Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-462-593/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-12
Bylos Nr.
1-462-593/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
I. T., K. T.
Kaltinamasis
M. S.

Baudž. byla Nr. 1-462-593/2013 Proceso Nr. 26-1-01516-2011-7 Procesinių sprendimų kategorija: 1.1.4.3; 1.1.7.2.7; 1.2.14.10; 1.2.26.21; 2.3.6.4.5.2

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 12 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja D. J., sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nukentėjusiosioms I. T. ir K. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., gimęs 1988 08 21, Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2007 03 05 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – 6 MGL, t.y. 750 litų bauda,

2011 01 18 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. – 4 MGL (520 litų bauda)

bausmę atlikęs, teistumui neišnykus kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 187 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2011 11 13 apie 4 val. 25 min, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, daužydamas M. T. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) duris, triukšmavo laiptinėje reikalaudamas jį įliesti į butą, padegdamas reklaminius lankstinukus šalia nurodyto buto durų, dėl ko buvo apgadintos minto buto durys 450 litų vertės bei išdaužydamas šio buto įstiklinto balkono lango stiklą 50 litų vertės, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

K. M. S. kaltę pripažino ir paaiškino, jog buvo pas draugą, vartojo alkoholį ir draugas pasakė, kad kaimynė kviečia į svečius. Nuėjo iki tos kaimynės, po to ten paliko telefoną ir ėjo jo pasiimti, tačiau kaimynė neįsileido. Norėdamas pasiimti paliktą savo telefoną, skambino į duris, bet ji neįsileido. Bandė įlipti per balkono langą, dėl ko išdužo įstiklintas langelis. Po to šalia durų padegė reklaminius lankstinukus, tačiau paskui pats juos užgesino. Durys nedegė, jų nereikėjo gesinti, degė tik lankstinukai, nuo jų aprūko durys. Pamatęs, kad rūksta durys, lankstinukus užgesino. Supranta, kad savo veiksmais padarė žalą. Durų nepadeginėjo, benzinu jų neapliejo, o nevykusiai pajuokavo. Savo veiksmus vertina blogai, gėda. Dabar gerai neprisimena, ar pirma lipo per balkoną, ar padegė lankstinukus. Teigia, jog galėjo nuo stiklų įsipjauti. Mano, kad kiti ten buvę asmenys viską gali atsiminti geriau, nes jie buvo blaivūs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji I. T. nurodė, jog visa šeima buvo išvykusi, o dukra likusi namuose. Apie viską sužinojo tik ryte, kai dukra paskambino ir pasakė, kad įsibrovė į butą. Dukra sakė, kad kaimynas bandė įsibrauti į butą, nors jo niekas nekvietė. Iš pradžių paskambino, įėjo į butą, o paskui nenorėjo įsileisti. Gal ir paliko telefoną. Dukra sakė, kad bandė per duris brautis. Kad degino duris – nematė, nes buvo bute. Grįžusi I. T. rado aprūkiusias duris ir išdaužytą balkono stiklą. Durys nuo aprūkimo nenusivalo, jos tokios ir likę. Reklaminių lankstinukų buvo primėtyta, kilimėlis sintetinis guminis. Kaltinamasis po to buvo atėjęs, atsiprašė ir atlygino žalą, todėl pretenzijų kaltinamajam neturi, ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji K. T., nurodė, jog iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Jis buvo atėjęs į butą su draugu, jo draugo nepažinojo, kaip jie į butą įėjo neprisimena. Juos išvarė ir paskui jie vėl bandė įeiti. Ji nematė, kad degino duris, apie tai pasakė draugė. Kas kitas buvo su kaltinamuoju – nepažįsta, atrodo, jog kaimynas. Vaikinams įėjus, neprisimena ar prašė, kad jie išeitų. Kaip jie išėjo – neprisimena. Paskui jie vėl bandė įeiti į butą, išdaužė langą, o paskui draugė pasakė, kad padegė duris. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, aplinkybes pasakojo iš kitų asmenų pasakojimų, nes pati nieko nematė. Mamai skambino, kai buvo policija. Teigia, jog jai buvo šokas, todėl buvo kambaryje, girdėjo, kaip dužo stiklas, dūmų nematė ir nejautė. Kai atvyko policija, dūmai jau buvo išsisklaidę, matė, kad buvo apdegintos durys, prie durų matėsi kraujo, kilimėlis sudegęs nebuvo. Tas įvykis išgąsdino, labai pergyveno dėl to. Kas iškvietė policiją – nežino. Atvykus policijai jau niekas nedegė, popieriukai jau buvo užgesinti. Viskas buvo taip, kaip pasakojo kaltinamasis.

Liudytojas K. G. nurodė, jog kaltinamasis yra jo draugas, o nukentėjusiosios – kaimynės. K. G. einant iš parduotuvės namo, Karina jį pakvietė į svečius. Pas ją buvo draugės, todėl K. G. pasikvietė Mantą ir apie tai pasakė Karinai. Jiems atėjus, merginos baliavojo, jis taip pat atsinešė šampano. Kiek bute buvo žmonių – neskaičiavo, bet merginų buvo daugiau nei dvi, paskui dar atvažiavo kažkokie vaikinai, kurių nepažįsta. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kadangi tuo metu aplinkybes atsiminė geriau. Tą dieną buvo kartu su M. S. pavartoję alkoholio. Nematė, kaip M. S. daužė ir degino, kartu su juo nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu K. G. teigė (59 b.l.), jog į K. T. butą atvažiavo kažkokie vaikinai, kurie kvietėsi M. S. pakalbėti į lauką ir jis išėjo, kartu su juo išėjo ir K. G., tačiau pokalbio negirdėjo, stovėjo nuošaliau. Po to abu norėjo sugrįžti į 76 butą, tačiau durų niekas neatidarė, todėl pasiūlė M. S. eiti pas jį, t.y. K. G.. Mantas sutiko, tik pasakė, kad 76 bute paliko telefoną ir sakė, kad pasivys, tik pasiims telefoną. K. G. nuėjo į butą, lipdamas girdėjo, kad Mantas beldžia į duris ir prašo grąžinti telefoną. Kas vyko toliau nežino. Kada Mantas sugrįžo – neprisimena, kartu ėjo parūkyti, lipdami laiptais sutiko policijos pareigūnus, kurie nusivežė juos į Dainavos P. V. Mantas pasakojo, kad prie Karinos durų degino reklaminius lankstinukus, bandė patekti į butą pro balkoną ir išdaužė jo stiklą bei įsipjovė plaštaką.

Liudytoja O. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamasis pažįstamas iš matymo, o K. T. – buvusi klasiokė. 2011 m lapkričio mėnesį buvo Karinos gimtadienis, atėjo svečiai – M. S. ir dar vienas vaikinas, jo vardo nežino. Dabar aplinkybių neprisimena, teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir juos tvirtina. Ikiteisminio tyrimo metu O. K. nurodė, jog iš pradžių atėję vaikinai buvo ramūs, tačiau vėliau pradėjo rėkautis, elgtis kaip savo namuose ir tada Karina paprašė juos išprašyti. Vaikinai nėjo, sakė, kad kiek norės, tiek ir bus. Todėl O. K. paskambino savo pusbroliui Lukui. Jam atvykus, paaiškėjo, kad jis su M. S. draugai, jie pasikalbėjo ir Mantas, atsiprašęs jos, išėjo. K. L. išvažiavo, M. S. atėjo prie durų, pradėjo rėkauti, beldėsi, reikalavo įleisti. Paskui M. S. pradėjo rinkti reklaminius lankstinukus, krauti juos į krūvelę prie durų, ir padegė. Kiek padeginęs, pats užgesino. Tikrai M. S. buvo palikęs telefoną (35-36 b.l.). Mano, jog M. S. laužiuką degė prie durų iš pykčio, kad jie buvo išvaryti. Išeidama iš buto, matė pajuodusias duris.

Liudytoja R. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamąjį yra mačiusi 2011 metų lapkričio mėnesį, K. T. – jos klasiokė. 2011 11 13 buvo Karinos gimtadienis. Atėjo kaltinamasis ir dar vienas vaikinas, jie pradėjo bute rėkauti. Kaip jie bute atsidūrė nežino, durys buvo užrakintos, nežino, ar juos kas pakvietė. Kaltinamasis sakė neišeis, kol negrįš Karinos tėtis, kam jam reikalingas Karinos tėtis – neaiškino. Kaltinamasis pastūmė O. K., tada ji iškvietė savo draugus, kad jie išvarytų M. S.. Draugams atvažiavus, kaltinamasis išėjo iš buto, tada merginos užsirakino bute ir jo neįsileido, bet jis bandė įeiti per balkoną, balkone išdaužė vieną langą ir padegė duris. Kad padegė duris, matė O. K. ji sakė, jog žiūrėjo per akutę. Policiją iškvietė tuomet, kai pamatė, kad padegė duris, policiją kvietė O. K.. Vaikinams atėjus, jie iš pradžių nieko nedarė, vėliau pradėjo triukšmauti. Teigia, jog jai atrodo, kad atėjo nekviesti, jie ateidami atsinešė šampano. Paprašius jų išeiti – pradėjo elgtis grubiai, buvo išgėrę. Kai vaikinai išėjo ir pradėjo belsti į langą, Karina buvo užsidariusi vonioje iš baimės, o R. V. buvo kitame kambaryje, bijojo jų elgesio. Kai pasakė, kad durys padegtos, tada dar labiau išsigando, todėl skambino policijai. Atvykus policijai, vaikinų jau nebuvo.

Įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog Partizanų g. 38-ojo namo, 3-os laiptinės pirmo aukšto šviesaus šarvo durys yra pajuodę dviem dryžiais – suodžiais, kurie tęsiasi 20 cm ir gale nublanksta. Duryse, 15 cm aukštyje matomas išsilydęs paviršinis durų paketas. Ties durimis ir dviem pakopom žemyn matosi popieriaus skiaučių degėsiai – pelenai. Ties 75-ojo buto durimis matosi ant grindų besimėtanti medžiagos skiautė galimai su kraujo pėdsakais, ant grindų matomos stambios, galimai kraujo dėmės bei galimai į kraują įminto bato pėdsakas. Išėjus į kiemą ir apžiūrėjus balkono langą, matyti, kad du langų stiklai 1 metro X 0,2 metro išdaužti. Po balkonu matyti apie 1,5 m ilgio netaisyklingos formos medžio šaka su raudonomis dėmėmis bei daug cigarečių nuorūkų (6-9 b.l.).

Daiktų pateikimo metu M. S. pateikė juodus sportinius batelius (18 b.l.), kurie apžiūrėti daiktų apžiūros metu (19-20 b.l.).

2011 11 13 M. S. nustatytas 0,85 promilių girtumas (92 b.l.)

Aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog M. S. buvo išprašytas iš nukentėjusiosios K. T. bute vykusio vakarėlio. Jis bandė sugrįžti atgal į butą, garsiai beldėsi, daužė buto duris, triukšmavo, tačiau bute buvę merginos jo neleido. Tuomet M. S. bandė įsibrauti į butą pro balkoną, išdauždamas jo lango stiklus, tačiau nepavykus, jis prie K. T. buto uždegė reklaminius lankstinukus, kurie degdami skleidė dūmus ir galimai nuo sukeltos temperatūros buvo pažeistas durų paviršius, durys aprūko. Nors M. S. mėgino į butą sugrįžti dėl palikto telefono (tas aplinkybes patvirtina nukentėjusioji bei liudytojai O. K. ir K. G.), tačiau toks jo pasirinktas būdas pasiimti telefoną ir tokie veiksmai laikytini įžūliais (triukšmo kėlimas laiptinėje, durų daužymas, brovimasis pro balkoną) ir vandališkais (lango išdaužymas, durų apgadinimas) ir šiais veiksmais akivaizdžiai buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

M. S. buvo kaltinamas pagal LR BK 187 str. 2 d., t.y. tuo, jog 2011 11 13 apie 4 val. 35 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žinodamas, kad bute yra nepilnametė K. T., gim. 1994 11 09 su draugėmis, tyčia padegdamas M. T. priklausančio buto, esančio Kaune, Partizanų g. 38-76, Kaune, duris, sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, kai dėl to galėjo nukentėti žmonės, tuo padarydamas M. T. 450 litų turtinę žalą.

Teisme ištirtais įrodymais nustatyta, jog M. S. uždegė ne pačias duris, kaip tai nurodyta, kaltinime, o šalia jų sukrovė ir uždegė popierinius reklaminius lankstinukus. Tačiau tokiais jo veiksmais buvo apgadintos ir durys, kurių, kaip teigė kaltinamasis, jis uždegti ar sugadinti nenorėjo. BK 187 str. 2 d. numatyto nusikaltimo kvalifikavimui būtina asmens kaltė – asmens suvokimas, kad jis turtą gadina visuotinai pavojingu būdu, ir nori taip veikti. Minėta veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Akivaizdu, jog M. S. suvokė, jog uždegdamas popierius laiptinėje, šalia sintetinio kilimėlio ir šarvuotų durų, jis sukels gaisrą, medžiagų smilkimą, dėl ko bus sugadintas turtas ir kils ugnies ar dūmų pavojus bute esantiems asmenims. Nustatant, ar tokie M. S. veiksmai atlikti visuotinai pavojingu būdu, būtina nustatyti, ar kaltininkas suvokia, jog jis panaudoja tokį būdą, kuris yra pavojingas ne vieno, o dviejų ar daugiau asmenų gyvybei ar sveikatai. Neginčijamai nustatyta, jog M. S. žinojo, jog K. T. bute, be jos pačios, yra ir daugiau merginų, taip pat, įvertinus tai, jog lankstinukai buvo uždegti laiptinėje, akivaizdu, jog kituose butuose taip pat gyvena žmonės, kurių sveikatai kilo grėsmė. Todėl šiuo konkrečiu atveju uždegant popierius laiptinėje, turto sugadinimo būdas vertintinas visuotinai pavojingu.

LR BK 23 straipsnyje numatytas savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką galimas iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti (BK 23 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju durys neužsidegė, o tik aprūko ir galimai karštis paveikė jų paviršių. Neužsidegė ir aplink duris esantys daiktai (kilimėlis prie durų). Šios pasekmės nekilo, nes kaltinamasis M. S. uždegtus lankstinukus pats užgesino, t.y. ėmėsi aktyvių veiksmų nutraukti pradėtą nusikalstamą veiką, t.y. savanoriškai atsisakė baigti nusikaltimą. Įvertinus tai, jog M. S. atliktuose veiksmuose yra kito nusikaltimo, t.y. viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis, jis turi atsakyti už šią nusikalstamą veiką pagal LR BK 284 str. 1 d., o pagal LR BK 187 str. 2 d. – išteisintinas, jam nepadarius šios veikos.

Bausmė ir jos skyrimo motyvai

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis nusikaltimą įvykdė būdamas teistas už nusikaltimą nuosavybei bei viešosios tvarkos pažeidimą, teistumams neišnykus, bausmes atlikęs, nepraėjus nė metams po bausmės paskyrimo. Taip pat atsižvelgtina, jog padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str.), nusikaltimas tyčinis, baigtas. Todėl, vadovaujantis LR BK 56 str. M. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė, įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, taip pat M. S. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltę pripažino, nukentėjusiesiems žalą atlygino), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – apsvaigimą nuo alkoholio, nustatytina mažesnė nei LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Įvertinus tai, jog ankstesnės bausmės M. S. buvo paskirtos baudžiamaisiais įsakymais ir pats teismo procesas, t.y. byla nebuvo nagrinėjama teisiamojo posėdžio metu, negalėjo jam padaryti auklėjamojo poveikio, įvertinus jau minėtas atsakomybę lengvinančią ir sunkinčią aplinkybes, žalos atlyginimą, teismas laikosi nuomonės, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant ir skiriant teismo įpareigojimus.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) 298, 301, 302 str., 303 str.1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. S. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Pagal LR BK 187 str. 2 d. M. S. išteisinti, jam nepadarius (savanoriškai atsisakius pabaigti nusikaltimą) šios nusikalstamos veikos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011 11 13 iki 2011 11 14, t.y. dvi paras (64-66 b.l.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja D. J.