Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

1. Pareiškėja P. T. kreipėsi į teismą su skundu dėl Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaro Mindaugo Sipavičiaus veiksmų, prašydama: 1) atnaujinti terminą paduoti skundą dėl notaro veiksmų, tuo atveju jei teismas manys, kad šis terminas yra praleistas; 2) įpareigoti Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarą Mindaugą Sipavičių įtraukti P. T. į paveldėtojų sąrašą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą P. T., gim. (duomenys neskelbtini), į jai tenkančią palikimo dalį, (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus miesto 30-tame notarų biure pateiktas jos pareiškimas dėl palikimo priėmimo kartu su kitais paveldėtojais po jos tėvo A. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (t. y. (duomenys neskelbtini)). Pažymi, kad Lietuvos Respublikoje yra du objektai, kurių dalis paveldi P. T., t. y. 1/10 pastato dalis pastate-kavinėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), ir pastate-viešbutyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kituose inžineriniuose statiniuose – kiemo aikštelėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, nekilnojamojo turto objektuose (duomenys neskelbtini), yra neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/10 dalį turto, o į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), iki šiol nėra išduoti jokie paveldėjimo teisės liudijimai. Taigi, minėtas turtas yra natūroje, niekam neperleistas. Savininku nurodytas A. T. Pareiškėja nurodo, kad A. T. mirė (duomenys neskelbtini). Tuometinis jos atstovas advokatas Valerijus Kirpičnikovas prašymą dėl palikimo priėmimo notarų biurui įteikė 2024 m. rugpjūčio 27 d., tačiau Advokatų tarybos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu Valerijus Kirpičnikovas laikinai buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo. Apie tai, kad Valerijus Kirpičnikovas jau nėra advokatas ir negali atstovauti pareiškėjos interesų, P. T. sužinojo tik 2025 m. balandžio mėnesį. Taigi, šiuo atveju, pasak pareiškėjos, susiklostė išimtinė ir neįprasta situacija, kai dėl procesinių prievartos priemonių jos tuometinio advokato atžvilgiu ir negalėjimo tinkamai apie tai sužinoti ir imtis kokių nors veiksmų būnant kitoje valstybėje, iš kurios buvo apribotos galimybės atvykti (pareiškėja gyvena Rusijos Federacijoje), ji negalėjo tinkamai įgyvendinti savo procesinių teisių. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad iš Rusijos Federacijos buvo gauti papildomi duomenys apie tai, kad ji kartu su kitais paveldėtojais, kurie yra įtraukti į paveldėtojų sąrašus Lietuvos Respublikoje, buvo įtraukta į paveldėtojų sąrašus Rusijos Federacijoje ir jai kartu su visais paveldėtojais buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Pareiškėjos vertinimu, kadangi tiek Lietuvos Respublika, tiek Rusijos Federacija yra pasirašiusios ir ratifikavusios 1961 m. Hagos konvenciją, esant išduotiems paveldėjimo teisės liudijimams kitoje šalyje į joje esantį turtą, kai su tuo sutiko ir neprieštaravo tie patys paveldėtojai, kurie kartu su pareiškėja paveldi dalimis ir velionio turtą Lietuvos Respublikoje, reiškia, kad yra pagrindas įrašyti ją į paveldėtojų sąrašus. Pareiškėja pažymėjo, jog esant papildomiems paveldėjimo priėmimo faktą liudijantiems ir jį įrodantiems dokumentams, notarui buvo pateiktas pakartotinis prašymas, tačiau iki šiol pareiškėja nėra gavusi jokio oficialaus notaro pasirašyto patvarkymo ar pranešimo, kad jis atsisako atlikti notarinį veiksmą. Pastebėjo, kad notaro minimi siūlymai kreiptis į VĮ Registrų centrą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių buvo duoti žodžiu pareiškėjos atstovui ir jie buvo įvykdyti. Papildomai paaiškino, kad A. T. turėjo pastovų leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl jam buvo suteiktas asmens kodas, kaip ir kitiems paveldėtojams, įrašytiems į jo šeimos sudėtį. P. T. dėl nežinomų priežasčių Lietuvos Respublikoje nebuvo įrašyta į A. T. šeimos sudėtį nors ji tuo metu buvo nepilnametė. 2017 m. leidimas pastoviai gyventi Lietuvos Respublikoje A. T. buvo panaikintas ir jis, kaip ir kiti paveldėtojai, išvyko iš Lietuvos. Anot pareiškėjos, jog giminystės ryšį su A. T. patvirtina Rusijos Federacijoje išduotas gimimo liudijimas, kuriame A. T. yra įrašytas jos tėvu. Pareiškėja pažymėjo, jog VĮ Registrų centras ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė atlikti įrašą velionio A. T. šeimos sudėtyje pakeitimą, įrašant P. T. kaip jo dukrą, tuo pagrindu, kad nei A. T., nei P. T. nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, o atitinkamą prašymą gali teikti tik pilietybę turintys asmenys. Tačiau pastebėjo, kad pareiškėjos Rusijos Federacijos išduotas gimimo liudijimas yra patvirtintas apostile, todėl turi būti pripažįstamas visose Lietuvos Respublikos įstaigose. Taigi, anot pareiškėjos, gavus šiuos atsakymus notaras privalėjo vadovautis 1961 m. Hagos konvencijos nuostatomis ir priimti kažkokį sprendimą. Kadangi šiuo atveju nėra oficialaus notaro atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja mano, kad pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl įstatymo nustatytas terminas skundui paduoti nėra praleistas. Tuo atveju, jeigu teismas manys, kad šis terminas yra praleistas, pareiškėja prašo jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, kadangi nėra pateiktas oficialus notaro atsisakymas atlikti procesinį veiksmą, nėra aiškiai nurodyti pagrindai dėl kurių atsisakoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nebuvo išaiškintos notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pasekmės, apskundimo tvarka ir terminai.