Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vadovaujantis atliktomis PAV procedūromis Varėnos rajono savivaldybės administracija 2014-10-29 išdavė statybą leidžiantį dokumentą: „Leidimą statyti naują(-us) statinį(-ius)/ rekonstruoti statinį(-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą(-us)“ Nr. LNSI5-141029-00059 (2014 m. SLD). Varėnos rajono savivaldybės administracija 2015-02-19 panaikino 2014-10-29 išduotą leidimą ir išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą. 2015-09-03 dar kartą panaikino 2015 m. SLD ir išdavė dar vieną naują statybą leidžiantį dokumentą „Leidimą statyti naują(-us) statinį(-ius) / rekonstruoti statinį(-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą(-us)“ Nr. LNS-15-150903-00052 (2015-09-03 SLD). Išduotu statybą leidžiančiu dokumentu leidžiama (duomenys neskelbtini) statyti naujus statinius ir rekonstruoti senus pastatus, siekiant įgyvendinti planuojamą ūkinę veiklą. Todėl panaikinus Aplinkos apsaugos agentūros priimtą 2014-10-15 Sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) paukštyno (viščiukų/broilerių auginimo ūkio) galimybių Nr. (15.1)-A4-6114 naikintinas ir SLD, kuriuo remiantis atliekama statybinė veikla, siekiant įgyvendinti planuojamą ūkinę veiklą. Taip pat SLD naikintinas remiantis tuo, kad SLD rodikliai nebeatitinka Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai buvo atliktos PAV procedūros, todėl laikytina, kad PAV procedūros nėra atliktos Planuojamai ūkinei veiklai pagal pasikeitusius SLD rodiklius. Tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti ginčijamą SLD. Aktualu įvertinti ir tai, kad statybos yra beveik užbaigtos, o pastatų rodikliai šių statybų eigoje yra reikšmingai keičiami. 2015-09-03 SLD leidimas statyti ir rekonstruoti statinius išduotas pagal UAB ,,Statinių projektavimo biuras“ parengtą statinio projektą: ,,Kitos (fermų) paskirties – karvidės – veršidės pastato rekonstravimo į paukštidę, šešių paukštidžių statybos (duomenys neskelbtini), projektą” Nr. P/613-TP, parengtą 2015 m.

Paaiškino, jog panaikinus PAV Sprendimą atitinkamai naikintinas ir išduotas TIPK leidimas. TIPK leidimas turi būti panaikintas, kadangi buvo pažeistos TIPK leidimo išdavimo procedūros. Pažymėjo, jog atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra nepaskelbė teisės aktuose nurodytos privalomos informacijos nustatyta tvarka, o atsakovo internetiniame puslapyje buvo paskelbta tik pati paraiška TIPK leidimui gauti. Nepaisant to, pareiškėja 2015 m. gruodžio 8 d. pateikė atsakovui raštą kuriame išdėstė pastabas dėl paraiškos TIPK leidimui gauti, ir prašė sustabdyti TIPK leidimo išdavimo procedūrą bei pateikė prašymą dėl duomenų teikimo. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsakė 2016-01-07 raštu Nr. (28.1)-A4-159. Priimant paraišką dėl TIPK leidimo išdavimo ir išduodamas patį TIPK leidimą atsakovas į 2015-12-08 raštu pateiktas pareiškėjos atstovų pastabas neatsižvelgė ir jų nevertino. Išduodama TIPK leidimą Aplinkos apsaugos agentūra neatsižvelgė į tai, kad Bendrovė ginčo Fermoje neteisėtai vykdė ūkinę veiklą dar prieš išduodant TIPK leidimą. TIPK paraiška negalėjo būti priimta ir TIPK leidimas šiai veiklai negalėjo būti išduotas, kadangi planuojama vykdyti veikla neatitinka PAV ataskaitoje ir 2014-10-15 Aplinkos apsaugos agentūros sprendime Nr. (15.1)-A4-6114 nurodytų sąlygų, tame tarpe: sklypas perimetru neapsodintas visžaliais spygliuočiais medžiais (PAV ataskaitos 97 psl.); teritorija, priklausanti UAB (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės bus apsodinta 6 medžių eilėmis (PAV ataskaitos 22 priedas, 130 psl.); ties rytine sklypo riba neįrengta atitinkamų PAV procedūrose nurodytų techninių parametrų akustinė užtvara. Tačiau AAA išdavė TIPK leidimą ir sudarė visas teisines prielaidas Bendrovei vykdyti ūkinę veiklą Fermoje nepaisant to, kad Fermoje nėra įgyvendintos PAV procedūrų metu nustatytos ūkinės veiklos realizavimo sąlygos.

Teigė, jog vadovaujantis ABTĮ 4 str.1 ir 2 dalimis, Konstitucijos 102, 105 ir 106 straipsniais bei Konstitucinio Teismo įstatymo IV skyriaus nuostatomis teismas turi pagrindą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu spręsti, ar LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 73 punktas ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio aktuli redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2014-01-01, atitinka Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Konstitucijos 53 straipsnio (valstybė rūpinasi žmonių sveikata) ir 54 straipsnio (valstybė rūpinasi aplinkos apsauga) nuostatas, taip pat teisinės valstybės bei įstatymų viršenybės principus. Pažymėjo, jog Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 73 punktas ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio nuostatos prieštarauja Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Konstitucijos 53 straipsnio (valstybė rūpinasi žmonių sveikata) ir 54 straipsnio (valstybė rūpinasi aplinkos apsauga) nuostatoms, taip pat teisinės valstybės principui: ta apimtimi, kuria SAZ nėra nustatomos epidemiologiškai svarbia pripažįstamai ūkinei veiklai, kadangi tokiu būdu SAZ nėra nustatomos ūkinei veiklai, kuri gali daryti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai; ta apimtimi, kuria SAZ ir jos dydis nustatomas remiantis Sutartinio gyvulio (SG) kriterijumi; ta apimtimi, kuria Sutartinio gyvulio (SG) turinį nustato Aplinkos ministras ir Žemės ūkio ministras; ta apimtimi, kuria pastatams, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai (iki 300 sutartinių gyvulių), SAZ negali būti nustatomas, atsižvelgiant į tokios veiklos galimą ar esamą poveikį visuomenės sveikatai; ta apimtimi, kuria Vyriausybės patvirtinti SAZ ribų dydžiai, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, gali būti tik sumažinti ir negali būti padidinti; ta apimtimi, kuria pastatams, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, yra nustatomi fiksuoti SAZ dydžiai (Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 73 punktas) ir šiai ūkinei veiklai SAZ negali būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečias ūkinės veiklos vykdymo sąlygas ir vertinant faktinį ūkinės veiklos poveikį gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai, pvz. atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.

Pareiškėja prašo: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Alytaus skyriaus 2014-10-15 sprendimą Nr. (15.1)-A4-6114 „Dėl (duomenys neskelbtini) paukštyno (viščiukų/broilerių auginimo ūkio) galimybių“; 2) panaikinti Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2015-09-03 išduotą statybą leidžiantį dokumentą: „Leidimą statyti naują (us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us)“ Nr. LNS-15-150903-00052; 3) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2016-01-26 priimtą sprendimą dėl sprendimo išduoti (duomenys neskelbtini) TIPK leidimą Nr. (28.1)-A4-749 ir 2016-01-26 išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. T-A.6-6/2016; 4) kreiptis į LR Konstitucinį teismą su prašymų spręsti, ar LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 73 punktas ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio aktuali redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2014-01-01, atitinka Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Konstitucijos 53 straipsnio (valstybė rūpinasi žmogaus sveikata) ir 54 straipsnio (valstybė rūpinasi aplinkos apsauga) nuostatas, taip pat teisinės valstybės bei įstatymų viršenybės principus.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 - 24, 32 - 33 straipsniai. Pagal ABTĮ 5 str. kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ATBĮ 5 str. 3 d. 1 p. įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą.

Aptariami teisės aktai neprieštarauja vieni kitiems: laikantis įstatymo viršenybės principo, pirmenybė teikiama įstatymui – šiuo atveju Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymui, tuomet Vyriausybės nutarimui.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnyje numatyta „Ūkiniai veiklai, kuriai nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius nustato Vyriausybė“. Tai yra nuoroda į Vyriausybės nutarimą, kurios šiuo atveju yra Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Tokia nuoroda neužkerta kelio Vyriausybei savo nutarime taip pat nukreipti į kitą teisės aktą, kas šiuo atveju ir įgyvendinta – Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 73 punkto pastaboje pažymėta „sutartinių gyvulių skaičius nustatomas vadovaujantis aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka“ taigi, Vyriausybė nutarimu nustato, jog sutartinių gyvulių skaičių „leidžia“ (arba įpareigoja) nustatyti kitai institucijai – šiuo atveju aplinkos ministerijai (ministrui) ir žemės ūkio ministerijai (ministrui).

Tokiu būdu, sutinkamai su išdėstytu, kaip jau minėta aukščiau aptarti teisės aktai neprieštarauja vieni kitiems ir teisės aktuose numatytas teisinis reglamentavimas teismui nekelia abejonių dėl atitikimo LR Konstitucijai, todėl pareiškėjų prašymas kreiptis į LR Konstitucinį teismą, netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-06-21 (duomenys neskelbtini) įsigijo senų fermų pastatus iš ūkininkės A. J. siekiant vykdyti ūkio plėtrą. Įsigijusi pastatus (duomenys neskelbtini) pradėjo reikiamas procedūras gauti rekonstrukcijai bei statybai leidimus siekiant rekonstruoti senas ir pastatyti naujas modernias fermas. 2011-01-05 (duomenys neskelbtini) iš valstybės įsigijo 6,94 ha žemės ir suformavo sklypą. Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos atlikimo kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kuri 2011-06-06 pradėjo reikiamas derinimo procedūras su atitinkamomis institucijomis. PAV ataskaita buvo suderinta su visomis institucijomis, tačiau Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas PAV ataskaitą derinimui nepriėmė, motyvuodamas tuo, jog Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimas neatitinka Aplinkos apsaugos reikalavimus, t.y. buvo įrašyti žodžiai jog PAV ataskaitai „pastabų neturime“, o turėtų būti „numatomai veiklai pritariame“. Dėl šio formalaus neatitikimo projekto derinimo procedūros užsitęsė.

Ginčijamas Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Alytaus skyriaus 2014-10-15 sprendimas Nr. (15.1)-A4-6114 „Dėl (duomenys neskelbtini) paukštyno (viščiukų/broilerių auginimo ūkio) galimybių“ priimtas vadovaujantis parengta PAV ataskaita.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau -PAV įstatymas) 10 straipsnio I dalyje nurodyta pareiga atsakingai institucijai sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių priimti tik atlikus nurodytus veiksmus: išnagrinėjus ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Taip pat sprendimui taikytini ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau VAĮ) 8 straipsnyje išdėstyti reikalavimai individualiam administraciniam aktui - sprendimas privalo būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės normomis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatyti viešojo administravimo subjektų priimtų ir skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai, t.y. skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jei skundžiamas aktas (ar jo dalis ): neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Taip pat skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Pagal PAV įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, PAV dokumentų rengėjas organizavo visuomenės supažindinimą su PAV ataskaita 2012-03-06, Vydenių seniūnijos patalpose. Nustatyta tvarka įvykdžius visuomenės supažindinimo procedūras buvo gautos PAV subjektų išvados (PAV Įstatymo 9 straipsnio 3, 4 dalys): Alytaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pritarė poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai, neprieštarauja planuojamos ūkinės veiklos galimybėms pasirinktoje vietoje (2012-07-23 raštas Nr. 3S-841 (8.9), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinis padalinys derino poveikio aplinkai vertinimo programą, ataskaitos nagrinėti nepageidavo (2012-01-17 raštas Nr. 2A-13), Alytaus Visuomenės sveikatos centras pritarė poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai ir planuojamai veiklai pasirinktoje vietoje (2012-07-04 raštas Nr.Rl-995), Varėnos rajono Savivaldybės administracija 2012-06-29 raštu Nr. PSD-2902-(18.4) pažymėjo, jog neturi pastabų pataisytai ir papildytai PAV ataskaitai, tačiau neišreiškė pritarimo ar nepritarimo dėl PŪV ir Kauno apygardos administracinio teismo buvo įpareigota pateikti PAV įstatymo reikalavimus atitinkančią išvadą. PAV įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyta tvarka Agentūra 2014 m. gavo PAV ataskaitą, PAV subjektų išvadas ir argumentuotą visuomenės pasiūlymų įvertinimą. Taip pat ir 2014-05-27 Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-VII-985. 2012-2014 m. laikotarpiu atlikti PAV ataskaitos taisymai: nurodytos gretimybės, patikslinta informacija apie ventiliatorių skaičių, patikslinta informacija apie mėšlo atidavimą, pateikta amoniako sklaida, lyginant su šio teršalo paros verte, įvertinti šalia esantys galvijų ūkiai, pripažintas būtinu probiotikų naudojimas. 2014-08-11, atsižvelgiant į gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus (2014 m. gegužė-birželis), pagal PAV įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, PŪV organizatorius, PAV dokumentų rengėjas, PAV subjektai ir pasiūlymus teikę suinteresuotos visuomenės atstovai buvo kviesti svarstyti teiktus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Agentūra, siekdama garantuoti suinteresuotos visuomenės teises pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl vykdomų PAV procedūrų ir garantuoti sprendimo dėl PŪV leistinumo teisėtumą 2014-08-13 elektroniniu paštu, pateikė suinteresuotos visuomenės atstovams 2014-07-15 gautą PAV ataskaitą. PAV įstatymo 9 straipsnio 6 dalis, 10 straipsnio 1, 3 dalys nei PAV dokumentų rengėjui, nei atsakingai institucijai nenumato pareigos perduoti suinteresuotai visuomenei gautas PAV subjektų išvadas ar teikti susipažinti kiekvienos taisomos PAV ataskaitos versijas - siekiant užtikrinti sprendimo teisėtumą, svarbu, kad esant pastaboms arba prieštaravimams būtų organizuotas svarstymas pagal PAV įstatymo 10 straipsnio 6 dalį. Tai ir buvo atlikta 2014-08-11. Dėl šios priežasties skundo teiginys, kad „suinteresuota visuomene neturėjo galimybių iki PAV sprendimo priėmimo susipažinti su pataisyta PAV ataskaita“ ir kad tai lemia sprendimo neteisėtumą yra nepagrįstas. Susirinkimo metu gyventojai pateikė nusiskundimus dėl galimų PŪV poveikių gyventojų galvijams ir paukščiams, biologinės taršos poveikio gyventojams, laukų tręšimo mėšlu, planuojamo gyvenamojo namo maždaug už 300 m nuo planuojamo paukštyno, kaimo gyventojų laikomų galvijų įvertinimo skaičiuojant foninę taršą. Buvo nutarta kreiptis į institucijas dėl atsakymų į užduotus klausimus. Gavus atsakymus iš Varėnos savivaldybės administracijos, Alytaus VSC, Alytaus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, buvo susisiekta su PAV ataskaitos rengėjais, dokumentai jiems persiųsti el. paštu 2014-09-23, 2014-09-30, paprašyta juos peržiūrėti. Gautuose atsakingų institucijų atsakymuose nebuvo informacijos, leidžiančios teigti, kad paukštyno veikla turėtų reikšmingą neigiamą įtaką gyventojų galvijams, paukščiams. Pateiktoje papildytoje PAV ataskaitoje (2014-10-08) skaičiuojant foninę taršą buvo įvertinti kaimo gyventojų auginami galvijai, planuojama V. R. ūkininko sodyba.

Pagal Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo 35 punkto reikalavimus „jeigu PAV ataskaita po viešo supažindinimo, PAV subjektų ir atsakingos institucijos motyvuotų išvadų pateikimo turi būti iš esmės taisoma (pvz., siūlomos naujos vietos, technologijų alternatyvos, švelninančios priemonės ir kt.), tokiais atvejais atsakinga institucija turi teisę pareikalauti, kad PAV dokumentų rengėjas pakartotinai organizuotų šio Tvarkos aprašo nustatyta tvarka viešą visuomenės supažindinimą su pataisyta ar patikslinta PAV ataskaita“. Po 2014-08-11 vykusio susirinkimo atlikti PAV ataskaitos taisymai, atsakymai į visuomenės gautas pastabas ir pasiūlymus buvo raštu teikiami visuomenės atstovams (pridėti kaip PAV ataskaitos papildymas (pridedama prie atsiliepimo), tačiau nurodyti taisymai ar papildymai negali būti laikomi esminiais ir sudarančiais teisinį pagrindą atsakingai institucijai reikalauti PAV dokumentų rengėjo organizuoti pakartotinį visuomenės viešą supažindinimą su PAV ataskaita. Dėl šios priežasties skunde (skundo 100 punktas) nepagrįstai teigiama, kad Agentūra pažeidė procedūrinius reikalavimus neorganizuodama pakartotinio visuomenės supažindinimo su PAV ataskaita ir nereikalaudama pakartotinių PAV subjektų išvadų.

Byloje PAV ataskaita pateikta su priedais (PAV procedūrų vykdymo metu gautos PAV subjektų išvados, kvalifikuotų specialistų konsultacijos, kuriuose teiktinos informacijos visuma įvertinta pagal Agentūros kompetencija ir išvados pateiktos ginčijamame sprendime. PAV įstatymo 10 straipsnio 1, 3 dalys numato atsakingai institucijai pareigą teikti motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti. Motyvuotume reikalavimas reiškia, kad pastabos dėl PAV ataskaitos teiktinos tada, kai PAV ataskaitoje galimai esantys trūkumai trukdo atsakingai institucijai priimti pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kai sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo neužtikrina jokie kiti PAV procedūros vykdymo metu atlikti veiksmai ir (ar) dokumentai ir privalu taisyti PAV ataskaitą siekiant gauti reikiamus argumentus dėl PŪV leistinumo ar neleistinumo. PAV procedūros vykdymas negali būti nesibaigiantis ir atsakinga institucija tikslingai yra įpareigojama nagrinėti PAV ataskaitą ir kitą informaciją ir, pagal informacijos visumą būdama objektyviai ir subjektyviai įsitikinusi informacijos visumos pakankamumu pagrįsti sprendimą, privalo jį priimti. Sprendime esanti nuoroda, kad „veikla leistina pagal PAV ataskaitoje pateiktus duomenis“ nepaneigia, kad sprendimas grindžiamas ne tik PAV ataskaita, bet ir kitais nustatyta tvarka surinktais duomenimis, o atskiros privalomosios sąlygos veiklos vykdytojui numatomos ir pačiame sprendime (sprendimo 10 punktas). Skunde teikiami argumentai dėl galimai esančių atskirų PAV ataskaitos trūkumų, tačiau nenurodoma, kuri sprendimo dalis dėl šių priežasčių laikytina nepagrįsta, neteikiami įrodymai, kad Agentūra priimdama sprendimą nesirėmė kita PAV procedūra metu surinkta informacija, kuri išsprendžia ir (ar) pašalina galimai PAV ataskaitoje esančius trūkumus. Šiuo aspektu pareiškėjos atstovai nesilaikė Administracinių bylų teisenos Įstatymo (toliau - ABT|) 23 straipsnio 2 dalies 7 punkte išdėstyto reikalavimo pateikti įrodymus, patvirtinančius reikalavimą.

PAV ataskaitos trūkumai, galintys lemti nepritarimą PAV ataskaitai ar sprendimo dėl PŪV leistinumo pripažinimą neteisėtu, yra tie, kurie objektyviai leidžia abejoti PŪV atitiktimi įstatymams ar kitiems teisės aktams ir suponuoja grėsmę, kad PŪV gali kelti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai. Apie tai pažymėjo ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT), jog siekiant įrodyti sprendinio dėl PŪV leistinumo neteisėtumą ar nepagrįstumą turi būti nustatyta, kad PŪV neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų ir (ar) gali kelti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai (PAV įstatymo 10 straipsnio 7 dalis, LVAT 2012-04-02 nutartis adm. byloje Nr. A858-II93/2012). Taigi, tik nustačiusi nurodytas aplinkybes, atsakinga institucija turi teisę priimti sprendimą nepritarti PAV ataskaitai. Nagrinėjamoje byloje tokių PAV trūkumų nenustatyta.

Pagal PAV įstatymo 9 straipsnio 1 dalį PAV ataskaitą rengia PAV dokumentų rengėjas, o atsakinga institucija, atsižvelgiant į PAV įstatymo 10 straipsnio 1, 2, 3 dalis, turi pareigas parengtą ataskaitą išnagrinėti, teikti motyvuotas pastabas dėl PAV ataskaitos taisymo ar papildymo. Kolegijos nuomone, atsakovas tinkamai įgyvendino PAV įstatymo 10 straipsnyje nustatytas pareigas išnagrinėti PAV ataskaitą, įvertino jos atitiktį teisės aktų reikalavimams ir remdamasi PAV procedūrų metu surinkta informacija priėmė sprendimą.

Vykdant PAV procedūras, pateikta Alytaus Visuomenės sveikatos centro 2012-07-04 išvada Nr. R1-995 „Dėl (duomenys neskelbtini) planuojamos ūkines veiklos-paukštyno-poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos“, kurioje VSC pritarė PŪV, įvertinęs ir triukšmo aspektą. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau - VSPĮ) 15 straipsnis apibrėžia VSC kompetenciją ir nurodo, kad šios institucijos vykdo stacionarių triukšmo šaltinių veiklos valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę triukšmo prevencijos zonose, todėl atsakovas priimdamas sprendimą, atsižvelgė į nurodytą VSPĮ normą. PAV subjektų teikiamos išvados yra vienas iš tarpinių procedūrinių dokumentų ir negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Skunde, grindžiant reikalavimą pripažinti sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, teikiami argumentai, kad PAV ataskaitoje triukšmo modeliavimas buvo atliktas tik tam tikriems planuojamos ūkinės veiklos komponentams, kad neįvertintas laikomų paukščių keliamas triukšmas, kiti triukšmą sąlygojantys veiksniai ir kad sprendime nurodyta aplinkybe, kad „lesalinės užpildomos nesukeliant triukšmo“ yra nepagrįsta. Be to, įrodymai dėl teiginio „lesalinės užpildomos nesukeliant triukšmo“ nepagrįstumo taip pat neteikiami, nurodoma tik, kad ,,neįvertintas užpildymo metu sukeliamas triukšmas“. Šiuo aspektu nesilaikoma ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkte išdėstyto reikalavimo pateikti įrodymus, patvirtinančius reikalavimą.

Sprendime aprašant PŪV nurodoma, kad triukšmo sklaidos skaičiavimai atlikti Kompiuterine programa CadnaA (Computer Aided Noise Abatement). Ši programa yra įtraukta i modelių, kurie gali būti naudojami poveikio aplinkai vertinimui atlikti, sąrašą. Agentūra, nagrinėdama PAV ataskaitos ir duomenų dėl triukšmo sklaidos skaičiavimų kokybę ir teisingumą, neturėjo objektyvių duomenų ginčyti nurodytos kompiuterinės programos naudojimą ar netinkamą naudojimą. Pagal LVAT praktiką, kai PAV ataskaitoje pateikiami kvalifikuotų specialistų skaičiavimai, atlikti naudojant specialiai tam pritaikytas programas, šalis, siekianti nuginčyti, paneigti minėtus duomenis, skaičiavimų rezultatus, turi tai pagrįsti ne abstrakčiais teiginiais, o konkrečiais įrodymais, duomenimis, skaičiavimais, tyrimais (LVAT 2013-10-23 nutartis adm. byloje Nr. A525-1745/2013) - šio reikalavimo pareiškėjos atstovai nesilaikė.

Vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d, įsakymu Nr. AV-112 „Dėl Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintų Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijų 11 punkto nuostatomis „teršalams, nurodytiems Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąraše, taikomos pusės valandos arba paros ribinės vertės“. Amoniakas yra teršalas, kurio kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, kuriam nustatyta pusės valandos ir paros ribinės vertės. Pradiniame PAV ataskaitos variante (2012 m.) sumodeliuota amoniako koncentracija ir lyginta su valandos teršalo ribine verte. Maksimali gauta vertė - 0,395 ribinės vertės. Vadovaujantis Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašu ir Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašu ir ribinėmis aplinkos oro užterštumo vertėmis, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582, vertinant ūkinės veiklos poveikį aplinkos orui, taikoma pusės valandos ribinė vertė ir tik tuo atveju, jei pusės valandos ribinė vertė nėra nustatyta - paros ribinė vertė. Atsižvelgiant į analogiškos apimties paukštynų išmetamo į aplinkos orą amoniako sklaidos rezultatus (remiantis pagal kompetenciją nagrinėtais kitų ūkio subjektų PAV dokumentais), kai pusės valandos amoniako vertė nebūna viršijama, bet perskaičiavus pagal paros nustatytą vertę, kuri yra 5 kartus mažesnė, amoniako koncentracija aplinkos ore be papildomų šio teršalo mažinimo priemonių dažnai būna nustatomi viršijimai, bei siekiant, kad visapusiškai būtų įvertinta galima oro tarša, papildomai paprašyta sumodeliuoti ir įvertinti amoniako, koncentracijas, lyginant su šio teršalo paros ribine verte. Pateikus minėtą sklaidą, nurodyta amoniako koncentracija ties (duomenys neskelbtini) sklypo riba gauta labai arti ribinės vertės (apie 98 procentai ribinės vertės). Siekiant įsitikinti, ar visi amoniako taršos šaltiniai įvertinti, 2014-08-05 - 2014-08-11 Agentūros Aplinkos būklės vertinimo departamento oro kokybės vertinimo skyrius patikrino sklaidos skaičiavimus. Gautas pastabas persiuntė PAV dokumentų rengėjams. Pagal 2014-08-11 susirinkimo metu pateiktas visuomenės pastabas dar turėjo būti įvertinti aplinkinėse teritorijose auginami galvijai, todėl amoniako sklaida buvo perskaičiuota ir perskaičiavimo duomenys, su informacija dėl aplinkinėse teritorijose auginamų galvijų ir privalomo probiotikų naudojimo, pateikti 2014-10-08 Agentūrai pateiktoje PAV ataskaitoje. Alytaus VSC 2012 m. pritaręs planuojamai veiklai ir turėdamas duomenis dėl didesnės taršos iš paukštyno ties planuojamo paukštyno sklypo riba ir už jos ribų, tačiau atsakovas ėmėsi papildomų veiksmų siekdamas įsitikinti reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai nebuvimu ir sprendimo pagrįstumu. Kadangi po papildomų PAV ataskaitos taisymų, tarša (įvertinus probiotikų naudojimą) ne didėjo, o mažėjo, papildomai į Alytaus VSC nesikreipė.

Sprendimo 6, 10 punktuose nurodyta, kad siekiant sumažinti iš paukštyno į aplinkos orą išsiskiriančią taršą bus naudojami probiotikai. Sutinkamai su PAV įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, atsakovas priimdamas sprendimą privalo išnagrinėti ir pagal kompetenciją įvertinti atskirus PAV procedūrų metu parengtus, patvirtintus ar suderintus dokumentus bei juose pateikiamą informaciją ir pagal kompetenciją priimti savarankišką administracinį sprendimą, kuris, pagal PAV įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, 10 straipsnio 9 dalį, nurodo, ar atitinkama PŪV leistina (neleistina) pasirinktoje vietoje. Sprendime nurodytos poveikį aplinkai mažinančios priemonės - probiotikų - naudojimas PŪV vykdymo metu, skaičiavimai, nurodant privalomą probiotikų naudojimą buvo pateikti ir Agentūrai pagal PAV įstatymo 10 straipsnio 3 dali pateiktoje pataisytoje PAV ataskaitoje.

Kolegijos nuomone, klaida nurodant mažesnį paukščių kiekį PAV ataskaitoje (PAV ataskaitos 56 psl.) nėra esmine, kadangi ji nekeičia nustatytą galimą poveiki, aplinkai. Perskaičiavus kvapo emisijas pagal tai, kad broilerių bus 27428, vietoj 2997 OU/s gaunama 3017 OU/s kvapo emisija iš vienos paukštides. Įvertinus maksimalias kvapo emisijas per stoginį ventiliatorių vietoj nurodytos 500 OU/s emisijos gaunama 503 OU/s, per sieninius atitinkamai vietoj 370 OU/s 372 OU/s ir vietoj 444 OU/s - 447 OU/s. Pagal pateiktus kvapų modeliavimo žemėlapius, gauta maksimali kvapo emisijos reikšmė sudaro 71 procentą ribinės vertės, todėl nežymus kvapo emisijos padidėjimas atsižvelgiant į tikslų paukščių kiekį (27428) negali lemti modeliavimo rezultatų tokiu dydžiu, kad būtų viršijama nurodyta 8 OU/s vertė.

Pažymėtina, jog PAV ataskaitoje išsamiai vertinta galima tarša už teritorijos ribų (PAV ataskaitos 4.2.3 „Aplinkos oro užterštumo prognozė“). Šie elementai įrodo, kad PŪV nesukels reikšmingo neigiamo pokyčio aplinkai, taip pat ir teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertės pokyčio, kuris galėtų lemti sprendimą neleisti PŪV. PAV įstatymo nuostatos negali būti atsiejamos nuo kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių aplinkos apsaugą. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra pateikiama aplinkos sąvoka, nurodant, kad tai yra gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusiu elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeniniu komponentų) visuma bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos. PAV įstatymo 3 straipsnio I dalyje numatyta, kad PAV objektas - PŪV, kuri gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, o PAV įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje poveikis aplinkai yra apibrėžtas kaip numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra PŪV. Atsižvelgiant į nurodytas normas, poveikis materialiajam turtui nevertintinas atskirai nuo kitų aplinkos komponentų ir galimo poveikio jiems - vertinimas atliekamas pagal aplinkos komponentų poveikį vieni kitiems, atsižvelgiant į PA V įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje išvardintus elementus ir šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveiką. Nekilnojamojo turto vertės pokyčio vertinimas esminiu kriterijumi imant taršos (orui, dirvožemiui ar kitiems gamtinės aplinkos komponentams) nebuvimą patvirtina tinkamą nurodytų normų įgyvendinimą - yra atliktas aplinkos komponentų - antropogeninių bei gamtinės aplinkos - tarpusavio sąveikos įvertinimas.

Atsakovė prieš priimdama sprendimą yra PAV įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis įpareigota nagrinėti ir vertinti keletą PAV procedūrų metu gautų, derintų ir (ar) tvirtintų dokumentų. PAV ataskaita ir argumentuotas suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimas yra vieni iš šių dokumentų. Pateikti suinteresuotos visuomenės pasiūlymai, sutinkamai su PAV įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nurodyta pareiga kviesti PAV organizatorių, PAV dokumentų rengėją, PAV subjektus, suinteresuotos visuomenės atstovus svarstyti teiktus siūlymus – buvo tinkamai apsvarstyti organizuotame susirinkime AAA patalpose 2014-08-11. Visos visuomenės teiktos pastabos ir pasiūlymai buvo perduoti PAV ataskaitos rengėjams. Atsakymai į šiuose dokumentuose pateiktus klausimus visuomenės atstovams buvo pateikti raštuose 2014-04-23 Nr. 20140423-1, 2014-04-23 Nr. 20140423-2, 2014-07-03 Nr. 20140703-1, 2014-07-04 Nr. 20140704. Skundo 44.6 papunktyje minimos pastabos pirmą kartą buvo teiktos Varėnos rajono savivaldybės tarybai prieš 2013-12-03 planuojamą Tarybos posėdį. Į šias pastabas Alytaus RAAD atsakymus rengėjai pateikė 2014-04-24 raštu Nr. 20140424-1. Į 2014-08-11 vykusio susirinkimo metu gautas visuomenės pastabas - pasiūlymus atsakyta 2014-10-08 raštu Nr. 20141001-8.

Pagal Varėnos rajono žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinį, vietovė, kurioje planuojama ūkinė veikla patenka į teritoriją, kurioje prioritetas teikiamas intensyviai žemės ūkio plėtrai. Sklypai, kur planuojama veikla, nepatenka į gamtinio karkaso teritoriją (remiamasi pastraipos pradžioje nurodytu informacijos šaltiniu, Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano gamtinio karkaso brėžiniu). Iki artimiausios rekreacijai galimos naudoti vietovės - Krivilių tvenkinio - virš 600 m atstumas. Šalia nėra saugomų teritorijų, vietovėje nėra įmonių sutelktumo. Veikla planuojama buvusiame gyvulininkystės komplekse, žemės ūkio paskirties žemėje. Planuojamas paukštynas nuo (duomenys neskelbtini) kaimo nutolęs daugiau kaip 700 m (šiaurės kryptimi). Aplinkinėse vietovėse yra keletas gyvulininkystės ūkių ((duomenys neskelbtini) ūkis - 70 galvijų, V. R. -50 galvijų ūkis, ŽŪB (duomenys neskelbtini) - 140 galvijų). (duomenys neskelbtini) paukštynas nutolęs apie 6 km atstumu. Artimiausios sodybos nuo planuojamos teritorijos yra maždaug 320 m atstumu, (duomenys neskelbtini) gyvenvietė - apie 700 m atstumu. Visi šie aspektai buvo nurodyti PAV ataskaitoje ir pateikti tai patvirtinantys dokumentai - informacija apie kraštovaizdį, biologinę Įvairovę, dirvožemį pateikta III PAV ataskaitos skyriuje „Planuojamos ūkinės veiklos vietos aprašymas", 23 priede, kuriame pateikiamas Nekilnojamojo turto registro išrašas apie gretutinius sklypus, informaciją apie tai, kad šalia yra galvijų ūkiai, pareiškimuose pateikė patys gyventojai. Paminėtų galvijų ūkių ir Vydenių paukštyno galimas poveikis aplinkos orui įvertintas PAV ataskaitos 4.2 dalyje „Aplinkos oras“, 4.2.3 „Aplinkos oro užterštumo prognozė“. Vydenių paukštyno tarša nevertinta, nes, vadovaujantis foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijų 4 punktu, minėtas paukštynas nutolęs didesniu negu 2 km atstumu nuo teritorijos, kurioje planuojama vykdyti PŪV.

Vydenių paukštyne susidaręs tirštas vištų mėšlas yra atiduodamas ŽUB „Dubičiai", turinčiai 1087 ha žemės Dainavos, Kaniavos, Daržininkų kaimuose arba vietiniams ūkininkams. Iš planuojamo paukštyno mėšlas bus atiduodamas minėtai ŽŪB „Dubičiai" (sutartis 2012-02-07, raštas 2014-09-15) (pagal paskutinės PAV ataskaitos duomenis, mėšlo perdavimo UAB „Ingepa" atsisakyta), todėl gretimos teritorijos paukštyno mėšlu tręšiamos nebus.

Dėl teritorijų planavimo dokumentų, pastatų naudojimo paskirties yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką: 2015-01-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2102/2014, kurioje akcentuotas kitų administracinių procedūrų, reglamentuojamų savarankiškais įstatymais, atskirumas nuo poveikio aplinkai vertinimo procedūrų. Taip pat reikšminga Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostata, nurodanti, kad vykdant poveikio aplinkai vertinimo procedūras atsakingos institucijos įvertina pateiktą dokumentaciją apie galima ūkinės veiklos įtaka aplinkai ir pateikia pagal savo kompetenciją išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl veiklos galimumo. Poveikio aplinkai vertinimo procedūrų metu vertintinas numatomos ūkinės veiklos poveikis aplinkai, atsižvelgiant, ar aktualu nustatyti papildomas, teisės aktais nereguliuotas veiklos sąlygas, kokias teisės aktuose nustatytas veiklos vykdymo galimybes ir alternatyvas tikslinga rinktis, atsižvelgiant į galimą poveikį aplinkai, ar tikslinga visiškai apriboti tam tikrą, teisės aktais leistiną veiklą, dėl jos poveikio aplinkai. Ir poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ir, pavyzdžiui, teritorijų planavimas, išsiskiria tuo, kad tai yra administracinės procedūros, kurių metu siekiama sureguliuoti būsimą situaciją, ir teisės aktai neriboja galimybės šias procedūras vykdyti lygiagrečiai ar skirtingu laiku viena kitos atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad, Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata suponuoja, kad atskirais atvejais aktualu pirma įgyvendinti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, o tik tada - teritorijų planavimo, nes nesant duomenų dėl galimo poveikio aplinkai, negali būti priimti pagrįsti sprendimai dėl objektų išdėstymo teritorijų planavimo dokumentuose. Pareiga į poveikio aplinkai vertinimo procedūrų dokumentus įtraukti duomenis dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatoma tik tais atvejais, kai atitinkamai veiklai vykdyti neprivaloma rengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą - tokia Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostata taip pat patvirtina nurodytų administracinių procedūrų atskirumą ir savarankiškumą.

Dėl patikslintame skunde teikiamų argumentų dėl sanitarinės apsaugos zonos ir sutartinio gyvulio institutų ir poreikio įvertinti teisinio reguliavimo atitikti aukštesnės galios teisės aktams atkreipiame teismo dėmesį į aktualią teismų praktiką civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015, kurioje ieškovės argumentai dėl teisės aktų, apibūdinančių sutartinio gyvulio kriterijų ir nenustatančių sanitarinės apsaugos zonos ginčo ūkinei veiklai, konstitucingumo bei atitikties Europos Sąjungos principams dėl aplinkos apsaugos buvo atmesti.

PAV dokumentų rengėjo ir PUV organizatoriaus tarpusavio „sutartiniai-komerciniai santykiai“ (kaip mini skunde pareiškėja), neįrodo ir negali lemti Agentūros nešališkumo ar neobjektyvumo priimant sprendimą dėl PŪV galimybių ar kitokio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Teismas tokių aplinkybių nenustatė.

Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 9 dalis numato tik du atvejus (baigtinis sąrašas), kada gali būti priimtas sprendimas neišduoti TIPK leidimo ir aptariamu atveju nebuvo faktinių duomenų, leidžiančių remtis bent vienu iš nurodomų TIPK leidimo neišdavimo pagrindų.

Pareiškėjų skunde nurodoma, taip pat atstovai teismo posėdžio metu tvirtino, kad Agentūra neatsižvelgė, jog ginčo fermoje neteisėtai vykdyta ūkinė veikla dar prieš išduodant TIPK leidimą. Nei patikslintame skunde, nei Agentūrai teiktame 2015-12-08 rašte nebuvo nurodyta šį teiginį pagrindžiančių duomenų ar informacijos, duomenų dėl ūkinės veiklos vietoje fiksuotų pažeidimų ar taikytų poveikio priemonių iš Alytaus RAAD, nagrinėjant paraiškos TIPK leidimui gauti priėmimo klausimą, negauta.

2016-01-14 Agentūra gavo Asociacijos (duomenys neskelbtini) raštą dėl galimų pažeidimų aktualioje veiklos vietoje ir pagal kompetenciją perdavė šį klausimą vertinti ir patikrinti Alytaus RAAD. Tuo laikotarpiu paraiška TIPK leidimui gauti jau buvo priimta, visuomenės teikta informacija teisės aktų nustatyta tvarka buvo oficialiai patvirtinta tik 2016-02-10, baigus ūkinės veiklos patikrinimą (pagal Alytaus RAAD 2016-02-15 rašto Nr. (l.l7)-V8-326 duomenis, pridedama). Kai objekte fiksuojamas tam tikros ūkinės veiklos vykdymas neatlikus tokios veiklos atžvilgiu privalomų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų ir (ar) neturint privalomo aplinkosauginio leidimo tokiai veiklai, taikytina administracinė atsakomybė, remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 512 straipsniu ir (ar), atsižvelgiant į tokio pažeidimo sukeliamas pasekmes (galimą grėsmę aplinkai, sukeltą žalą ir kt.), Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnyje nurodytais atvejais ir remiantis pastarojo įstatymo 26-36 straipsniais, priimamas sprendimas dėl aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo, ir (ar) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio nurodytais atvejais teikiami privalomieji nurodymai, įpareigojantys atlikti atitinkamas administracines procedūras. Nurodytų poveikio priemonių taikymas neužkerta kelio ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikimo ar reikiamų aplinkosauginių leidimų gavimo, kad būtų užtikrinta veiklos atitiktis teisės aktų reikalavimams ir įgyvendinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėti reikalavimai. Tą numato ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 36 straipsnis, kur apibrėžiama, kad nutarimas stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą gali būti panaikintas įvykdžius nurodytame nutarime nustatytus reikalavimus, įstatymo 21 straipsnyje nurodyti terminai privalomiesiems nurodymams įvykdyti. Kol ūkio subjektas vykdo ūkinę veiklą, neturėdamas privalomo aplinkosauginio leidimo, jis vykdo trunkamojo pobūdžio teisės akto pažeidimą - nepertraukiamai nevykdo teisinės pareigos - ir kiekvieną tokio pažeidimo dieną, kai pagal objektyvius faktus yra teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nustatyti visi teisės akto pažeidimo sudėties elementai, iš jo gali ir turi būti reikalaujama užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir jo atžvilgiu gali būti taikomos nuobaudos, o lygiagrečiai toks ūkio subjektas gali teisės aktų nustatyta tvarka siekti teisėtai vykdyti veikla, užtikrinti privalomų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą ir administracinės atsakomybės taikymas neriboja kitų administracinių procedūrų vykdymo - teisės kreiptis dėl administracinės paslaugos suteikimo, jei kitaip nenustato įstatymai. Tokiu atveju, atliekant administracines procedūras, sudarančias pagrindus teisėtai vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, atsakinga institucija, laikydamasi teisės aktų reikalavimų (aptariamu atveju — Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 4 straipsnyje apibrėžtų vertinimo tikslų, 8, 9, 10 straipsnio reikalavimų, Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio, TIPK taisyklių nuostatų) užtikrina, kad būtų tinkamai įvertintas galimas teisės aktų nustatyta tvarka fiksuotų teisės pažeidimų poveikis, atsižvelgta į taikytas atkūrimo ir (ar) kompensavimo priemones, jei teisės aktų nustatyta tvarka fiksuota žala aplinkai, ir tinkamai nustatytos planuojamos ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) aplinkosauginių leidimų sąlygos.