Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. RV-25-958.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. C. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, K. C. paskirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pakeista Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalis paskiriant K. C. galutinę subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės K. C. skyrimo už padarytus nusikaltimus ir galutinės subendrintos bausmės skyrimo ir palikta galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2010 m. gruodžio 8 d. Bausmės pabaiga – 2026 m. spalio 8 d. 2/3 paskirtos bausmės atlikta 2021 m. rugpjūčio 8 d. Neatliktos bausmės dalis šios nutarties priėmimo dieną – 3 metai 7 mėnesiai 11 dienų.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2023 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. RV-25-958 (toliau ir – nutarimas) balsų dauguma (4 balsai prieš ir 1 balsas už) nutarė netaikyti nuteistajam K. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutarime taip pat yra pateikta atskiroji nuomonė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi K. C. rodo pastangas keistis, aktyviai įsitraukia į savo resocializacijos procesą, suvokia savo elgesio pasekmes ir nevengia prisiimti atsakomybės, taip pat nepažeidinėja ir išvykų į namus tvarkos.

Skunde akcentuojama, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo nuolat nustatinėjama pakartotinio elgesio rizika, kuri nuosekliai mažėjo nuteistajam vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas. Per pastaruosius metus Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo (toliau – Vilniaus kalėjimas) administracija jokių priekaištų K. C. neturėjo, jis aktyviai dalyvavo užimtumo priemonėse, periodiškai yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas namo, jo atžvilgiu yra nustatyta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat nurodoma, kad K. C. turi gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), yra atlikęs didelę dalį bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, išnagrinėjęs Komisijos nutarimą ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, nustatė, kad Komisija 2023 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. RV-25-958 nusprendė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir rekomendavo nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą.

Pateikdamas teismui skundą K. C. nurodė, kad Komisija pažeidė non bis in idem principą, kadangi už praeityje padarytas nusikalstamas veikas teismas, išnagrinėjęs bylą, jau įvertino nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarymo būdą ir skyrė jam atitinkamą bausmę.

Teismas sutinka su nuteistojo skunde nurodytais argumentais, kad asmens praeityje padarytos nusikalstamos veikos ir paskirta bausmė negali būti vienas iš pagrindinių vertinamųjų kriterijų sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau sprendžiant šį klausimą turi būti analizuojama nuteistojo asmenybė, jos pokyčiai, vertinamas nuteistojo taisymosi progresas bei pažanga, nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas. Svarbu pabrėžti ir tai, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, turi įvertinti, ar atliktos bausmės dalis jau pasiekė savo tikslus ir ar atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Bausmės dydis buvo nustatytas atsižvelgiant būtent į nusikalstamas veikas, į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir kitus svarbius bylos aspektus, tačiau tie patys aspektai turi įtakos ir svarstant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi svarbu nustatyti, ar jau yra pasiekti bausmės tikslai.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad K. C. praeityje buvo teistas penkis kartus Lietuvos Respublikoje ir vieną kartą užsienyje (Švedijoje), laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tokio paties amžiaus buvo nuteistas pirmą kartą. Nuteistajam yra nustatytas turtinių nusikaltimų ir neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nusikalstamo elgesio modelis. Nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu K. C. baustas 13 kartų už vidaus tvarkos, dienotvarkės ir režimo reikalavimų pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Pastaruoju metu nuteistasis stengiasi labiau kontroliuoti savo elgesį ir laikytis laisvės atėmimo vietų įstaigų nustatytų taisyklių. Teismas, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus apie jo dalyvavimą pozityvaus užimtumo programose ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą bei socialinio tyrimo išvadoje nustatytas aplinkybes, teigiamai vertina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas 15 kartų, vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra periodiškai išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į Lietuvos Respublikoje esančius namus, tačiau įvertinus kitus, nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, to nepakanka išvadai, jog K. C. neabejotinai laikysis įstatymų, nenusikals ir galės toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.

Analizuojant turimus duomenis, K. C. būdamas laisvėje stokojo darbinės veiklos stabilumo ir nuoseklumo, kas turėjo įtakos jo įsitraukimui į neteisėtų veikų darymą. K. C. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, siekė aukštesnio išsilavinimo, bet kolegijos nebaigė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo keletą specialybių, šiuo metu demonstruoja motyvaciją dirbti, vykdo individualią veiklą ir gauna iš jos pajamas, taip pat bausmės atlikimo vietų įstaigose nevengia atlikti ir nemokamų darbų. K. C. turi tam tikrų finansinių sunkumų dėl neapmokėtų ieškinių, kuriuos palaipsniui, su motinos pagalba siekia atlyginti. Pateikdamas teismui skundą nuteistais pridėjo kvitus, iš kurių matyti, kad jis moka mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Pažymėtina, kad K. C. teigia, jog kartą yra parūkęs „žolės“, tačiau neigia tai daręs sistemingai, neigia ir kitų narkotinių medžiagų vartojimo atvejus ar piktnaudžiavimą. Nuteistasis išreiškia kritišką požiūrį narkotikų ar alkoholio vartojimo atžvilgiu. Problemų su alkoholio vartojimu teigia neturinti, sakingai vartodavo švenčių progomis, neigia naudojęs fizinį smurtą būdamas alkoholio apsvaigimo būsenoje. Teismas atsižvelgia ir įvertina ir tai, kad nuteistasis nereiškia aktyviai pritariančių kriminalinei elgsenai nuostatų, tačiau įvertinus jo nusikalstamumo istoriją, darytina išvada, jog K. C. buvo linkęs pateisinti tam tikrą nusikalstamą ar socialiai nepageidautiną savo paties ar kitų asmenų elgesį, ypač dominuojant finansinio atlygio motyvams. Teigiamai vertintina, kad šiai dienai pastebimos tinkamos K. C. nuostatos į priežiūros pokytį – išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms namo, nuteistasis nustatytos tvarkos nepažeidinėja, siekia ir geba priimti taikomas resocializacijos priemones, aktyviai stengiasi į jas įsitraukti.

K. C. nepasižymi polinkiu atsiskirti nuo socialinės aplinkos, tačiau artimesnius socialinius ryšius linkęs palaikyti su asmenimis, atsižvelgdamas į savo interesų ribas. Būnant laisvėje nuteistajam buvo svarbus savęs eskalavimas, savo išskirtinumo rodymas, aukštesnio statuso išlaikymas. Be kita ko, laisvėje K. C. nevengė įsitraukti į rizikingas situacijas siekti savo asmeninių tikslų neteisėtais būdais ir priemonėmis, palaikyti artimus ryšius su asmenimis, kuriems yra būdingas polinkis elgtis nusikalstamai. Nors K. C. praeityje jau turėjo laisvės atėmimo bausmių atlikimo patirties (praeityje du kartus atlikinėjo arešto bausmes), tačiau tai jo nesulaikė ir jis pakartotinai vykdė sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, nesiekė keisti savo gyvenimo stiliaus ar socialinio rato. Šiai dienai yra pastebima teigiama K. C. elgesio korekcija, t. y. nuteistasis nėra linkęs pasiduoti kriminalinių asmenų įtakai, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, tačiau nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu nepasižymėjo nuoseklumu, ką patvirtina ir 13 baustumų už įvairius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Nuteistasis bendrauja su artimaisiais, yra vedęs antrą kartą, turi dukrą iš ankstesnės santuokos. Teismas teigiamai vertina, kad nuteistasis sulaukia pagalbos ir paramos iš savo artimųjų, betarpiškai ir artimai su jais bendrauja, išvyksta trumpalaikėms išvykoms aplankyti šeimos ir artimųjų, tačiau šeimyniniai santykiai ir įpareigojimai netapo viena iš sąlygų K. C. nedaryti nusikalstamų veikų ir gyventi laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.

Išanalizavęs visas aplinkybes ir nuteistojo asmens bylą teismas sutinka su Komisijos nuomone, kad K. C. nors ir tinkamai elgiasi bausmės atlikimo metu, tačiau dar nepadarė tokio lygio ir neabejotinos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, kurie šalintų bet kokias abejones dėl galimybės tęsti bausmės vykdymą laisvėje. Dėl to šiuo metu nėra galimybės pripažinti, kad K. C. galėtų toliau koreguoti savo elgesį būdamas laisvėje ir prižiūrimas, nes jo elgesys viso bausmės atlikimo metu kelia abejonių, kad asmuo tikrai sugebės vykdyti privalomų teisės normų įpareigojimus.

Teismas įvertina ir tai, kad 2015 m. gruodžio 8 d. pirminio nusikalstamo elgesio rizikos (sistema „OASys“) įvertinimo metu buvo nustatytas vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinių įvertinimų metu 2019 m. gruodžio 18 d., 2020 m. liepos 27 d., 2021 m. gegužės 17 d. K. C. nusikalstamo elgesio rizikos reikšmingų pokyčių nustatyta nebuvo. Vilniaus kalėjime 2023 m. kovo 1 d. atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Buvo pastebėti reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai: K. C. nuosekliai yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, nustatytos tvarkos laikosi, nėra jokių duomenų apie fiksuotus pažeidimus, nuteistasis siekia ir geba priimti resocializacijos priemones, aktyviai į jas įsitraukdamas, tačiau reikšmingi ir išliekantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (nustatyti 11 jų), kuriais nuteistasis gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, todėl yra pagrindas pripažinti, kad egzistuojantis pažangos trūkumas yra sąlyga, neleidžianti vienareikšmiškai pripažinti galimą lygtinį nuteistojo paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Primintina, kad įstatymas numato privalomą nuteistojo žemą nusikalstamo elgesio riziką arba akivaizdžią pažangą ją mažinant (BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika šiuo metu yra reikšmingai priklausanti nuo paties K. C. nepakankamos problemų identifikavimo kompetencijos, darbinės patirties stygiaus, tam tikrų gyvenimo stiliaus ypatumų, per didelio savęs aukštinimo, pasekmių suvokimo stokos, nepakankamų gebėjimų priimti priežiūrą, negatyvių nuostatų visuomenės atžvilgiu prielaidų, tam tikro lygmens kriminalinio elgesio palaikančių nuostatų. Minėti dinaminiai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo K. C. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą verčia pagrįstai konstatuoti nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Dėl to , kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad įvertinus materialiąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas – ar nuteistasis būdamas paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals – įvertinus esamą pakartotinio nusikalstamo vidutinę elgesio riziką, kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis (padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą), į likusios neatliktos bausmės dalį – Komisijos Nutarimu priimtas sprendimas, kuriuo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis K. C. paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo – yra pagrįstas ir realiai atitinka esamą situaciją, grįstą ne prielaidomis, bet faktais. To nepaneigia ir Komisijos nutarime pateikta atskiroji nuomonė, kuri, teismo vertinimu, grįsta pasisakant ne apie visus, o tik atsižvelgiant į dalinius ir tik teigiamus nuteistojo duomenų įvertinimus. Pastebėtina, kad Komisijos 2023 m. kovo 23 d. nutarime Nr. RV-25-958 pateikta atskiroji nuomonė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi K. C. rodo pastangas keistis, aktyviai įsitraukia į savo resocializacijos procesą, suvokia savo elgesio pasekmes ir nevengia prisiimti atsakomybės, taip pat nežeidinėja ir išvykų į namus tvarkos. Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog K. C. elgesys pakoreguotas nepakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausmės taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir jos nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą konkrečiam asmeniui.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad paskirtos bausmės tikslai dar nėra pakankamai pasiekti, dėl ko yra per anksti K. C. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. RV-25-958, kuriuo atsisakyta taikyti K. C. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. C. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. RV-25-958.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.