Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas), Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. G. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. apie 11 val. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. apie 18 val., veikdamas kartu su P. G., nulauždamas garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), garažų bendrijoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), spyną ir tokiu būdu įsibraudamas į patalpas, pavogė svetimą turtą – nukentėjusiajam I. M. priklausančius: dviratį „Carrera“ - 300 eurų vertės, dviratį „Haro“ - 400 eurų vertės, dviratį „Nishiki“ - 500 eurų vertės, plovimo aparatą „Lavor“ - 300 eurų vertės, aštuonvietę palapinę – 150 eurų vertės, suvenyrinę lazdą-peilį – 50 eurų vertės, iš viso I. M. turto už 1700 eurų.

2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. Z. 2019 m. sausio 16 d. nutarimu M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Įtariamajam M. G. pateikus prašymą dėl kardomosios priemonės pakeitimo, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro S. D. 2019 m. kovo 12 d. nutarimu įtariamajam M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje. 2019 m. kovo 13 d. M. G. neatvykus į ikiteisminio tyrimo įstaigą atlikti procesinių veiksmų ir galimai išvykus į užsienio valstybę Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro S. D. 2019 m. kovo 18 d. nutarimu paskelbta M. G. paieška. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi įtariamajam M. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2019 m. gegužės 31 d. sulaikius įtariamąjį M. G., jo paieška buvo nutraukta. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti ir nustatytas trijų mėnesių suėmimo terminas, pradedant skaičiuoti nuo įtariamojo M. G. laikino sulaikymo, tai yra nuo 2019 m. gegužės 31 d. 2019 m. liepos 3 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota į teismą. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 23 d. nutartimi kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. Teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, konstatavo, kad kaltinamasis M. G., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas, nurodytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas).

4. Teismo posėdžio metu kaltinamojo M. G. gynėjas advokatas Aldevinas Ščigla prašė kaltinamojo skundą tenkinti, o prokuroras Arturas Karjakinas prašė kaltinamojo M. G. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

5. Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui iš esmės apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas pačią griežčiausią kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos taikymo terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant dėl kardomųjų priemonių taikymo, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas, byloje esantys duomenys vertinami tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų (nukentėjusiojo I. M. parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros, kitų objektų apžiūros, daiktų pateikimo protokoluose, specialisto išvadose, akistatos protokole užfiksuotos aplinkybės bei kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys), leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos taikymo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

6. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo (pratęsimo) sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindas yra pagrįstas manymas, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, ar darys naujus nusikaltimus. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 23 d. nutartimi pratęsiant kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, teismas konstatavo, kad yra šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte, tai yra, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas.

7. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių visumą. BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad, esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas suėmimo terminas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų kitų aplinkybių. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. G. kaltinamas padaręs vieną apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), už kurios padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą iki šešerių metų. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad galimai gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė didina tikimybę, jog kaltinamasis M. G., suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu M. G. pažeidė jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas ir išvyko iš savo gyvenamosios vietos į užsienį. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu M. G. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. M. G. pateikus prašymą pakeisti kardomąją priemonę atsižvelgiant į tai, kad jam reikia išvykti gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini) ir pažadėjus visais įmanomais būdais, tai yra telefonu, elektroniniu paštu, bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, dalyvauti atliekant procesinius veiksmus, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2019 m. kovo 12 d. nutarimu M. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista kita kardomąja priemone - įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tačiau M. G. jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygų nesilaikė, neatvyko į ikiteisminio tyrimo įstaigą atlikti procesinių veiksmų, į telefoninius skambučius neatsiliepė, todėl buvo paskelbta jo paieška. Bėgimo (pasislėpimo) tikimybę didina ir tai, kad kaltinamasis M. G. neturi tvirtų socialinių ryšių, yra nevedęs, jauno amžiaus, darbingas asmuo, tačiau iki sulaikymo neturėjo nuolatinio darbo ir legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai taikė BPK 121 straipsnio 4 dalies, 122 straipsnio 2 dalies ir 8 dalies nuostatas, teisingai įvertino bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo reikalingumo, ir pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis M. G. būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

9. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas ar pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. M. G. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamą nusikalstamų veikų sąrašą. Kaltinamasis M. G. iki sulaikymo Lietuvos Respublikoje nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, yra ne kartą teistas, taip pat ir už nusikaltimą nuosavybei, jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką galimai padarė teistumui neišnykus, daug kartų baustas administracine tvarka. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis M. G. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis).

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamojo M. G. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba), kaltinamojo galimai padaryto nusikaltimo pavojingumas ir pobūdis (apysunkis nusikaltimas nuosavybei), aplinkybė, kad kaltinamasis M. G. ikiteisminio tyrimo metu pažeidė jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą kaltinamąjį M. G. į laisvę ar skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad kaltinamajam M. G. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai, tai yra užtikrintas kaltinamojo M. G. dalyvavimas procese ir užkirstas kelias naujoms nusikalstamoms veikoms. Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į anksčiau paminėtų kardomosios priemonės skyrimui (pratęsimui) reikšmingų aplinkybių visumą, pažymi, kad šiuo atveju kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pagrįstas ir vertinant viešąjį interesą yra proporcingas su kaltinamojo patiriamais suvaržymais.

11. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 23 d. nutartis, kuria kaltinamajam M. G. pratęstas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas, yra teisėta ir pagrįsta, atitinka baudžiamojo proceso įstatymo tokios nutarties turiniui keliamus reikalavimus (BPK 125 straipsnis), todėl ją naikinti ar keisti kaltinamojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl to kaltinamojo M. G. skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 23 d. nutarties atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo M. G. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 23 d. nutarties atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.