Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-10-14 · Administracinė byla Nr. I-190-142/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-14
Bylos Nr.
I-190-142/2010
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Halina Zaikauskaitė, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
Pareiškėjas
P. M., A. B.
Trečiasis asmuo
AB Rytų skirstomųjų tinklų, AB Rytų
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Adm. byla Nr.I-593-142/09(S)NUTARTIS2009 m. birželio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui P. M., trečiojo suinteresuoto asmens AB Rytų skirstomųjų tinklų atstovei I. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. M.ir A. B. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto 2008 09 18 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) inžineriniams (elektros) tinklams tiesti ir projektavimo sąlygų sąvado 2007-10-10 Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, trečiasis suinteresuotas asmuo AB Rytų skirstomieji tinklai.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai P. M. ir A. B. (toliau – pareiškėjai) 2008 12 30 padavė teismui skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2008 09 18 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) inžinieriniams (elektros) tinklams tiesti.

Šis skundas priimtas 2008 12 31 teismo nutartimi.

Pirminis skundas, paduotas 2008 12 04, jame buvo keliamas ir reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos projektavimo sąlygų sąvadą 2007-10-10 Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde pareiškėjai paaiškina, kad statybos leidimas išduotas techninio projekto, parengto pagal savivaldybės administracijos išduotą projektavimo sąlygų sąvadą 2007-10-10Nr. RPS. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Statybos leidimu leidžiama tiesti didelio galingumo (10KV) požeminį elektros kabelį (trasos ilgis 285 m) Gervių gatvėje, taip pat per kvartalo vaikų žaidimo aikštelę ir greta saugomų želdinių.

Mano, kad statybos leidimas ir projektavimo sąlygų sąvadas naikintini, nes yra neteisėti, pagrįsti teismo jau panaikintais arba sustabdytais teisės aktais.

Pažymi, kad tai jau trečias atsakovės bandymas apeiti įstatymus ir įgyvendinti negaliojančius sprendinius. Nurodo, kad atsakovas jau ne kartą neteisėtai išdavė naujus statybos leidimus, kai teismas stabdė galiojančius leidimus.

Nurodo, kad yra kitų pagrindų statybos leidimui (duomenys neskelbtini) ir jo projektavimo sąlygų sąvadui 2007-10-10Nr. (duomenys neskelbtini) naikinti.

Elektros kabelio linija buvo nutiesta dar sovietiniais metais, neatsiklausus gyventojų sutikimo, per vaikų žaidimų aikštelę, o ginčijamas statybos leidimas išduotas to paties kabelio rekonstrukcijai. Pažymi, kad Žvėryno šiaurinės dalies detaliajame plane (patvirtintas Vilniaus miesto tarybos 1999 m.) toje vietoje nenurodyta tiesti jokių tinklų. Dėl to savivaldybės administracija galėjo kabelių linijos rekonstrukciją panaudoti kaip puikią progą elektros linijai iš vaikų žaidimų aikštelės iškelti. Techniškai buvo įmanoma liniją perkelti keliais metrais į vakarus. Pažymi, kad projektavimo dokumentuose vaikų aikštelė iš viso nenurodoma, darbų sąrašuose nenumatytos lėšos tos aikštelės išsaugojimui. Tokios elektros kabelio linijos tiesimas reiškia vaikų aikštelės panaikinimą, nes būtinos linijos apsaugos zonos. Tiesiama linija kelia grėsmę ir esamiems želdiniams.

Skundo papildyme (t. I, b. l. 149-151) pareiškėjai paaiškina papildomai, kad 1968 metais įrengta vaikų žaidimo aikštelė yra vienintelė Paribio g. kvartale. Mano, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo privalo įrodyti, kad per vaikų žaidimo aikštelę elektros kabelis nutiestas prieš 40 metų. Nurodo, kad naujo kabelio tiesimas numatytas nauja trasa, kuri nėra nustatyta Žvėryno šiaurinės dalies detaliajame plane, todėl trasa bus tiesiama neteisėtai. Šis planas reikalauja, kad naujai tiesiami inžinieriniai tinklai būtų įrengiami detaliajame plane numatytose vietose. Nauja trasa E4, kuria bus tiesiamas kabelis, nėra numatyta detaliajame plane, todėl statybos darbai nelaikytini rekonstrukcija, o laikytini nauja statyba, kurios teisėtumui būtinas detaliojo plano pakeitimas, numatant šią naują trasą detaliajame plane ir viešai apsvarstant šį sprendinį su gyventojais Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Statybos leidimo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad elektros kabelis bus tiesiamas senąja trasa, tačiau tokiems teiginiams prieštarauja statybos projekto brėžinio sprendiniai, numatantys elektros kabelio tiesimą detaliajame plane nenumatyta trasa. Toks vidinis individualaus teisės akto prieštaravimas turėjo būti panaikintas išduodant statybos leidimą. Tai rodo, kad statybos leidimas išduotas pažeidžiant galiojantį detalųjį planą ir kelia grėsmę Paribio kvartalo vaikų žaidimų aikštelei, nes pažeidžia statybas ir teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus.

Atkreipia dėmesį į tai, kad kabelio tiesimo projektas parengtas atsižvelgiant į teismo panaikintus sprendinius – Gervių gatvės rekonstrukciją, nelegalų jos išplatinimą, nelegaliai numatytas inžinierines komunikacijas ir kt. Tos aplinkybės buvo išnagrinėtos administracinėje byloje Nr. I-726-17/2006. Mano, kad iš neteisėtų sprendinių negali atsirasti teisėti, dėl to skundžiami aktai turi būti naikinami.

Teismo posėdžiuose pareiškėjas P. M. palaikė visus teismui pateiktus reikalavimus.

Teismo posėdyje 2009 04 08 papildomai paaiškino, kad turi teisę šiuo atveju kaip privatus asmuo ginti viešąjį interesą. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2004 01 23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-11-04, administracine byla Nr. A3-64-07 . Taip pat remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 7 punktu, tuo, kad šis įstatymas ypatingą reikšmę skiria teritorijų planavimo viešumui. Todėl teisės normos, reglamentuojančios planavimo viešumą, suponuoja, kad asmenų, kurių teises ir interesus teritorijų planavimas liečia, dalyvavimas planuojant teritorijas yra itin svarbus teritorijų planavimo principas. Teismas vertina, kad valdžios institucijos turi užtikrinti asmenų subjektinės teisės įgyvendinimą detaliojo planavimo procese ir ši teisė turi būti reali, o ne iliuzinė (administracinė byla Nr. A3-94-07).

Remiasi Konstitucijos 19 straipsniu, 53 straipsnio 3 dalimi, 54 straipsniu, Konstitucinio Teismo 1998 06 01 nutarimu, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu.

Teigia, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalo ginti viešąjį interesą ir užtikrinti mieste sveiką ir saugią aplinką, gyvenimo kokybę. Tuo tarpu ginčijami aktai rodo, kad atsakovas elgiasi priešingai. Tokie veiksmai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui, kuriame numatyta, kad privaloma atsižvelgti į visuomenės poreikius, į žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų interesus. Atsižvelgti į visuomenės interesus įpareigoja ir Statybos įstatymo nuostatos.

Pareiškėjas rėmėsi Konvencijos „Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais“ nuostatomis. Teigia, kad savivaldybės administracijos aktus ginčija dėl to, kad jie buvo parengti ir priimti apeinant visuomenę, nes apeitas detaliojo planavimo, specialaus planavimo procesas, kurie turėjo vykti, nes duomenų esančiuose teritorijų planavimo dokumentuose nepakako.

Remiasi žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 01 20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 ir teigia, kad Paribio kvartale aiškiai išsiskiria bendro naudojimo plotai (želdynai) ir infrastruktūros plotai (pažymėti pilka spalva). Tokių inžinierinių tinklų tiesimas, kuris leistas ginčijamu statybos leidimu, nenumatytas tos vietovės detaliajame plane.

Ginčijamiems sprendiniams nustatyti, savivaldybės administracija privalėjo vykdyti specialųjį ir detalųjį planavimą, tačiau ji neteisėtai nustatė inžinierinių tinklų tiesimo trasas projektavimo sąlygų sąvadu. Taip iš gyventojų ir visuomenės buvo atimta teisė dalyvauti priimant sprendimus dėl jų gyvenamosios aplinkos, komunikacijų trasos nustatytos savavališkai, pasirinktos ne saugiausios, bet žalingiausios aplinkai ir gyvenimo kokybei.

Inžinierinių tinklų trasas leista tiesti ne esamais komunikacijų koridoriais, o per bendro naudojimo rekreacines teritorijas (želdynus), per vaikų žaidimo aikštelę, per kitiems gyvenamiesiems namams numatytus priskirti sklypus, kur dabar tokių komunikacijų nėra. Šių trasų tiesimas ir buvimas darys neigiamą poveikį kvartalo aplinkai ir bendrų teritorijų (želdynų, vaikų žaidimo aikštelės ir kt.) naudojimui pagal dabartinę paskirtį. Neigiamą poveikį darys ir pats tinklų tiesimas ir darbų vykdymas. Elektros tinklų tranšėjas leidžiama kasti pernelyg arti ąžuolo ir eglių. Grėsmė kyla ir kitapus T. Narbuto g. augančiam didžiuliam ąžuolui, nes požeminiai elektros kabeliai tiesiami tiesiai per šio ąžuolo apsaugos zoną, nors tai draudžia įstatymas.

Mano, kad atsakovas galėjo leisti tiesti kabelius įprastu būdu – po šaligatviais arba asfaltuotais keliukais. Šiuo metu po želdynais jokie kabeliai neina. Teisės aktuose augalams nustatytos nemažos apsaugos zonos – nuo 1 m iki 2 m pločio. Todėl daugelis medžių bus išnaikinta. Mano, kad tai daroma tikslingai siekiant sunaikinti želdynus.

Pažymi, kad aptariamoje teritorijoje yra daug intensyvaus eismo gatvių, didelis transporto judėjimą, todėl teritorija stipriai užteršta. Kvartale yra 10 nedidelių želdynų, kurie yra bendro naudojimo paskirties žemėje. Per kvartalą vingiuoja Gervių gatvelė – XIX-XX a. sandūroje susiformavęs siauras (kai kur net 3 m pločio nesiekiantis) keliukas, apaugęs senais brandžiais medžiais, tarp jų yra 55 cm skersmens beržas, 43 cm skersmens liepa, viena seniausių Žvėryne, kiti vertingi medžiai, yra ir retų veislių augalų.

Šie želdynai Žvėryno gyventojams yra labai svarbūs, nes tai vienintelė priemonė, apsauganti nuo taršos. Želdynų vaidmuo patvirtinamas ir 1998 m. Vilniaus m. Žvėryno seniūnijos želdynų plėtojimo schema, kuri turi specialiojo plano statusą, nes patvirtinta Vilniaus m. tarybos 1998 02 04 sprendimu Nr. 127.

Jeigu anksčiau savivaldybės administracija, išduodama sąlygas detaliesiems planams rengti, nurodydavo privalomai laikytis želdynų plėtojimo schemos, tai šiuo atveju projektavimo sąlygų sąvade „pamiršo“ nurodyti bent kokius nors aplinkosauginius reikalavimus. Pažymėjo, kad atsakovas nepaisė fakto, jog pagal įstatymus visi kvartalo želdiniai turi saugotinų statusą. Remiasi Vyriausybės 1992 05 12 nutarimu Nr. 343, aplinkos ministro 2004 08 04 įsakymu Nr. D1-423. Pažymi, kad Paribio g. kvartalas ir visi jame esantys želdiniai yra bendro naudojimo valstybinės žemės teritorijos, priklausančios Pasaulinio paveldo objekto – kultūros paminklo U1P – Vilniaus istorinio centro apsaugos zonai, kuri patvirtinta Kultūros vertybių apsaugos departamento prie LR kultūros ministerijos 2005 04 19 įsakymu Nr. I-167. Tvirtina, kad iš patvirtintų brėžinių akivaizdu, kad nukentės teritorijos želdiniai. Atsakovas želdinių apsaugos neužtikrino.

Teismo posėdyje 2009 06 15 pareiškėjas P. M. pabrėžė, kad Paribio kvartalo teritorijos želdynai yra saugotini. Projektavimo sąlygų sąvadai turėjo nustatyti aplinkos (želdynų ir želdinių) apsaugos sąlygas, turėjo būti atlikti derinimai su aplinkosaugos institucijomis bei užtikrintos statybos leidimų apsaugos priemonės.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 138-140) rašo, kad skundas yra nepagrįstas.

Remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir aiškina, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų apie vaikų žaidimų aikštelės egzistavimą, konkrečią jos buvimo vietą ir teisėtą jos valdymo, disponavimo arba naudojimosi ja pagrindą. Nesant tokių įrodymų negalima konstatuoti ir ginčo objekto buvimo. Remiasi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir teigia, kad pareiškėjai savo skunde nenurodo, koks įstatymas saugo jų interesą, kokia subjektinė teisė yra pažeista ar ginčijama, nepateikiama dėl to jokių įrodymų. Nesant pareiškėjų subjektinės teisės, laikytinas nepagrįstu ir reikalavimas panaikinti statybos leidimą. Ginčijamas statybos leidimas tai individualus, vienkartis teisės taikymo aktas, kuris gali būti panaikintas teismui nustačius jo prieštaravimą norminiams teisės aktams. Pareiškėjai nenurodo, kokiam norminiam teisės aktui prieštarauja statybos leidimas, todėl jų reikalavimas taip pat laikytinas nepagrįstu. Paaiškina, kad vaikų žaidimų aikštelės negali būti esamų elektros tinklų apsaugos zonoje, todėl jeigu vaikų žaidimų aikštelė ten yra, tai būtų piktnaudžiavimas.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje 2009 04 08 atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė skundą atmesti. Į teismo posėdį 2009 06 15 atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB Rytų skirstomieji tinklai atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 117—119) paaiškina, kad su skundu nesutinka, mano, kad skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Paaiškina, kad elektros kabelių linija, jungianti transformatorines pastotes TR-318 ir TR-656, buvo įrengta ir pradėta eksploatuoti 1970 metais, t. y. beveik prieš 40 metų. Įvykus tokio kabelio gedimui elektros energijos tiekimas nutruktų 3 transformatorinėms pastotėms, iš kurių elektros energija tiekiama vartotojams, kabelio rekonstrukcija yra būtina. Būtina nutiesti naują kabelį. Nurodytos priežastys sąlygojo tai, kad 2007 09 07 AB Rytų skirstomieji tinklai pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą projektavimo sąlygoms gauti, 2007 09 12 – Elektros energijos vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų paraišką. 2007 10 10 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė AB Rytų skirstomieji tinklai Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį 10kV kabelių linijos nuo TR-318 iki TR-656 rekonstrukcijai UAB „Fisanta“ parengė techninį projektą. Šiam techniniam projektui vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008 09 18 išdavė Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) .

Skundžiamu statybos leidimu AB Rytų skirstomiesiems tinklams buvo suteikta teisė vykdyti 10 kV kabelių linijos „TR-318-TR-656“ rekonstravimą. Naujas kabelis bus tiesiamas ta pačia trasa, kur yra nutiestas elektros kabelis bei kiti kabeliai. Tai nurodo ir pareiškėjai. Remiasi Ūkio ministerijos 1998 04 24 įsakymu Nr. 151 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių nuostatomis ir paaiškina, kad iš abiejų šiuo metu esančios elektros linijos pusių nuo kabelių linijų konstrukcijų kraštinių taškų esančioms 1 metro pločio žemės juostoms yra nustatytos elektros tinklų apsaugos zonos, kurioms taikomi minėtose taisyklėse nustatyti apribojimai. Dėl to pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad tokie apribojimai atsiras naujai.

Pareiškėjai nenurodo, kokius konkrečius įstatymus bando apeiti savivaldybės administracija, išduodama ginčijamą statybos leidimą. Pareiškėjų nurodomuose panaikintuose statybos leidimuose nebuvo sprendžiamas kabelio rekonstravimo klausimas. Techninis projektas, kuriam vykdyti yra išduotas ginčijamas statybos leidimas, nėra niekaip susijęs su pareiškėjų nurodytais panaikintais statybos leidimais. Nors techniniame projekte yra įvertinti techninių projektų „Gervių g. nuo Paribio g., Vilniaus m.“ bei „Daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) sprendiniai“, bet tie sprendiniai niekaip neįtakoja elektros kabelio tiesimo projekto sprendinių. Į panaikintais statybos leidimais patvirtintus techninius projektus šiame projekte buvo atsižvelgta tik tiek, kiek tai susiję su gatvių, jų ribų bei anksčiau suprojektuotų inžinierinių tinklų (nesusijusių su suprojektuotu kabeliu) atvaizdavimu 10 kV elektros kabelio plane. Nei suprojektuoto kabelio trasai, nei jo parametrams panaikinti techniniai projektai jokios įtakos neturi.

Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal skundžiamą statybos leidimą būtų tiesiami ne nauji elektros tinklai, o rekonstruojami seni, nepagrįstas pareiškėjų argumentas, jog Žvėryno detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus m. tarybos 1999 m., šioje vietoje nenumatyta tiesti jokių kitų tinklų. Toks kabelis jau buvo patiestas, todėl jokių papildomų tinklų tiesimas detaliajame plane ir neturėjo būti numatytas.

Pažymi, kad Elektros tinklų apsaugos taisyklės nustato, kad baigus elektros tinklų rekonstrukcijos darbus, elektros linijas eksploatuojančios organizacijos turi sutvarkyti teritorijas ir žemės naudmenas taip, kad jos būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį. Dėl to pareiškėjų argumentai, kad tiesiant kabelį bus sunaikinta vaikų žaidimo aikštelė, taip pat yra nepagrįsti, nes atlikus kabelio tiesimo darbus žemės dangos privalės būti atstatytos.

Paaiškina, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad tiesiama elektros linija kelia grėsmę želdiniams. Priešingai, išduodant skundžiamą statybos leidimą techniniam projektui ir statybos leidimo išdavimui pritarė visų kompetentingų institucijų atstovai, taigi projektas buvo visapusiškai išnagrinėtas ir įvertintas, jokių neatitikimų teisės aktams nenustatyta.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai savo skundo motyvų ir argumentų nepagrindė jokiais įrodymais – nepateikė duomenų apie jų nurodytos vaikų žaidimo aikštelės buvimą, teisėtą įrengimą, suprojektuoto elektros kabelio trasos ir vaikų žaidimo aikštelės vietos sutapimą ir pan. Atsakovai nenurodė teisės normų, kurias pažeidžia skundžiamas statybos leidimas ar kurios buvo pažeistos šį leidimą išduodant.

Daro išvadą, kad skundžiamas statybos leidimas nepažeidžia pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų, leidimas išduotas teisėtai, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Pažymi, jog skundžiamo statybos leidimo panaikinimas sukeltų materialinių nuostolių AB Rytų skirstomiesiems tinklams, nes jie patirtų naujo techninio projekto rengimo, statybos leidimo gavimo ir pan. išlaidas. Be to, laiku neatlikus kabelio rekonstrukcijos, žalą patirti gali ir elektros energijos vartotojai, kuriems, sugedus dabartiniam kabeliui, nebūtų teikiama elektros energija. Prašo skundo netenkinti.

Papildomai 2009 03 16 rašte (t. I, b. l. 190) paaiškina, kad išanalizavus pareiškėjų pateiktus papildomus įrodymus, nustatė, kad per jų nurodomą vaikų žaidimo aikštelę naujas kabelis nebus tiesiamas, o šiuo metu greta vaikų žaidimo aikštelės nutiestas senasis (1970 m. pradėtas eksploatuoti) kabelis, įvykdžius darbus pagal projektą, bus atjungtas ir nenaudojamas. Paaiškina, kad atsiliepime į skundą išdėstydami nesutikimo su skundu argumentus, neturėjo duomenų apie tai, kurioje vietoje yra vaikų žaidimo aikštelė, tik darė prielaidą apie jos buvimo vietą. Atsižvelgdami į tai mano, kad pareiškėjų skundas netenkintinas, nes yra nepagrįstas – per skunde nurodytą vaikų žaidimo aikštelę pagal ginčijamą statybos leidimą nebus tiesiamas naujas elektros kabelis, o šiuo metu ten esantis kabelis bus atjungtas ir nebenaudojamas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžiuose atstovė palaikė atsiliepimą ir 2009 03 18 teisme gautą paaiškinimą. Pažymėjo, kad tiesiamas kabelis numatytas ypatingai saugus, įdėtas į vamzdį, kas apsaugos ir želdinius ir suteiks kabeliui didesnį patvarumą. Projektas parengtas laikantis teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjai neįrodė, kad vykdant projektą bus padaryta žala želdiniams. Prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintinas, o bylos nagrinėjimas stabdytinas.

Ginčo teisiniams santykiams spręsti taikytina Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija), nes ši konvencija reglamentuoja tokias visuomenės teises, kaip: teisę gauti informaciją apie aplinką iš valstybės institucijų, dalyvauti sprendimų priėmimo procedūrose bei teikti savo pasiūlymus ir ginti savo pažeistas teises nepriklausomose ir nešališkose institucijose.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 d. nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnis taip pat įpareigoja apygardų administracinius teismus vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 04 03 priėmė nutartį Nr. P-822-58/2009 ir 2009 04 10 priėmė nutartį Nr. P-822-85/2009 atnaujinti procesą administracinėse bylose dėl to, kad 2009 m. sausio 22 d. „Valstybės žiniose“ Nr. 8 publikuotas Orhuso konvencijos lietuviškas tekstas iš esmės skyrėsi nuo anksčiau publikuoto ir nagrinėjant bylas galimai buvo padaryta materialinės teisės normų pažeidimai jas taikant – administracinių bylų Nr. A-556-1850/09 ir A-502-1859/09. Išnagrinėjus šias administracines bylas, gali būti suformuota nauja praktika Orhuso konvencijos nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimu. Dėl to yra pagrindas nagrinėjamą administracinę bylą sustabdyti, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės minėtas administracines bylas.

Be to, daroma išvada, kad šios bylos nagrinėjimui prejudicinę reikšmę turi sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-7484-14/2007. Šioje byloje ginčijamas statybos leidimas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) statybai, taip pat projektavimo sąlygų sąvadas išduotas šiai statybai. Nagrinėjamoje byloje taip pat ginčijamas projektavimo sąlygų sąvadas, kuriame yra nuoroda, kad ginčijamame projekte yra įvertintas (ir privalo būti įvertintas) techninis projektas „Daugiabutis gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini)“(ginčijamo projekto aiškinamasis raštas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento direktoriaus 2007 04 04 Susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini), t. I, b.l. 28, 127, antra pusė). Administracinėje byloje Nr. I-7484-14/2007 priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 11 24 nutartis (A146-1514/2008) sustabdyti administracinę bylą iki bus atlikta ekspertizė. Dėl to yra pagrindas administracinę bylą sustabdyti, kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7484-14/2007.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 82 straipsnio 8 dalimi, 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 99 straipsnio 2 punktu teismas

nutaria:

atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėtos administracinės bylos Nr. A-556-1850/09 ir Nr. A-502-1859/09 ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-7484-14/2007.

Nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Bronius JanuškaIrena PaulauskienėHalina Zaikauskaitė