- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- A5.-1327-548/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00073-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Pažeidėjas
- V. Š.
nedalyvaujant administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kur V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) komercijos direktore, bausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius R. R. 2018 m. gegužės 3 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) komercijos direktorei V. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-767-2018 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, įvertinęs 2018 m. balandžio 23 d. iš Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento gautą informaciją Nr. APS-36-8256(249) apie galimą nelegalų darbą (duomenys neskelbtini), už tai, kad 2018 m. sausio 28 d. nuo 18.30 val. iki 20.30 val. patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), rasti dirbantys N. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. N., gim. (duomenys neskelbtini), apie kurių įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui pranešta nebuvo ir darbo sutartys su jais nesudarytos. (duomenys neskelbtini) komercijos direktorė V. Š., būdama įgaliota priimti ir atleisti darbuotojus, būdama darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, neužtikrindama, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama V. Š. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad N. S. patikrinimo metu buvo įmonės patalpose, nes ji mokėsi dirbti, tačiau jokių darbinių funkcijų neatliko. Prieš tai N. S. buvo supažindinta su darbu nakties metu, tačiau darbas naktį nepatiko, todėl 2018 m. sausio 28 d. turėjo tikslą ją supažindinti su paruošiamaisiais darbais, kuriuos reikia atlikti ryte, dieną stebėjo kaip vyksta darbas, o vakare norėjo parodyti kaip reikia perduoti pamainą. Neigia, jog N. S. buvo mokami pinigai. Teigia, jog išsiaiškino savo klaidas, dabar žino, kad apie aplinkybę, jog norintis įsidarbinti asmuo yra mokomas, turi informuoti „Sodrą“. Taip pat paaiškino, jog R. N. yra asocialus asmuo, kuris įmonėje nėra įdarbintas, tačiau savo iniciatyva jis stengiasi atlikti tam tikrus darbus. Taip pat nurodė, jog R. N. vaikštinėja aplink kebabinę, jam atiduoda likusį maistą iš geranoriškų paskatų. Prašo skirti minimalią baudą ir ją išdėstyti dalimis.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas R. D. parodė, jog 2018 m. sausio 28 d. kartu su Kaišiadorių PK pareigūnais atliko bendrą priemonę. Nuvyko į viešo maitinimo vietą. Kurį laiką stebėję ją iš išorės, nuėjo patikrinti kaip laikomasi Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Įėję į vidų pastebėjo asocialų asmenį, valantį grindis, todėl įtarė nelegalų darbą. Šias aplinkybes užfiksavo vaizdo medžiagoje. Minėtas asmuo paaiškino, jog jis kartais atlieka tam tikrus darbus, o už tai gauna maisto ir cigarečių. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir viena įmonės darbuotoja. Tačiau įmonės savininkė tai neigė, nors iš vaizdo įrašų matyti, jog ji minėto asmens nevaro lauk. Matė dvi darbuotojas, viena jų aptarnavo klientus pro langelį, kita – ruošė maistą. Viena darbuotoja paaiškino, jog mokosi dirbti. Kadangi ji atliko darbines funkcijas, dėl ko gavo atlygį, o įmonė -komercinę naudą, todėl mano, jog tai buvo nelegalus darbas. Iš darbuotojų paaiškinimus ėmė policijos pareigūnai.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. S. parodė, jog įvykio aplinkybių nelabai prisimena, po paaiškinimu, kurį surašė pareigūnai, pasirašė, paaiškinimo parodymais galima vadovautis. Paaiškino, jog dėl darbo tarėsi su direktore. Tą dieną, kai atvyko pareigūnai, ji mokėsi dirbti nuo 8 ar 9 val. ryto iki 19 val. Ji žiūrėjo, kaip yra dirbama, bandė susukti kebabą, kepti. Buvo be darbinių rūbų. Neigė gavusi atlyginimą. Po įvykio įsidarbino įmonėje.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. N. parodė, jog patikrinimo metu į kebabinę buvo atėjęs pasiimti maisto ir butelių susirinkti. Iš pradžių neigė ten dirbęs, tačiau vis tik patvirtino, jog gyvena pas šeimininką, tvarko jo kiemą, į kebabinę pernai malkas nešė, neatsimena kiek kartų per savaitę, nes kebabinė šildoma malkomis. Kai šalta, padavėjos liepia pakurti, rytais šiukšles išneša. Už tai gauna maisto. Darbų, anot jo, niekas neliepia dirbti.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamos V. Š. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, įrodyta pačios V. Š. prisipažinimu teismo posėdžio metu bei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais rašytiniais įrodymais: Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus R. R. 2018 m. gegužės 3 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu Nr. VDI-ANR_P-767-2018, kuriame užfiksuotas nusižengimo padarymo faktas (b. l. 3); faktų fiksavimo protokolu Nr. ATK2-027, kuriame nurodyta, jog patikrinimo metu virtuvėje buvo dvi moterys, apsirengusios darbiniais rūbais (t.y. prijuostėmis ir pirštinėmis), ir gamino maistą (kebabus), darbuotojas prižiūrėjo V. Š., kuri paaiškino, kad viena iš merginų, vardu N., mokosi dirbti. Pagalbinėse patalpose pastebėtas asmuo, šluojantis grindis (b. l. 4-5); administracinėn atsakomybėn traukiamos V. Š. paaiškinimais (b. l. 6, 10) ir teismo posėdžio metu duotais parodymais, kur ji pripažino nusižengimo padarymo faktą; liudytojų N. S. ir R. N. paaiškinimais (b.l. 7-8) bei teismo posėdžio metu duotais parodymais; S. G. paaiškinimu (b.l. 9); 2012 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 012/06/018, iš kurio matyti, jog atsakingu už darbuotojų priėmimą ir atleidimą, darbo sutarčių sudarymą, darbuotojų apmokymą paskirta (duomenys neskelbtini) komercijos direktorė V. Š. (b. l. 11); VSDFV informacinės sistemos duomenimis, iš kurių matyti (duomenys neskelbtini) dirbantys asmenys (b. l. 12-14); 2018 m. gegužės 3 d. patikrinimo aktu, kuriuo nustatyta nelegalaus darbo faktas (b. l. 15).
Teismas laiko įrodytu, jog V. Š., (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2012 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 012/06/018, būdama įgaliota priimti ir atleisti darbuotojus, t.y. būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviu ir neužtikrindama, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti - apie darbo sutarties sudarymą bei darbuotojų priėmimą į darbą nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui teisės aktų nustatyta tvarka ir nesudarius su jais darbo sutarčių, leisdama darbuotojams N. S. ir R. N. 2018 m. sausio 28 d. nuo 18.30 val. iki 20.30 val. dirbti (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Šiais savo veiksmais V. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama V. Š. teismo posėdyje prašė skirti minimalaus dydžio baudą ir jos mokėjimą išdėstyti dalimis.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.
Administracinių nusižengimų registro išrašu nustatyta, jog V. Š. nusižengimą padarė turėdama galiojančią administracinę nuobaudą, todėl pagrindo teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos V. Š. asmenybė charakterizuojama išskirtinai teigiamai, teismas neturi pagrindo. Kita vertus, už analogiško pobūdžio nusižengimą administracine tvarka anksčiau nebuvo bausta.
Skiriant nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamai V. Š., atsižvelgtina į administracinio nusižengimo pobūdį, jog V. Š. prisipažino ir gailisi padarius administracinį nusižengimą, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad nenustatyta V. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 straipsnis) bei, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio nuobaudą – baudą. Dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių, Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635–637 ir 646 straipsniais, teismas
nutaria:
pripažinti V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jai nuobaudą – 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) baudą.
Nutarimas per 20 dienų, nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.