- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- e2S-489-1041/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13787-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Pareiškėjas
- Arik Air Limited
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Arik Air Limited atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Arik Air Limited prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolis Marekas Petrovskis ir Lufthansa Technik AERO Alzey GmbH.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė teismo taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti vykdymo veiksmus, t. y. antstolio Mareko Petrovskio 2023 m. lapkričio 20 d. „Patvarkymu dėl varžytynių“ (toliau – patvarkymas) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vykdomoji byla) paskelbtas varžytynes, skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – varžytynės).
2. Pareiškėjas nurodė, kad jo skundžiamu patvarkymu antstolis nusprendė, jog bus parduodamas: Orlaivis Boeing 737-86N, modelis Boeing 737-800, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ser. Nr. (duomenys neskelbtini) (orlaivis, du varikliai (duomenys neskelbtini), važiuoklė (duomenys neskelbtini), pagalbinė jėgainė (duomenys neskelbtini), du variklio stovai, APU stovas (toliau – turtas). Varžytynių pabaiga numatyta 2023 m. gruodžio 20 d. Nesustabdžius turto pardavimo, tačiau vėliau teismui pripažinus antstolio veiksmus neteisėtais, toks teismo sprendimas būtų vykdytinas jau įvykus varžytynėms ir pardavus turtą, todėl būtų arba negalimas vykdyti, arba jo įvykdymas pasunkėtų. Turtas yra specifinis, gali būti parduodamas tiek visas kartu, tiek atskirai dalimis, todėl jo sudedamosios dalys gali iki jų susigrąžinimo tapti skirtingos vertės.
3. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Išieškotojas nurodė, kad vykdomojoje byloje laikinosios apsaugos priemonės jau buvo taikytos ilgiau negu trejus metus ir jos buvo panaikintos kasacinės instancijos teismui konstatavus, kad skolininko skundai nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-701/2023).
4. Suinteresuotas asmuo (antstolis) su prašymu nesutiko ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos teismai galutinai išnagrinėjo ir atmetė skolininko skundus ir leido Lietuvos Respublikoje vykdyti kreditoriaus reikalavimus pagrindžiančią Europos vykdomuoju raštu patvirtintą Hiunfeldo apylinkės teismo nutartį. Šie sprendimai vykdomojoje byloje turi prejudicinę galią, todėl bet kokie skolininko ir / ar trečiojo asmens reikalavimai negali būti laikomi tikėtinai pagrįstais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. Teismas nurodė, kad vykdomoji byla yra vykdoma nuo 2020 m. ir per šį laikotarpį nėra padengta jokia dalis išieškomų lėšų.
7. Vykdomoji byla jau buvo sustabdyta patenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau jų taikymas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo pripažintas nepagrįstu.
8. Pareiškėjas (skolininkas) privalėjo pagrįsti net tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, bet ir tai, kad bus išlaikyta skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra.
9. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dar labiau užvilkintų įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu skolininkas (apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – laikinąsias apsaugos priemones taikyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nenagrinėjo antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
6.2. Aplinkybė, kad vykdomoji byla vyksta nuo 2020 m., nėra savaiminis pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir nėra numatytas įstatyme.
6.3. Anksčiau taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas savaime negali turėti įtakos sprendžiant naujų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes skolininko (apelianto) reikalavimas ir kitos aplinkybės yra kitokios. Skolininkas (apeliantas) kelia klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo ne dėl turto arešto, bet dėl jo realizavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-701/2023 nenustato prejudicinio fakto nagrinėjamoje byloje.
6.4. Skundžiamoje nutartyje be jokio teisinio pagrindo skolininkui (apeliantui) perkelta pareiga įrodinėti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumą.
6.5. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o teismui nusprendus, kad antstolis neteisėtai realizavo turtą, skolininkas (apeliantas) nepagrįstai nukentėtų, o išieškotojas taip pat neturėtų naudos. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užkirsti kelią galimai neteisėtam turto realizavimui, tai yra prevencinė priemonė siekiant užtikrinti šalių status quo ir nevaržo išieškotojo teisių labiau, nei yra būtina.
6.6. Atskirojo skundo pateikimo metu varžytynės jau yra pasibaigusios ir yra laukiama turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo, kas gali būti padaryta per minimalų įstatyme numatytą dvidešimties dienų terminą (iki 2024 m. sausio 9 d.). Todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir antstolio veiksmus pripažinus neteisėtais, toks teismo sprendimas jau būtų vykdomas pardavus turtą ir jį perdavus tretiesiems asmenims.
11. Suinteresuotas asmuo (antstolis) atsiliepimu su skolininko (apelianto) atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Antstolis nurodo šiuos argumentus:
7.1. Varžytynės yra įvykusios, pasiūlyta pirkimo kaina ir paskelbtas varžytynių laimėtojas.
7.2. Skolininkas (apeliantas) antstolio patvarkymą dėl varžytynių apskundė prieš pat jų pabaigą, praėjus CPK 512 straipsnyje numatytam jų terminui. Skolininko (apelianto) skundas dėl antstolio veiksmų ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįsti.
7.3. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atskirasis skundas prieštarauja vykdymo proceso tikslams ir teismo sprendimo privalomumui bei jo vykdytinumui.
7.4. Areštuotas turtas yra brangus ir specifinis, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, kurią atlieka išieškotojas ir dėl to patiria išlaidas, kurios sustabdžius vykdymo procesą dar labiau didėtų.
7.5. Skolininkas (apeliantas) neįrodė, kad yra sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrindžiamas netgi preliminarus skundo pagrįstumas.
7.6. Tie patys argumentai ir CPK nuostatų taikymas vykdymo procese jau buvo nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-943/2022, kur kasacinis teismas konstatavo, kad vykdant vykdomąjį dokumentą Keiptauno konvencijos teisės normos Lietuvos Respublikoje nėra taikomos, o antstolis galėjo remtis tik CPK ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių priverstinį vykdymo procesą, nuostatomis. Kasacinis teismas taip pat kaip nepagrįstus atmetė skolininko (apelianto) argumentus, kad AMCON yra laikytinas skolininko (apelianto) hipotekos kreditoriumi.
7.7. Skolininko (apelianto) argumentai, kad bus pažeistos jo teisės, yra nepagrįsti, ką patvirtina kasacinio teismo procesiniai sprendimai.
12. Išieškotojas atsiliepimu su skolininko (apelianto) atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, taip pat skirti skolininkui (apeliantui) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
8.1. Skolininkas (apeliantas) nėra įrodęs išimtinių aplinkybių taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo.
8.2. Pakartotinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti motyvuojamas iš esmės naujomis aplinkybėmis, kurios anksčiau nebuvo vertinamos, o skolininkas (apeliantas) tokių naujų aplinkybių nenurodė.
8.3. Skundas dėl antstolio veiksmų negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu, nes jis pateiktas praleidus CPK 512 straipsnyje nurodytą terminą. Termino praleidimo aplinkybė dėl savalaikio teisinių paslaugų (ne)apmokėjimo negali būti laikoma svarbia atnaujinti terminą skundui pateikti.
8.4. Skolininkas (apeliantas) nenurodė reikšmingų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad nesustabdžius išieškojimo teismo sprendimo įvykdymas būtų komplikuotas ar neįmanomas.
8.5. Laikinosios apsaugos priemonės jau buvo taikytos ir išieškotojas ketverius metus negali įvykdyti įsiteisėjusios Europos vykdomuoju raštu patvirtintos Vokietijos Hiunfeldo apylinkės teismo nutarties. Pakartotinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų nesuderinamas su teisingumo principo įgyvendinimu. Skolininkas (apeliantas) nepateikė duomenų, kad tenkinus jo prašymą būtų išlaikyta skolininko (apelianto) ir išieškotojo interesų pusiausvyra.
8.6. Skolininko (apelianto) turtiniai įsipareigojimai išieškotojui viršija 7,2 mln. Eur. Varžytynėse laimėtoju pripažinta įmonė, kuri už turtą pasiūlė 4 877 777 ,00 Eur. Ši suma tik iš dalies padengia įsiskolinimą, todėl tenkinus prašymą skolininko (apelianto) interesai būtų nepagrįstai iškelti aukščiau išieškotojo.
8.7. Skolininkas (apeliantas) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atskirąjį skundą pateikė elgdamasis akivaizdžiai nesąžiningai ir siekiant vilkinti procesą, todėl jam turi būti paskirta bauda. Teismui tenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš skolininko (apelianto) turėtų būti pareikalautas užstatas galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio paskelbtas varžytynes, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu minėtos aplinkybės paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
15. Iš byloje esančių ir Liteko duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio M. Petrovskio kontoroje yra pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2019 m. gruodžio 2 d. Amtsgericht Hunfeld vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje antstolis 2023 m. lapkričio 20 d. paskelbė varžytynes, kurių pabaiga buvo numatyta 2023 m. gruodžio 20 d. (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.) 16–21). Skolininkas (apeliantas) pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – varžytynių sustabdymo – taikymo, kuris skundžiama nutartimi buvo atmestas.
16. Paskelbtos varžytynės įvyko 2023 m. gruodžio 20 d., suma už varžytynėse parduotą turtą sumokėta 2024 m. sausio 26 d., o 2024 m. vasario 5 d. buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – turto pardavimo iš varžytynių aktas) (DOK-(duomenys neskelbtini).
17. Apeliacinės instancijos teismas iš nutarties 15 ir 16 punktuose nurodytų aplinkybių konstatuoja, kad skolininko (apelianto) prašomos sustabdyti varžytynės yra pasibaigusios (įvykusios), o surašius turto pardavimo iš varžytynių aktą varžytynėse parduotas turtas perėjo varžytynių laimėtojo nuosavybėn (CPK 715 straipsnis). Taigi, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – varžytynių sustabdymo – taikymo, pagrįstumo vertinimas apeliacine tvarka nebetenka teisinės prasmės, nes varžytynėms esant pasibaigusioms ir surašius turto pardavimo iš varžytynių aktą šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad šiame apeliaciniame procese nebeliko apeliacijos objekto. Aplinkybė dėl apeliacinio proceso negalimumo paaiškėjo (atsirado) jau pradėjus apeliacinį procesą, todėl šis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismui nutraukus apeliacinį procesą, nes nebeliko apeliacijos objekto, išieškotojo prašymas dėl baudos skolininkui (apeliantui) skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
19. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) pateikė prašymą priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso 3 753,50 Eur (DOK-(duomenys neskelbtini), kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimas ir pozicijos derinimas su klientu.
20. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021).
22. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas nutrauktas nelikus apeliacijos objekto, o tokia procesinė situacija susiklostė dėl to, kad įvyko skolininko (apelianto) prašytos sustabdyti varžytynės ir buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Tokio apeliacijos objekto išnykimo nesąlygojo kokie nors išimtinai skolininko (apelianto) ar išieškotojo (ne)tinkami procesiniai veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad dalyvaujančių byloje asmenų procesinis elgesys būtų netinkamas ar neatitinkantis įstatymo nuostatų, piktnaudžiaujantis procesinėmis teisėmis ar pan.
23. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje, baigtoje apeliacine tvarka nepriėmus galutinio teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos tarp proceso dalyvių neskirstytinos, kiekvienam jų paliekant jų pačių šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokioje situacijoje bylinėjimosi išlaidų neskirstymas labiausiai atitinka visų proceso dalyvių interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
24. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo Arik Air Limited atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties.
Netenkinti suinteresuoto asmens Lufthansa Technik AERO Alzey GmbH prašymo dėl baudos pareiškėjui Arik Air Limited skyrimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.