Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. N. pareiškimo dėl teismo leidimo atsisakyti palikimo nepilnamečių vaikų vardu išdavimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aiškino, kad atsisakius palikimo pareiškėjos vaikų teisės nebus pažeistos, kadangi paveldimą turtą sudaro vos 2,68 kv.m. bute su kitais bendraturčiais ir skolos. Vaikai su mirusiu seneliu jokių ryšių neturėjo dėl jo priklausomybės ligų ir asocialaus gyvenimo būdo.

Į teismą pareiškėja kreipėsi todėl, kad jai buvo nurodyta, jog valstybė nepriims palikimo po jos tėvo mirties, kol pareiškėja neatsisakys to padaryti vaikų vardu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Byloje nustatyta, kad V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvas ir jos nepilnamečių vaikų senelis, mirė (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimą atsisakyti priimti galima per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. palikėjo mirties dienos. Nagrinėjamu atveju šis įstatymo nustatytas terminas yra praleistas, atnaujinti termino atsisakymui priimti palikimą vaikų vardu CK 5.57 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka pareiškėja neprašo. Tai sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti pareiškėjos L. N. pareiškimą priimti, kadangi nagrinėjant bylą CPK XXXIX skyriuje reglamentuota supaprastinto proceso tvarka trūkumų šalinimo institutas netaikomas.

Tačiau nagrinėjamu atveju ypač svarbu tai, kad pareiškimu pareiškėja siekia rezultato, kuris nesukels jokių teisinių pasekmių nei jai, nei jos nepilnamečiams vaikams, o tai yra pagrindas atsisakyti pareiškimą priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 straipsnio 7 dalies pagrindu.

Įstatymo nustatytu terminu (CK 5.50 str. 3 d.) niekas dėl palikimo priėmimo po V. V. mirties nesikreipė. 2017-05-08 dėl palikimo perėjimo valstybei ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarą kreipėsi VĮ Turto bankas.

Mirusysis V. V. 2008-06-12 buvo sudaręs testamentą, kuriuo palikimą paliko B. V.. Testamentas perskaitytas 2018-08-14.

2018-08-14 pareiškimu, patvirtintu notarės Daivos Jokubauskaitės, mirusiojo V. V. testamentinė įpėdinė, taip pat pirmos eilės įpėdinės – mirusiojo dukterys L. N. ir J. S., pareiškė, kad palikimo po V. V. mirties nepriėmė, pretenzijų neturi ir ateityje neturės, patvirtino, jog žino, kad paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas valstybei.

Tuo pačiu 2018-08-14 pareiškimu L. N. ir J. S. pareiškė, kad nesikreips dėl palikimo priėmimo mirusiojo vaikaičių vardu, neprašys atnaujinti termino palikimui priimti, nes tai neatitinka jų vaikų interesų dėl mirusiojo atžvilgiu įregistruotų areštų.

V. V. testamento paskelbimo protokole taip pat nurodyta, kad L. N. ir J. S. pareiškė, kad dėl palikimo priėmimo savo nepilnamečių vaikų vardu nesikreips, termino tam atnaujinti neprašys, nes tai neatitinka vaikų interesų. Jos buvo informuotos, kad apie palikimo nepriėmimą bus pranešta Vaiko teisių apsaugos skyriui.

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Nepilnamečių vaikų vardu palikimą priima jų tėvai ar globėjai (CK 5.56 str.).

Taigi palikimo priėmimas yra valinis veiksmas, kurio šiuo atveju pareiškėja savo vaikų vardu nėra atlikusi ir dar 2018-08-14 pareiškime nurodė neketinanti atlikti. Tai, kad pareiškėja nenori priimti palikimo vaikų vardu po jų senelio mirties, ji faktiškai teigia ir teismui pateiktame pareiškime.

Tuo tarpu palikimo nepriėmimas gali būti atliekamas tiek valiniu veiksmu – pateikiant pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, tiek veikiant pasyviai – palikimo nepriimant įstatymo nustatytu terminu. Teismas pažymi, jog įstatymas nenustato pareigos įpėdiniui atsisakyti priimti palikimą valiniu veiksmu – pateikiant pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. Joks teisės aktas neįpareigoja ir tėvų būtinai kreiptis dėl atsisakymo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Pagal CK 5.60 straipsnio 2 dalį palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas.

Šiuo atveju pareiškėja jau buvo pasirinkusi vaikų vardu palikimo nepriimti elgdamasi pasyviai. Teismas konstatuoja, kad tai yra jos teisė, kuriai negali būti prieštaraujama, nesant tam pagrindų. Priešingas aiškinimas reikštų niekuo nepagrįstą nepilnamečių vaikų įstatyminių atstovų įpareigojimą atlikti papildomus juos apsunkinančius bei išlaidas lemiančius veiksmus, kas iš esmės prieštarautų jų teisėms ir teisėtiems interesams.

Galioja prezumpcija, kad tėvai tinkamai atstovauja savo vaikų interesus ir tokia prezumpcija gali būti paneigta tik teismo pagal vaiko interesus ginančio subjekto pareikštą ieškinį. Taigi tuo atveju, jei būtų pagrindo manyti, kad įstatyminiai atstovai, nepriimdami palikimo vaikų vardu, pažeidžia vaikų teises, jų interesai galėtų būti ginami teisme. Tačiau tokių duomenų nesant, vien aplinkybė, kad mirusiojo pirmosios, antrosios ar bet kurios kitos eilės įpėdiniai yra nepilnamečiai savaime nelemia kitokio paveldėjimo teises reguliuojančių normų aiškinimo ir taikymo jų atžvilgiu.

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad bylos pagal pareikštą L. N. pareiškimą nagrinėjimas neturi teisinio tikslo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 7 dalimi, 290-291 straipsniais, 580 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos L. N. prašymą dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu po V. V. mirties.

Nutartis neskundžiama.