- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-09
- Bylos Nr.
- 1-825-344/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42907-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Kaltinamasis
- R. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
R. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) 2013 m. birželio 13 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį – viešaisiais darbais 6 mėnesiams;
2) 205 m. kovo 25 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesiams 10 dienų; 2017 m. balandžio 18 d. bausmę atliko;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. P. 2019 m. spalio 7 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini) pirmos laiptinės pirmame aukšte, prie laukinių durų, kilusio žodinio konflikto metu vieną kartą ranka sudavė B. P. į kairę akį ir taip smurtaudamas sukėlė B. P. fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, R. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2019 m. spalio mėnesį, dienos tiksliai nepamena, apie 16.00 val., būdamas neblaivus, buvo atėjęs pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), tačiau draugo namuose nebuvo. Jis lipo laiptinėje į pirmą aukštą ir pirmame aukšte sutiko pažįstamą B. P., kuri gyvena tame pačiame name ir toje pačioje laiptinėje kaip ir jo draugas. Su B. P. buvo dar viena moteris, kurios jis nepažinojo. Jam praeinant pro moteris, tarp jo ir B. P. įvyko žodinis konfliktas. Jis norėjo išeiti iš laiptinės į lauką, tačiau nepavyko jų atidaryti. Prie lauko durų priėjus B. P., jis sudavė jai vieną kartą į veidą ir atsidaręs lauko duris pabėgo iš laiptinės į lauką ir nubėgo namo. Taip padarė būdamas neblaivus ir nepagalvodamas apie pasekmes. Nenorėjo B. P. sukelti fizinio skausmo (b. l. 74–75).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. P. kaltė be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji B. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 7 d., apie 16.20 val., ji iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), ėjo į lauką pavedžioti šuns. Laiptinės pirmame aukšte prie laukinių durų pamatė iš matymo pažįstamą R. P., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vyriškis negalėjo atidaryti durų ir jas spardė. Tuo metu laiptinėje buvo ir kaimynė S. S.. Ji R. P. papriekaištavo, kodėl šis spardo duris, priėjo prie durų norėdama jas atidaryti, nes ten yra koduota spyna. Tuomet netikėtai R. P. ranka trenkė jai vieną kartą per veidą, pataikė į kairę akį. Po smūgio pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, atsidarė duris ir išėjo. Dėl gauto smūgio ji pajuto fizinį skausmą, tačiau dėl sužalojimo į medikus nesikreipė. Po įvykio pradėjo mėlynuoti po akim, jautė nemalonų skausmą ir nepatogumą, nes reikėjo vykti pas gydytojus dėl kitų priežasčių ir tvarkytis kitus reikalus, o po akimi buvo mėlynė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 26–27, 28–29).
Liudytoja S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 7 d., apie 16.00 val., grįžo į namus. Užėjusi į pirmą laiptinę sutiko kaimynę B. P.. Joms kalbantis, laiptais iš viršaus nulipo jai iš matymo pažįstamas asmuo, kuris nuolat lankosi pas kaimynus 4 bute. Vyriškis buvo neblaivus, keikėsi, priėjęs pradėjo spardyti laukines duris, nes negalėjo jų atidaryti. B. P. priėjusi atidarė vyriškiui duris. Tuo metu vyriškis ranka trenkė B. P. į veidą prie akies. Taip padaręs vyriškis iš laiptinės pabėgo. Laiptinės durys apgadintos nebuvo (b. l. 37–38).
2019 m. spalio 7 d. informaciniame pranešime ROIK 0119000539942 užfiksuota, kad pranešėja B. P. pranešė, jog 2019 m. spalio 7 d., apie 16.23 val., Mažeikių m., Tylioji g. 24, namo laiptinėje įvykus konfliktui su iš matymo pažįstamu asmeniu vardu Rimantas, pastarasis sudavė vieną kartą jai į akį, sukėlė fizinį skausmą (b. l. 15–18).
2019 m. spalio 7 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėja B. P. parodė, jog 2019 m. spalio 7 d., apie 16.20 val(duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės pirmame aukšte prie lakinių durų iš matymo pažįstamas vyriškis, vardu Rimantas, kilusio žodinio konflikto metu jai vieną kartą ranka trenkė į veidą, t. y. kairę akį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 1–2).
2019 m. spalio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta – Mažeikių m., Tylioji g. 24, pirmos laiptinės pirmas aukštas (b. l. 19–22).
2019 m. spalio 8 d. fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota ant B. P. veido po akimi esanti kraujosruva (b. l. 40).
2019 m. lapkričio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole ir fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota, kad liudytoja B. P. iš pateiktų asmenų nuotraukų atpažino ir parodė, kad nuotraukoje Nr. 2 yra R. P., t. y. asmuo, apie kurį ji davė parodymus (b. l. 42–46).
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo R. P. kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis prisipažino padarę nusikalstamą veiką, paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes, neneigė, kad pirmo aukšto laiptinėje prie lauko durų ranka sudavė vieną smūgį B. P. į veidą. Kaltinamojo duoti parodymai visiškai sutampa su nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Vertinant ikiteisminio tyrimo metu gautus įrodymus, teismui nekyla jokių abejonių dėl minėtų įrodymų teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas kaltinamajam skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis R. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. darydamas nusikalstamą veiką jis suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų (smūgio nukentėjusiajai į veidą) gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Nusikalstama veika baigta, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 60–62), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 59), į psichiatrinio ir priklausomybės lygų įskaitą neįrašytas (b. l. 58), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 67).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs nurodytų aplinkybių visetą, kaltinamojo asmenybę, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta ir asmuo ateityje gali būti sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo nubaudžiant jį BK 140 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausme, jos dydį nustatant mažesnį už vidurkį (BK 49 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu) (BK 64¹ straipsnis).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais,
nusprendžia:
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti areštu 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti areštą 20 (dvidešimčiai) parų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos.
Išaiškinti kaltinamajam R. P., kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą – Šiaulių tardymo izoliatorių, atlikti arešto bausmės. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalimi, nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 5 dalimi, nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Išaiškinti kaltinamajam R. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo jo įteikimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.
Kaltinamajam išaiškinti, kad teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.