Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui A. M. dėl garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti, kad A. M. teiginiai: ,,R. B. padegė jo garažą, nes turi kerštą dėl vykstančių teismų“, ,,A. B. ir A. S. turtą R. B. tyčia sunaikino“, ,,R. B. kaimyno sūnui siūlė kaimynus padegti“, neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą, priteisti jam iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas kreipėsi į Klaipėdos rajono policijos komisariatą su pareiškimu dėl garažo padegimo. Apklausiamas policijoje nurodė, kad neva R. B. padegė jo garažą, nes keršijo dėl vykstančių teismų, kad A. B. bei A. S. turtą tyčia sunaikino taip pat R. B. ir kad kaimyno sūnui siūlė kaimynus padegti. Dėl tokių A. M. pareiškimų R. B. buvo pareikštas įtarimas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu iš R. B. buvo paimti registruoti ginklai, dėl ko jis negalėjo vykti į medžioklę. Dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo patyrė nervinį stresą, nepatogumų, buvo apklausinėjamas apie tai, ko nėra padaręs. Tikrovės neatitinkančiais teiginiais buvo neteisėtai pasikėsinta į R. B. garbę ir orumą, jis patyrė neigiamų moralinio pobūdžio išgyvenimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Teismo motyvai:

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas R. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo už akių ir prašė panaikinti sprendimą už akių bei priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį. Skundo motyvai:

4.1. Pirmosios instancijos teismas atsakovo nurodytus teiginius, t. y. „R. B. padegė atsakovo garažą, nes turi kerštą dėl vykstančių teismų“, „A. B. ir A. S. turtą R. B. tyčia sunaikino“, „R. B. kaimyno sūnui siūlė kaimynus padegti“, aiškino kaip nuomonę, o ne žinią. Toks vertinimas neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos, kas sąlygojo netinkamą materialinės teisės normų, reglamentuojančių tikrovės neatitinkančiais teiginiais padarytos žalos atlyginimą, taikymą.

4.2. Teismas neįvertino to, kad ieškovas „dėl teismų“ nekeršijo ir negalėjo keršyti, nes ieškovo ieškinys dėl skolos iš atsakovo priteisimo buvo patenkintas, o tai reiškia, kad būtent atsakovas dėl minimo teisminio proceso tyčia apkalbėjo ieškovą, kad atkeršytų ieškovui už ieškinį bei dirbtinai sukeltų ieškovui nemalonumų bei nepatogumų. Šią išvadą patvirtina ir tas faktas, kad atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškinį.

4.3. Atsakovas tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančius faktus apie ieškovą ir dėl to ieškovas patyrė nepatogumų bei moralinio pobūdžio išgyvenimų taikant baudžiamojo proceso poveikio priemones, todėl atsakovas turi atsakyti už sukeltas pasekmes, nes byloje yra nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, pagrįstos įrodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino.

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas asmens garbės ir orumo pažeidimo, iš kurio pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio nuostatas kildinama ieškovo teisė į neturtinės žalos atlyginimą, klausimas.Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė teismo apginti garbę ir orumą dviem būdais – pripažinti garbės ir orumo pažeidimą, atsakovui paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją, nurodant: „R. B. padegė atsakovo garažą, nes turi kerštą dėl vykstančių teismų“, „A. B. ir A. S. turtą R. B. tyčia sunaikino“, „R. B. kaimyno sūnui siūlė kaimynus padegti“, ir tuo remiantis priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad teismas priimdamas sprendimą turi remtis įrodymais, kuriais remdamasis konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymus byloje pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas pagrindas spręsti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles ir teismo veiksmus įrodinėjimo procese, įtvirtintus proceso įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnis, 185 straipsnis), ir dėl šios priežasties nebuvo atskleista bylos esmė. Taikant CK 2.24 straipsnį, asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatoma tokių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas: 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Teismai, nustatydami duomenų paskleidimo faktą, turi nustatyti du dalykus: kas buvo paskleista: duomenys ar nuomonė; ar duomenys tikrai buvo paskleisti. Pagrindiniu duomenų ir nuomonės atribojimo veiksniu turi būti laikomas teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus. Kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Pagal CK 2.24 straipsnio l dalį, preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Taigi tai, kad paskleistos žinios atitinka tikrovę, turi įrodyti atsakovas. Nustatant faktą, ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, gerą vardą, žinotina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Ar paskleistos žinios yra žeminančios, įrodinėja ieškovas.Ieškovas R. B. nurodė, kad jo garbę ir orumą atsakovas A. M. pažemino, kai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimu ir nurodė: „R. B. padegė atsakovo garažą, nes turi kerštą dėl vykstančių teismų“, „A. B. ir A. S. turtą R. B. tyčia sunaikino“, „R. B. kaimyno sūnui siūlė kaimynus padegti“. Šie duomenys yra užfiksuoti 2016 m. balandžio 29 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajonas) nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-63918-15. Atsakovas A. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė: „R. B. padegė atsakovo garažą, nes turi kerštą dėl vykstančių teismų“, „A. B. ir A. S. turtą R. B. tyčia sunaikino“, „R. B. kaimyno sūnui siūlė kaimynus padegti“, šios frazės yra teisingos. Vadinasi, atsakovas pripažino, kad jis pateikė šią informaciją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu šalys negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, t. y. atsakovo pareiškimo ar kitu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-63918-15 medžiagos neišsireikalavo. Nesant šių duomenų, negalima nustatyti ikiteisminio tyrimo pradžios momento, matyti kokius procesinius veiksmus atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kaip ir kokiu būdu atsakovas pasakė šias frazes.Nustačius, kad atsakovas tokią informaciją nurodė, būtina išsiaiškinti šių duomenų tikrumą, nustatyti, ar tai atsakovo nuomonė, ar žinia. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Ar paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumą, yra fakto klausimas. Pagal kasacinio teismo praktiką, faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Kad buvo pažeista garbė ir orumas, turi įrodyti ieškovas, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007, 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Atsakovas teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį ar apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas tik 2016 m. balandžio 29 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajonas) nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-63918-15, iš kurio matyti tokie faktai, kad 2015 m. lapkričio 15 d., apie 4.40 val., sudegė atsakovui A. M. priklausantis garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone. 2015 m. lapkričio 16 d. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nurodė, kad garažas buvo padegtas, tikėtina gaisro kilimo priežastis – įneštas atviras ugnies šaltinis. Kaip 11 punkte buvo paminėta, jokios kitos rašytinės bylos medžiagos, kuri patvirtintų nurodytas aplinkybes, nepateikta. Taip pat pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas frazių „A. B. ir A. S. turtą R. B. tyčia sunaikino“, „R. B. vyresniajam sūnui siūlė kaimynus padegti“ teisėtumą neanalizavo A. B. ir A. S. turto sunaikinimo priežasčių, neapklausė sūnaus. Nesant šių duomenų, negalima patikrinti atsakovo pasakytų frazių teisingumo ir spręsti, kad jos pažemino ieškovo garbę ir orumą. Apeliantas prašė iš atsakovo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinės žalos atlyginimui priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. ne tik neteisėtus veiksmus, bet ir žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, taip pat atsakovo kaltę (CK 6.245–6.249 straipsniai). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra išvestinis ir paprastai kildinamas iš pagrindinio reikalavimo – pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens (ieškovo) garbę ir orumą paskleistus teiginius. Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, tokia atsakomybė negalima.Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas neturinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).Nagrinėjamu atveju ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 1 000 Eur neturtinė žala atsirado dėl to, kad atsakovas nepagrįstai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, kuri taikė baudžiamojo poveikio priemonę ir tyrimo metu iš jo paėmė su leidimais laikomus ginklus. Ieškovas yra medžiotojas, todėl atėmus galimybę jam naudotis ginklais jis nebegalėjo vykti į medžioklę, tačiau privalėjo mokėti medžiotojui priklausančius mokesčius. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo prašomas priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas apima ir turtinę žalą (mokesčiai už medžiotojų būrelį, žvėrių šėrimas ir pan.), todėl neaišku, ar neturtinės, ar turtinės žalos atlyginimą ieškovas prašo iš atsakovo priteisti. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visus anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, byloje būtina surinkti papildomus įrodymus, todėl byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas už akių naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo už akių pagrįstumą sudaro faktinės aplinkybės, kurios nustatomos atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Tokį įrodymų vertinimą teismas atlieka, jeigu turi procesinių prielaidų priimti teismo sprendimą už akių. Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra išsamiai tiriamos, nes neapklausiami teismo akivaizdoje liudytojai, neskelbiami įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Valmeda“ v. UAB „F12“, bylos Nr. 3K-3-24/2012; kt.). Teismo sprendimo už akių priėmimas yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Šiuo atveju tik formaliai vertindamas byloje surinktus įrodymus ir nesant atsakovo byloje duoto paaiškinimo, pirmosios instancijos teismas trūkstant įrodymų, kuriais ieškovas įrodinėjo savo pareikštus reikalavimus byloje, turėjo pareigą pasiūlyti tokius įrodymus pateikti, o ne priimti ieškovui sprendimą už akių.Panaikinus sprendimą visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, nes dėl turėtų išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.