Utenos apylinkės teismo nuosprendis

civilinei atsakovei B. K.

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š. gimęs (duomenys neskelbtini), Utena, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, teistas 2014-10-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 254 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėn., 2016-04-21 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 14 parų arešto, 2016-12-29 pagal LR BK 284 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimo, BK 92 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 1 m., teistumas neišnykęs, 2017-11-14 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės; teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ( įstatymo galiojusio iki 2016-12-31 redakcija), 187 straipsnio 3 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2016 m. spalio 13 d. apie 20.24 val., Utenos mieste, Vyžuonos parke, bendrai veikdamas su L. V., gim. (duomenys neskelbtini), E. R., gim. (duomenys neskelbtini), neturinčiais amžiaus nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus kartu su L. V. ir E. R. spardė šiukšlių dėžes, po ko išėmę iš jų skardinius kibirus ant jų šokinėjo, tyčia sugadino Utenos rajono savivaldybės administracijai priklausančias 3 vnt. šiukšlių dėžių, tuo padarant 179 eurų turtinę žalą,

Taip pat A. Š. 2016 m. gruodžio 29 d., apie 16.30 val., Utenos mieste, (duomenys neskelbtini), prie Utenos vaikų darželio (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bendrai veikdamas su E. R., gim. (duomenys neskelbtini), A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) neturinčiais amžiaus nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus jis tyčia vieną kartą ranka sudavė K. M. į veidą, po ko rankomis suėmęs už kaklo ir jį smaugdamas pagriovė ant žemės, po to sudavė rankomis ir spardė kojomis ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas, po ko nukentėjusiajam atsistojus, A. Š. jam vieną kartą ranka sudavė į veidą, pargriovė jį ant žemės ir įspyrė ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas, K. M. bandant pasišalinti iš įvykio vietos, jį pasivijęs E. R. pargriovė ant žemės ir jam rankomis sudavė ir kojomis spyrė nemažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam K. M. dėl dešino smilkinio-skruostikaulio srities, kaktos kairės pusės, kairės akies viršutinio voko, kairės ausies kaušelio, kairio skruosto kraujosruvos nežymiai sutrikdė sveikatą, taip šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį.

Motyvuojamoji dalis

1. Įrodymai dėl svetimo turto sugadinimo, jų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2016 m. spalio 13 d., vakare, Vyžuonų parke buvo kartu su L. V., L. G., E. R., E. T. E. T., nupirko alaus, prigėrė jie. L. V. pradėjo spardyti šiukšliadėžes. Jis taip pat pora kartų spyrė į šiukšliadėžes. Atvyko policija, jis nuo policijos pabėgo ir toliau nieko nebedarė. 227,43 eurų ieškinį pripažįsta.

Liudytojas L. G. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) parodė, kad 2016-10-13 apie 20.30 val. Utenos mieste prie „Maxima“ prekybos centro ,Vyžuonos parke, Utenos mieste jį sulaikė policijos pareigūnai. Jis nesuprato kodėl jį sulaikė. Kai jį pristatė į policijos komisariatą jam paaiškino, kad tą dieną laikotarpiu nuo 20.00 val iki 20.30 val. Vyžuonos parke buvo išdaužytos šiukšlių dėžės. Apie tai jis nieko nežino. Jis gali paaiškinti tik tiek, kad tą vakarą iki 20.00 val. kartu su mama N. G. buvo išvažiavę į kaimą esantį (duomenys neskelbtini). Į Uteną grįžo apie 20. 00 val. Jis iš namų esančių (duomenys neskelbtini) iškart nuėjo į Vyžuonos parką. Eidamas link parko pamatė, kad nuo parko pusės bėga A. Š., L. V. ir dar vienas jaunuolis kurio jis nepažino. A. Š. ir L. V. yra jo klasiokai. Kai prie jo prisiartino A. Š., jis paklausė kur bėgat. Jam jie sušuko „ bėgam, jei nori, nes tuoj atvažiuos policija“. Tada jie nubėgo link Aukštakalnio mikrorajono. Kažkas kitą dieną pasakojo, kad nuo policijos jie bėgo upeliu. Kai A. Š. su L. V. ir kitas jaunuolis nubėgo jis ėjo toliau į parką. Parke susitiko draugus G. M., K. R. ir E. T. Draugai su kuriais susitiko parke L. G. pasakojo, kad A. Š., L. V. ir trečias jaunuolis, lyg tai (duomenys neskelbtini) parke daužė šiukšlių dėžes. Netrukus prie jų priėjo policijos pareigūnai ir jį kartu su draugais sulaikė. Jis šiukšlių dėžių nedaužė, nematė kas ir kaip jas daužė. Kad šiukšlių dėžes daužė A. Š., L. V. ir (duomenys neskelbtini) pasakojo draugai su kuriais buvo pristatytas į policiją (1 t., b.l. 77).

Liudytoja K. R. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) parodė, kad 2016-10-13 vakare 20.00 val. ji su draugais - G. M., E. T., A. Š., L. V., (duomenys neskelbtini), pavardės neatsimena, leido laiką Vyžuonos parke Utenos m., šalia PC „Maxima“. Ji nežino kodėl, bet (duomenys neskelbtini) priėjo prie vienos iš šiukšlių dėžių ir dešine koja spyrė į ją. Tada A. Š. kartu su L. V. prisijungė prie Emilio. E. T. bandė sudrausminti, tačiau jo niekas neklausė. Minėti jaunuoliai ir toliau spardė šiukšlių dėžes. Visi tą darė vienu metu, kiek atsimena spardė 3 šiukšlių dėžes. Jie vienas paskui kitą kartojo tuos pačius veiksmus, jai vienas spyrė, tai kitas iš paskos tą patį darė. Ji matė kaip išėmė iš šiukšlių dėžių esančius kibirus iš jų išbarstė šiukšles ir šokinėjo ant kibirų. Matė, kad vieną šiukšlių dėžę bandė nuversti, bet ji buvo įbetonuota ar tai pritvirtinta taip tvirtai, kad jos nepajėgė išversti, todėl jie vienas paskui kitą ją spardė. Šiukšlių dėžė nenuvirto, o tik palinko. Kai jie spardė dėžes pro šalį ėjo moteris, kurios ji nepažįsta, kuri pradėjo barti juos, sakė iškvies policiją. A. Š., L. V. ir (duomenys neskelbtini) nepaisė moters pastabų ir toliau spardė šiukšlių dėžes. Kai nustojo spardyti šiukšlių dėžės jie išėjo. Ji, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuėjo į piceriją, esančią PC „Maxima“. Kai jie išėjo iš picerijos susitiko L. G., ir tada netrukus prie jų priėjo policijos pareigūnai ir ją kartu su paminėtais draugais pristatė į policiją (1 t., b.l. 79 ).

Iš 2016-10-20 Utenos rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. (3.27)-S-2556, pranešė, kad Aušros g. Vyžuonos parke buvo apgadintos trys šiukšlių dėžės, kurios nuosavybės teise priklauso Utenos rajono savivaldybei. Dėl šio įvykio buvo padaryta 705 Eur turtinė žala (1 t.,b.l.43 ).

Iš 2017-05-05 Utenos rajono savivaldybės administracijos rašto matyti, kad Utenos m., Aušros g. Vyžuonos parke buvo apgadintos trys šiukšlių dėžės, kurios nuosavybės teise priklauso Utenos rajono savivaldybei. Jų įsigijimo vertė yra 705 Eur. Utenos rajono savivaldybė naujų šiukšlių dėžių nepirko, nes UAB „Utenos komunalininkas“ jas sutvarkė ir pastatė į vietas. Utenos rajono savivaldybei pateikta apmokėti sąskaita, kurioje nurodyta, kad šio turto atstatymo darbai kainavo 227,43 eur (1 t., b.l. 45-47).

Iš liudytojo R. K. apklausos protokolo matyti, kad jis nurodė, jog šiukšlių kibirų atstatymo vertė yra 179,01 euras be PVM ( t. 1., b.l. 68).

Kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų, kaltinamasis pripažino spardęs šiukšlių dėžes, tą patvirtino liudytoja K. R. bei civilinio ieškovo Utenos rajono savivaldybės patekti dokumentai. Šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis savo veiksmais, veikdamas kartu su kitais asmenimis, sugadino svetimą turtą padarydamas turtinę žalą 179 eurų sumai. Kaltinamojo veika tinkami kvalifikuota pagal BK 187 str. 3 d.

2. Įrodymai dėl viešosios tvarkos pažeidimo, jų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Iš specialisto išvados Nr. G170/16(08) matyti, kad remiantis K. M. gim (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis buvo nustatyta, kad K. M. padaryti sužalojimai: dešinio smilkinio -skruostikaulio srities, kaktos kairės pusės, kairės akies viršutinio voko, kairės ausies kaušelio , kairio skruosto kraujosruvos. Minėti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kontakto su kūnu metu, prieš 18-24 val. iki jo teismo medicininio apžiūrėjimo 2016-12-30 ir tai galėjo būti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku 2016-12-29. Kadangi konstatuota traumuota penkios anatominės sritys, sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. K. M. padaryti sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (1 t., b.l. 93).

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta - yra viešoji vieta. Viešoji vieta - tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti.

Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis matant kitiems asmenims, siekdamas pažeminti nukentėjusįjį jam sudavė smūgius, pargriovė ant žemės bei spardė kojomis. Šias aplinkybes pripažino pats kaltinamasis bei patvirtino nukentėjusysis, liudytojai E. G., V. Ž., D. N., A. U., A. Š.. Nukentėjusiajam padarytus kūno sužalojimus patvirtino teismo medicinos specialisto išvada. Šie įrodymai tarpusavyje esmingai sutampa ir sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai buvo gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą tvarką. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo viešoje vietoje, t.y. miesto parke netoli vaikų darželio. Kaip matyti iš nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, jie buvo sukrėsti tokio kaltinamojo elgesio. Tokie kaltinamojo veiksmai vertinti kaip įžūlūs dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamasis suprato, kad viešoje vietoje naudodamas fizinį smurtą sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką Toks kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir jo veika kvalifikuotina pagal BK 284 str. 1 d. ( įstatymo galiojusio iki 2016-12-31 redakcija).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ( BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ( BK 60 str. 1 d. 13 p. ).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus tiesiogine tyčia būdamas nepilnamečiu, baustas administracine tvarka (2 t. b.l. 53-54), įrašytas į psichiatrinio kabineto įskaitą, tačiau psichiatrinę ekspertizę skirti netikslinga (2 t., b.l.46, 50 ), į priklausomybių įskaitą neįrašytas (2 t., b.l. 46), BK 187 str. 3 d. numatytą veiką padarė būdamas teistas 2 kartus, o nusikalstamą veiką numatytą BK 284 str. padarė tą pačią dieną po nuosprendžio paskelbimo, į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas dėl teismo skirtų įpareigojimo nevykdymo, kas įrodo, kad šios veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę ne didesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, ją atliekant realiai.

Šioje byloje Utenos rajono savivaldybės administracija pareiškė patikslintą 227,43 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo ( 1 t., b.l. 61 -65 ).

Nukentėjusiojo K. M. įstatyminis atstovas G. M. pareiškė 1500 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajam K. M. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo ( 1 t., b.l. 90 ).

Kaltinamasis ieškinį dėl turtinės žalos pripažino visiškai, ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažino iš dalies, nurodydamas, kad reikalaujama suma yra per didelė. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad ne tik jis, bet ir kiti asmenys sugadino svetimą turtą bei padarė kūno sužalojimus nukentėjusiajam, todėl ir jie privalo atlyginti padarytą žalą.

Nukentėjusiojo K. M. įstatyminis atstovas ieškinį palaikė ir paaiškino, kad jo sūnui buvo padaryti kūno sužalojimai, jis buvo pažemintas kitų bendraamžių akivaizdoje, šiuo metu turi baimę eiti vienas gatve, bijo pašalinių asmenų.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

Šioje byloje civilinis ieškovas bei nukentėjusiojo įstatyminis atstovas pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis, atlyginimo baudžiamajame procese. Tokiais savo veiksmais civilinis atsakovas bei nukentėjusiojo įstatyminis atstovas išreiškė savo valią, kad žalą atlygintų asmenys, kurie už savo veiksmus atsako baudžiamąja tvarka. Todėl, kaltinamasis privalo atlyginti padarytą žalą.

Civilinio kodekso 6.9 straipsnio 1 dalis nustato, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

Šiuo konkrečiu atveju, teismo nuomone, kaltinamojo teisės nebus pažeistos ar kaip nors suvaržytos, nes jis įgis teisę regreso tvarka iš kitų asmenų reikalauti dalies sumokėtų sumų.

Šioje byloje civiline atsakove buvo įtraukta B. K. kaip kaltinamojo globėja.

Civilinio kodekso 6.276 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas.

Civilinio kodekso 6.276 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nuosprendžio priėmimo metu kaltinamajam yra suėję 18 metų, todėl B. K. atžvilgiu ieškiniai atmestini.

Civilinio ieškovo pareikštas ieškinys yra įrodytas pateiktas įrodymais, t.y. dokumentais, sąmatomis, kuriais tiksliai įrodytas padarytos žalos dydis. Kaltinamojo kaltė padarius turtinę žalą civiliniam ieškovui yra įrodyta aukščiau aptartais įrodymais. Todėl ieškinyje nurodyta suma priteistina iš kaltinamojo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G170/16(08) matyti, kad remiantis K. M. gim (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis buvo nustatyta, kad K. M. padaryti sužalojimai: dešinio smilkinio -skruostikaulio srities, kaktos kairės pusės, kairės akies viršutinio voko, kairės ausies kaušelio , kairio skruosto kraujosruvos. Minėti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kontakto su kūnu metu, prieš 18-24 val. iki jo teismo medicininio apžiūrėjimo 2016-12-30 ir tai galėjo būti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku 2016-12-29. Kadangi konstatuota traumuota penkios anatominės sritys, sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. K. M. padaryti sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (1 t., b.l. 93)

Nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis įrodo, kad jis patyrė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, įprasto aktyvaus gyvenimo būdo pasikeitimą, buvo sumuštas kitų asmenų akivaizdoje, pažemintas. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas ( CK 6.250 str. 1 d. ).

Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis tyčiniais veiksmais, kuriais sužalojo nukentėjusįjį, sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus dėl panaudoto smurto, sutrikdė įprastą gyvenimo ritmą. Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo turtinė padėtis nėra itin gera. Jis šiuo metu nedirba, atlieka bausmę. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nėra medicininių išvadų, kad nukentėjusiajam yra pagrindas nuogąstauti, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas, reikalingos chirurginės intervencijos ar specialios procedūros. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į formuojamą teismų praktiką Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į formuojamą teismų praktiką ( kasacinė byla Nr. 2K-329-507/2016 ) daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytinas 400 eurų neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo ( CK 6.276 str. 2 d., 6.263 str. 2 d. ).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

-padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir paskirti dvidešimties parų areštą.

-pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ( įstatymo galiojusio iki 2016-12-31 redakcija) ir paskirti šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 187 str. 3 dalį subendrinti su Utenos rajono apylinkės teismo 2016-12-29 nuosprendžiu paskirta bausme prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę šešis mėnesius 10 dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1,3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 284 str. 1 d. ( įstatymo galiojusio iki 2016-12-31 redakcija) dalinio sudėjimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. lapkričio 28 dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo terminą nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. iš dalies atliktą bausmę nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d.

Kardomąją priemonę-įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

Civilinio ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš A. Š. du šimtus dvidešimt septynis eurus, 43 euro centus ( 227,43 ) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui civilinio ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos naudai.

Nukentėjusiojo K. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš A. Š. keturis šimtus ( 400 ) eurų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo K. M. ( įstatyminis atstovas G. M.) naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo bei nukentėjusiojo K. M. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo civilinės atsakovės B. K. atžvilgiu atmesti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.

Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.