Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. D. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja I. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 5-184 (toliau – ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimas); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 68-103 „Dėl I. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2021-09-06 skundo“ (toliau – ir Mokesčių inspekcijos sprendimas); 3) Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (27.13 MR) FR0682-197 (toliau – ir Klaipėdos AVMI sprendimas).

Kadangi pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalies straipsnyje nustatytų reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą iki 2022 m. balandžio 14 d. skundo trūkumams pašalinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad kadangi pareiškėja teismo nustatytu terminu nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, jai buvo išaiškintos skundo trūkumų nepašalinimo pasekmės, yra pagrindas skundą laikyti nepaduotu.

II.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog kreipdamasi į teismą pateikė Mokestinių ginčų komisijos sprendimą, kaip numatyta ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju, esant poreikiui, teismas pats galėjo išsireikalauti iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimus (ABTĮ 56 str. 5 d.), taip padėdamas pareiškėjai įgyvendinti procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.). Pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartyje trūkumai iš esmės netrukdė pradėti administracinės bylos teiseną.

Pareiškėja pažymi, kad tame pačiame teisme pateiktas ir analogiškas pareiškėjos sutuoktinio S. D. skundas, kurį teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-3999-484/2022 priėmė ir nustatė terminą atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikti atsiliepimus bei iš Mokestinių ginčų komisijos išreikalavo mokestinio ginčo medžiagą. Pareiškėjos prašymu iš Mokestinių ginčų komisijos išreikalavus mokestinio ginčo medžiagą, akivaizdu, kad šioje medžiagoje yra ir minėti vietinio ir centrinio mokesčių administratoriaus sprendimai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad skundas neatitinka keliamų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos skundas laikomas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja atskirajame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pats galėjo išsireikalauti iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimus, kadangi tame pačiame teisme pateiktas ir analogiškas pareiškėjos sutuoktinio S. D. skundas, kurį teismas administracinėje byloje Nr. eI3-3999-484/2022 priėmė ir iš Mokestinių ginčų komisijos išreikalavo mokestinio ginčo medžiagą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. gegužės 4 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą, Mokesčių inspekcijos sprendimą ir Klaipėdos AVMI sprendimą. Kartu su skundu pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė Mokestinių ginčų komisijos sprendimą ir prašė „išreikalauti iš VMI prie FM dokumentus, susijusius su Pareiškėjos mokestiniu patikrinimu“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, pasiūlydamas jai pateikti ginčijamus VMI ir Klaipėdos AVMI sprendimus (ABTĮ 33 str. 1 d.). Pareiškėjai išaiškintina, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu.

Patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis S. D. su panašiu skundu 2022 m. gegužės 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 5-183; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 68-104 „Dėl S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2021-09-06 skundo“; 3) Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (27.13 MR) FR0682-197. S. D. skunde teismui pateikė analogišką prašymą, kaip nagrinėjamoje byloje, – „išreikalauti iš VMI prie FM dokumentus, susijusius su Pareiškėjo mokestiniu patikrinimu“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-3999-484/2022 (proceso Nr. 3-61-3-01412-2022-7) nutarė priimti pareiškėjo S. D. skundą ir išreikalauti iš Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės mokestinio ginčo medžiagą.

Taigi, esant panašioms bylų aplinkybėms, reikalavimams ir analogiškiems prašymams dėl medžiagos išreikalavimo, nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-3999-484/2022, skundų priėmimo klausimas buvo išnagrinėtas priimant skirtingus sprendimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Kaip jau minėta, pareiškėja ir jos sutuoktinis Vilniaus apygardos teismui 2022 m. gegužės 4 d. pateiktuose skunduose skirtingose bylose suformulavo panašius reikalavimus ir nurodė analogiškus prašymus. Tačiau, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI3-3999-484/2022 nustatė, kad S. D. skundas paduotas nustatytu terminu, atitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24–25 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl priimtinas nagrinėti, o nagrinėjamoje byloje vėliau priimta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi nustatytas pareiškėjai terminas skundo trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi administracinė byla Nr. eI3-3999-484/2022 ir nagrinėjama byla yra iš esmės panašios bylos, šiose bylose pareiškėjos ir jos sutuoktinio skundų priėmimo klausimas turėjo būti išspręstas analogiškai.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, negali būti laikoma teisėta, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos I. D. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos I. D. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.