, naujų buto raktų gamybos išlaidas ir pan. Teismas, remdamasis CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nuostatomis, pripažino šalių Sutartyje numatytas 0,2 procento netesybas (delspinigius) aiškiai per didelėmis, todėl jas sumažino iki 0,02 procento ir skaičiavo už laikotarpį nuo nuomos sutarties nutraukimo 2009-05-01 iki sprendimo priėmimo dienos (1323,87+469,62=1793,49*0,02%*644 d.).

Šalies argumentai

Atsakovė D. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, taip pat priteisti atstovavimo išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais: ieškovei be pagrindo priteistas 1138,62 Lt atsakovės įsiskolinimas už suteiktas paslaugas, kadangi po Sutarties sudarymo E. A. gavo Sutarties 4.1. p. numatytą 1200 Lt užstatą, kurio sumokėjimą atsakovės manymu, patvirtina jos pačios, trečiojo asmens L. B. ir liudytojo G. B. posėdžio metu pateikti paaiškinimai, taip pat liudytojo T. R. parodymai. Atsakovė nurodė pasinaudojusi Sutarties 12.3 p. ir CK 6.485 str. 2 d. 3 p. jau suteikta teise ir vienašališkai nutraukė Sutartį išsiuntusi ieškovei 2009-04-01 laišką, o 2009-04-08 laiške tik patikslino sutarties nutraukimo pagrindą (nuomojamas butas nėra tinkamas jai gyventi dėl sveikatos būklės). Pasak atsakovės, ir pačios ieškovės veiksmai patvirtino, jog ji sutiko nutraukti nuomos sutartį nuo 2009-04-01, nes tą dieną sudarė naują buto nuomos sutartį su kitu asmeniu, ir gavo 1000 Lt užstatą, todėl nuomos mokestis už šį mėnesį iš atsakovės priteistas nepagrįstai. Be to, dėl buto trūkumų nuomos sutartis nutraukė ne tik atsakovė, bet ir kiti asmenys, nes nuo 2009-04-01 iki 2010-12-03 buvo sudarytos net 5 nuomos sutartys ir visos jos nutrauktos prieš terminą, kas leidžia suabejoti buvo bei paslaugų kokybe.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė skundžiamą spendimą palikti nepakeistą. Į apeliantų argumentus atsikirto nurodydama, kad nuomos sutartimi atsakovės prisiimtas įsipareigojimas sumokėti ieškovei 1200 Lt užstato reiškia prievolę sumokėti, bet nepatvirtino sumokėjimo fakto. Ši suma buvo pervesta tik 2009-01-28 ir vėliau užskaityta kaip nuomos mokestis. Nurodė, kad nei atsakovės bei jos sūnų paaiškinimai, nei liudytojo T. R. parodymai neįrodo, kad 1200 Lt buvo sumokėti ieškovei. Nurodė, kad 2009-04-01 sužinojusi apie atsakovės išsikėlimą, o 2009-04-04 registruotu laišku gavusi jos pranešimą apie sutarties nutraukimą, jau 2009-04-01 sudarė nuomos sutartį su nauju nuomininku D. V., todėl nuomos mokesčio už balandį iš atsakovės būtų nereikalavusi, tačiau pastaroji nereagavo į raginimus susitikti buto priėmimo-perdavimo aktui sudaryti, negrąžino raktų. Todėl butas kitam nuomininkui realiai buvo išnuomotas (surašius priėmimo-perdavimo aktą) tik nuo 2009-05-04. Ieškovė nurodė, kad atsakovės nurodomi nuomojamo buto trūkumai yra akivaizdžiai pramanyti, apie juos pradėta kalbėti jau išsikėlus iš buto, kiti nuomininkai jokių trukumų nerado ir neranda, todėl sugalvota versija apie bute neva esančius trūkumus skirta pateisinti sutarties nevykdymą ir jos nutraukimą Sutarties 12.3 p. pagrindu, kuomet iš tikrųjų Sutartis buvo nutraukta pagal 12.4 p. Pasak ieškovės, Sutarties 12.3 p. suteikta teisė vienašališkai nutraukti sutartį gali būti realizuota tik Sutarties 12.4 p. numatyta tvarka (t. y. įspėjus nuomotoją prieš 30 kalendorinių dienų). Sutarties 12.3 p. numato jos nutraukimo galimybę dėl aplinkybių, už kuriuos nuomininkas neatsako, tuo tarpu atsakovės nurodytas buto trūkumas – pelėsio plotelis – atsirado būtent dėl nuomininkų kaltės jiems nepakankamai šildant butą žiemos metu. Atsakovai neturėdami ieškovės raštiško sutikimo, neturėjo teisės įrengti bute kabelinę televiziją bei internetą, todėl šias paslaugas įrengė pati ieškovė, o tretysis asmuo tik pasirašė kaip užsakovas. Ieškovė prašo nustatyti atsakovei 5 procentų metinių procesinių palūkanų mokėjimą, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško sprendimo įvykdymo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Apeliantė savo skunde nurodo, kad teismas skundžiamu sprendimu be pagrindo priteisė iš jos ieškovei nuomos mokestį už 2009 m. balandžio mėn., nes atsakovė išnuomotu butu naudojosi sausio – kovo mėnesiais, o nuo 2009-04-01 šalių nuomos sutartis laikytina nutraukta. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas grindžiamas iš esmės tuo, kad apylinkės teismas netinkamai atliko reikšmingų bylai aplinkybių faktinį vertinimą ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą.

Civiliniame procese įrodinėjimas įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis turi tikslą – pasiekti teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.1 d.). Pagal suformuotą teismų praktiką įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, reiškiančia, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas, vadovaudamasis laisvo įrodymo vertinimo principu, išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą gali daryti tuomet, kai byloje esančių faktų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje ginčo šalis siejo gyvenamosios patalpos nuomos civiliniai teisiniai santykiai. Byloje kilęs ginčas dėl nurodytų santykių nutraukimo momento, mokėtino nuomos mokesčio, kitų su išnuomoto turto išlaikymu susijusių išlaidų (komunalinių mokesčių ir kt.), taip pat nuomotojo nuostolių atlyginimo nuomininkui vienašališkai nutraukus nuomos sutartį.

Šalių sudarytos terminuotos (6 mėnesiams) buto, esančio (duomenys neskelbtini), 12.3. p. numato, kad nuomininkas turi teisę vienašališkai nutraukti šią Sutartį nepasibaigus nuomos terminui, jeigu patalpos dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro nebetinkamos naudotis. Sutarties 12.4. p. nurodyta, kad nuomininkas vienašališkai gali nutraukti nuomos sutartį įspėdamas apie tai nuomotoją per 30 kalendorinių dienų (b. l. 11). Gyvenamosios patalpos nuomininko pareiga prieš mėnesį raštu įspėti nuomotoją apie sutarties nutraukimą įtvirtinta ir įstatyme (CK 6.609 str. 1 d.). Iš ieškovės E. A. pateikto atsakovės 2009-04-01 pranešimo (ieškovė nurodė jį gavusi registruotu laišku 2009-04-04, o jo gavimo datai įrodyti pateikė pašto voko kopiją, kurioje yra spaudas su 2009-04-03 data) matyti, kad atsakovė (nuomininkė) vienašališkai nutraukia buto nuomos sutartį remdamasi minėtu Sutarties 12.4. p. (b. l. 20, 21). Kitas 2009-04-08 atsakovės pranešimas, kuriuo ji nurodo, kad nutraukia sutartį 12.3. p. pagrindu, ieškovę pasiekė faksu 2009-05-14 (b. l. 23, 24). Šie rašytiniai įrodymai buvo pateikti kartu su ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismui atsakovė D. B. pateikė 2009-04-08 pranešimo egzempliorių kartu su tos pačios dienos Lietuvos pašto kvitu dėl registruotos siuntos apmokėjimo (b. l. 181-182). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir tirti šį įrodymą (pašto kvitą), kadangi jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, nėra duomenų apie apylinkės teismo atsisakymą jį priimti ir nėra pagrindo išvadai, kad jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Todėl laikytina, kad atsakovei apie vienašališką sutarties nutraukimą įspėjus ieškovę 2009-04-01 raštu, šalims nesudarius patalpų priėmimo-perdavimo akto (sutarties 12.5. p.), sutartis galėjo būti nutraukta ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų nuo šio įspėjimo surašymo (CK 6.609 str. 1 d., sutarties 12.4 p.). Tokią išvadą padarė ir apylinkės teismas.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės argumentus dėl Sutarties nutraukimo 12.3 p. ir CK 6.485 str. 2 d. 3 p. pagrindais, kadangi atsakovė neįrodė, jog išnuomotas butas pasidarė netinkamas naudotis dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako. Apeliantė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių nurodomą pelėsių atsiradimą, sudariusį netinkamas buto naudojimui pagal paskirtį sąlygas. Visą nuomos laikotarpį 2009 m. sausio - kovo mėn. atsakovė jokių pretenzijų ieškovei dėl buto trūkumų nereiškė, nepasinaudojo nei viena iš CK 6.485 str. 2 d. nuomininkui suteikta teise, tačiau apie buto netinkamumą gyventi prabilo tik iš jo išsikėlusi bei įspėjusi nuomotoją dėl vienašališko sutartis nutraukimo. Negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad ir pati ieškovė sutiko nutraukti nuomos sutartį nuo 2009-04-01, nes tą dieną sudarė naują buto nuomos sutartį su kitu asmeniu. Nuosekliais ieškovės paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nors nuomos sutartis su kitu nuomininku D. V. pasirašyta 2009-04-01, tačiau butas priėmimo-perdavimo aktu šiam nuomininkui perduotas tik 2009-05-01 (b. l. 110, 125-128, 165). Apeliantės argumentai, kad ir kiti nuomininkai nutraukdavo su ieškove nuomos sutartis prieš terminą dėl prastos nuomojamo buto kokybės, atmestini kaip nepagrįsti leistinais įrodymais.

Nurodytais motyvais atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto nuomos mokesčio už 2009 m. balandžio mėn. priteisimo.

Skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumas dalyje dėl priteisto 1138,62 Lt įsiskolinimo už komunalines paslaugas apeliaciniame skunde grindžiamas ta aplinkybe, kad sudarius nuomos sutartį, ieškovei buvo sumokėta 1200 Lt užstato. Šalių sutarties 4.1. p. numato 1200 Lt avansinę įmoką, kuri lieka nuomotojai kaip užstatas iki sutarties galiojimo termino pabaigos. Šios įmokos sumokėjimą atsakovė įrodinėja savo, trečiojo asmens paaiškinimais, liudytojo T. R. parodymais. Apylinkės teismas, įvertinęs šiuos bei kitus byloje pateiktus duomenis, teisingai sprendė, kad nurodytos sumos sumokėjimo ieškovei fakto atsakovė neįrodė, kadangi visus kitus mokėjimus (tiek nuomos mokesčio, tiek ir už paslaugas) atsakovė atlikdavo pavedimais per banką, o ieškovės sutarties sudarymo metu išsakytą pageidavimą gauti į banko sąskaitą ir šią sumą patvirtino liudytojas T. R.. Atsižvelgdamas į apylinkės teismo nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, susijusius su 1200 Lt užstato ieškovei sumokėjimu, kadangi ši aplinkybė neįrodyta.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų būtinųjų priemonių visoms reikšmingoms bylos aplinkybėms ištirti ir dėl jų motyvuotai pasisakė, taip priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris turi būti paliktas nepakeistas, o apeliacinis skundas – atmestas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei E. A. iš atsakovės D. B. priteistinos jos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. B. 240 Lt už advokato pagalbą ieškovės E. A. naudai.

Teisėjas Vytautas Zelianka