- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-17
- Bylos Nr.
- II-126-759/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00033-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė (pirm.)
- Institucija
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir dabrbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone atstovei R. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. vasario 4 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. VVTAIT-ANR_N-132-2021 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. T. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_N-132-2021 pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta nuobauda - įspėjimas. E. T. nubausta už tai, kad ji kaip nepilnamečio H. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina nepanaudojo savo valdžios sūnaus atžvilgiu, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 4 punkte, 20 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnio 2 dalyje ir 10 dalyje įtvirtintas vaiko teises ir tėvų pareigų vykdymą.
Šalies argumentai
Nesutikdama su jai paskirta nuobauda, E. T. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. vasario 4 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo Nr. VVTAIT-ANR_N-132-2021, pripažįstant jį nepagrįstu, ir nutraukti administracinę teiseną jos atžvilgiu. Skunde nurodoma, jog skundžiamas nutarimas yra surašytas vienašališkai, informaciją gavus tik telefonu ir iki galo neišklausius skundą padavusio asmens pateiktos informacijos, nuomonės dėl susidariusių aplinkybių. 2021 m. vasario 1 d. buvo gautas pranešimas iš Valstybės vaikų teisių ir įvaikinimo tarnybos dėl nepilnamečio H. K. nepriežiūros. Pranešime buvo rašoma, kad vaikas 2021 m. sausio 24 d. grįžo iš K. (H. K. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. išvyko mokytis į K. E. G. profesinio mokymo centrą, jaunuolis gyvena bendrabutyje). Mokymosi K. laikotarpiu jis yra prižiūrimas tėvo abipusiu tėvų sutarimu, dalyvaujant atvejo vadybininkei. Vaikui grįžus į U., motina jo neieško, nesirūpina, yra nusišalinus nuo vaiko auginimo. Teigiama, kad H. K. numatytas vizitas pas medikus, vaikas valkatauja, kur nakvojama taip pat nėra žinoma. E. T. nurodo, kad jai apie vaiko grįžimą į U. pranešė giminaičiai, kad jis vieną naktį buvo pas senelį, kitą naktį imitavo, kad miega, jo paties teigimu, visą naktį kažkur rūkė. Taip pat giminaičiai pasakojo, kad vaikui paskambino tėvas ir pasakė, kad važiuotų pas močiutę. Vaikinas pas močiutę pasirodė, tačiau labai vėlai ir melavo, jog bendravo su motina ir vėl keliauja pas ją. Paskutinį kartą su vaiku E. T. nurodė bendravusi tik 2021 m. sausio 31 d. H. K. jai pasakė, jog bus pas močiutę, nes jam leido tėvas. Dėl sveikatos problemų vaikas motinai nieko nesakė, tik pranešė, kad eis pas šeimos gydytoją, nes jį užregistravo močiutė. Pas gydytoją nepasirodė, jai asmeniškai skambino pats gydytojas, klausė, kur H.. E. T. nurodo, kad bandė susisiekti su vaiku, tačiau jis neatsiliepė, rašė jam žinutes, tačiau į jas neatsakė ir toliau ignoravo. Apie keistas vaiko dingimo aplinkybes nei močiutė, nei pats pranešėjas su motina nesusisiekė, nepranešė. Gavusi informaciją, kad sūnus dingęs, E. T. nurodo bendravusi su pareigūnais, kurie jo ieškojo. Pagal telefono duomenis buvo nustatyta, kad jis yra D. sodų bendrijoje. Skundą padavęs asmuo nurodo, kad iš savo pusės ėmėsi visų ieškojimo priemonių, skambino, rašė žinutes, su vyru apvažiavo visas įmanomas vietas, kuriose jis galėjo lankytis. Tą patį vakarą, kai buvo paskelbta apie „dingimą“, su H. K. kalbėjo senelis. Vaikas jam pasakė, kad eina pas močiutę, nes skambino tėvas ir pasakė eiti pas ją. Kitą dieną su juo susirašinėjo jos brolis, liepė greičiau pasirodyti. Taip pat su sūnumi susirašinėjo ir kalbėjo jo tėvas. Todėl E. T. daro prielaidą, jog tai buvo klaidingas ir melagingas pranešimas apie vaiko dingimą. Atvykusi vaikų teisių specialistė nesigilino į vaiko dingimo aplinkybes, taip pat ir apie patį vaiką nenorėjo nieko klausytis. Rėmėsi tik pareiškėjo parodymais. Jos bendravimo maniera buvo labai nepagarbi, nemandagi. Specialistė neatsižvelgė ir į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. H. K. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau vadovaujantis BK 93 straipsniu sūnus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant apribojimą 6 mėnesių laikotarpiui, įsipareigojant per šį laikotarpį būti namuose nustatytu laiku (b. l. 10-12). Taip pat pranešti jei kur išvyksta ir be probacijos žinios negali keisti gyvenamosios vietos. Šis sprendimas iš U. probacijos tarnybos buvo perduotas K. probacijos tarnybai. Tačiau apie vaiko atvykimą į U. K. probacijos tarnybai nebuvo pranešta. E. T. manymu, už vaiko dingimą ir informacijos probacijai nepateikimą turi būti atsakingas H. K. tėvas kaip globėjas, su kuriuo buvo sutarta vaiko priežiūra vaikui esant K.. Paminėtina, kad H. K. nebe pirmą kartą buvo ieškomas policijos. Daug kartų nepareidavo namo, taip pat buvo skirtas socialinis darbuotojas ir atvejo vadyba (b. l. 4-8). H. K. buvo įtariamas vartojus narkotikus, padarius narkotinių medžiagų testą gautas teigiamas atsakymas. Taip pat yra prisipažinęs, jog vartoja alkoholį. Vaikas linkęs į nusikalstamas veikas, smulkias vagystes, skolinasi pinigus ir jų negrąžina. Jo elgesys yra ydingas, dažnai meluoja, manipuliuoja, kuria išgalvotas istorijas, atsisako lankytis pas specialistus, yra nevaldomas, dažnai nesukalbamas. Dėl tokio sūnaus elgesio buvo kreiptasi pas psichiatrus dėl pagalbos ir gydymo. Jau nuo mažumės buvo gydomas vaikų raidos centre, tiriamas dėl sutrikusio elgesio. Specialistams H. K. tėvas teigia, kad šiuo metu vaikui nereikalinga pagalba, nes su sūnumi pavyksta susikalbėti, didesnių problemų nekyla, bet kalbant su juo tiesiogiai, tėvas skundėsi vaiko elgesiu. Pabrėžtina ir tai, kad H. K. nėra mažametis (po keturių mėnesių jam sukaks 18 m.), todėl jis jau pats gali atsakyti už savo veiksmus ar netinkamą elgesį. Su mama vaikas bendrauja nenoriai, nepagarbiai, į skambučius ir žinutes neatsako, ignoruoja. Pagalbos dėl vaiko elgesio korekcijos buvo keiptasi į įvairias įstaigas, nors ir buvo bandoma, tačiau tai teigiamos įtakos vaiko elgesiui neturėjo.
Skundą padavęs asmuo E. T. teisme nurodė, kad gavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir Skyrius) laišką, vaiko teisių specialistai su ja nebendravo ir nuodugnaus tyrimo neatliko. Kadangi H. K. yra gimęs (duomenys neskelbtini) metais, todėl nuo šešiolikos metų jis pats yra už save atsakingas. Nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio E. T. ir H. K. tėvas sutarė, kad vaikas gyvens K., ten mokysis, bus prižiūrimas K. probacijos tarnybos. Apie tai, kad 2021 m. sausio 28 d. H. K. išvyko į U. nebuvo žinoma nei skundą padavusiam asmeniui, nei probacijos tarnybai. Apie tai, kad jos vaikas yra U. E. T. sužinojo 2021 m. vasario 1 d. iš brolio E. P.. H. K. buvo nuėjęs pas senelį pabūti vienai dienai. Apie sūnų ir pasibuvimus pas senelius sužinojo iš artimųjų pasakojimų 2021 m. vasario 1 d. vakare. Po 2021 m. vasario 1 d. skambino sūnui, rašė jam žinutes. Senelis paskutinį kartą anūką matė apie 2021 m. sausio 29 – 30 d. 2021 m. vasario 1 d. apie 13 val. jai skambino Skyriaus specialistė. Kadangi dirbo, neatsiliepė. Apie 15 val. E. T. perskambino Skyriaus specialistei. Skyrius nurodė, kad 2021 m. vasario 2 d. motina su vaiku atvyktų į Skyrių, tačiau E. T. nurodė nežinanti, kur yra jos sūnus. E. T. neskambino H. K. tėvui į Klaipėdą dėl dingusio sūnaus, nes tarp šeimų vyksta karai. Skyriaus atstovė privalėjo atvykti pas skundą padavusį asmenį į namus ir išsiaiškinti situaciją. Vaiko ieškojimas pasireiškė tuo, jog ji su vyru dvi valandas važinėjo ir apieškojo žinomas vietas, apklausinėjo sutiktus draugus, rašė pačiam H. K. 2021 m. vasario 1 d. po 20 val., tačiau sūnus su ja nebendravo. 2021 m. vasario 2 d. buvo paskelbta nepilnamečio H. K. paieška, kurią paskelbė tėvas A. K.. E. T. atsisakė skelbti paiešką, nes vaikas nebuvo dingęs. Skyriaus atstovė liepė ieškoti vaiko, todėl A. K. ir skelbė paiešką. E. T. parodė, kad žinojo, jog vaikas nebuvo pas močiutę, jis su ja nebendravo visiškai, tačiau nurodė, kad sūnus nebuvo dingęs, nes giminaičiai su juo susisiekė. Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja. E. T. pripažįsta pareigą rūpintis vaiku, tačiau ji nežino kaip elgtis su sunkaus būdo nepilnamečiu sūnumi.
Atsiliepimas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad 2021 m. vasario 1 d. 9 val. 20 min. Skyriuje buvo gautas pranešėjo A. K. pranešimas apie savo brolio vaiką - H. K., kuriuo niekas nesirūpina. Vaikas nuo praėjusio sekmadienio (2021 m. sausio 24 d.) grįžęs iš tėvo, gyvenančio K. mieste, pas mamą E. T. į U.. Pranešėjui žinoma, kad vaikas pas mamą nebuvo, ji jo neieško, nesirūpina, yra nusišalinusi nuo vaiko auginimo. Vaikui numatytas vizitas pas medikus. Mama vaiku nesidomi, neklausia kur jis yra ir jo neieško. Vaikas valkatauja, kur nakvoja nežinoma. Tikslinant aplinkybes, 2021m. vasario 1 d. Skyriaus specialistė bendravo su vaiko mama E. T.. Nepilnamečio H. K. gyvenamoji ir deklaracijos vieta nustatyta su mama. Mama atsisakė bendradarbiauti, buvo priešiškai nusiteikusi, teigė, kad neieškos vaiko, nežino, kur jis. Kaltino visus ir vaiką jo netinkamu elgesiu. E. T. atsisakė vykdyti savo kaip motinos pareigas ir skelbti sūnaus paiešką tiek telefoninio pokalbio metu, tiek būnant Skyriuje, nors teigė nežinanti, kur yra jos vaikas. Buvo atliktas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 1 priedas - (duomenys neskelbtini) taip pat vertinta Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 2 priedas dėl galimo smurto prieš vaiką t. y. vaiko nepriežiūros (30.1. vaikas patyrė savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos). Skyriaus specialistui prašant, vaiko paiešką paskelbė K. mieste gyvenantis H. K. tėvas. Nepilnametis vaikas atsirado 2021 m. vasario 4 d., atėjo pas močiutę, gyvenančią U. mieste.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Skyriaus atstovė R. G. nurodė, kad šeimai atvejo vadyba yra nutraukta. E. T. pati sau prieštarauja apie vaiko buvimo vietą. Ji aiškiai išreiškė poziciją Skyriui ir atsisakė skelbti sūnaus paiešką, buvo nusiteikusi priešiškai. Sūnaus paiešką E. T. atliko po oficialios paieškos paskelbimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Šiuo atveju E. T. yra nubausta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymą. ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį užtraukia kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimas. Nagrinėjamu atveju E. T. nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji nutarime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis pažeidė CK 3.155 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 4 punkte, 20 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnio 2 dalyje ir 10 dalyje numatytas nuostatas, nes nevykdė savo kaip motinos pareigų. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 4 punkte, 20 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnio 2 dalyje ir 10 dalyje numatyta: nepriežiūra – tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ar už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai. Skurdas dėl objektyvių priežasčių nelaikomas nepriežiūra; Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto. Draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką; Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti; Vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
E. T. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo neigia ir savo skundą grindžia aplinkybėmis, jog skundžiamas nutarimas yra surašytas vienašališkai, informaciją gavus tik telefonu ir iki galo neišklausius skundą padavusio asmens pateiktos informacijos dėl susidariusių aplinkybių. Iš 2021 m. vasario 4 d. Nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas (b. l. 14-15) matyti, kad nutarime nusižengimo padarymo vieta, data, laikas bei pačio pažeidimo esmė yra suformuluota aiškiai, išvardijant kokie teisės aktai buvo pažeisti, taipogi nurodant kaip konkrečiai nutarime nurodomų teisės aktų pažeidimai pasireiškė. Nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, nurodoma kaip pasireiškė E. T. neveikimas, kad ji, būdama nepilnamečio H. K. motina ir įstatyminė atstovė, nežinodama kur yra jos vaikas, atsisakė skelbti vaiko paiešką, jo neieško, nesirūpina ir yra nusišalinusi nuo sūnaus auginimo. Nutarime nurodytas aplinkybes patvirtina 2021 m. vasario 1 d. Skyriuje gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog 2021 m. vasario 1d. telefonu pranešėjas A. K. pranešė apie savo brolio vaiką H. K.. Pranešime nurodoma, jog vaiku niekas nesirūpina, kad vaikas yra grįžęs į U., pas mamą nėra buvęs, valkatauja, kur būna naktimis nėra žinoma. Mama neveda vaiko pas medikus, nepriima jo į namus. Kur yra vaikas, neaišku (b. l. 16); 2021 m. vasario 2 d. Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog 2021 m. vasario 1 d. 13 val. buvo bendrauta su vaiko motina E. T.. Telefonu E. T. Skyriaus atstovei nurodė, kad ji nežino, kur yra jos sūnus. Sūnus būna tai pas vieną dieduką, tai pas kitą. Vaikas turėjo eiti tą dieną pas gydytoją, tačiau kur jis yra, motina nežinojo. 2021 m. vasario 2 d. E. T. atsisakė skelbti savo sūnaus H. K. paiešką (b. l. 17-19); 2021 m. vasario 2 d. tarnybinis pranešimas dėl E. T. konsultavimo, kuriame nurodyta, jog 2021 m. vasario 2 d. Skyriuje buvo konsultuota E. T. dėl sūnaus H. K.. E. T. nurodė žinanti, kad jos sūnus grįžo į U., tačiau kur tiksliai jis yra - negalėjo įvardinti. Moteris kviesta į Skyrių gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Pokalbio metu tiek telefonu, tiek Skyriuje moteris atsisakė skelbti vaiko paiešką, ieškoti savo sūnaus. Buvo nusiteikusi priešiškai, atsisakė rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi, kaltino kitus ir vaiką dėl jo netinkamo elgesio (b. l. 21); 2021m. vasario 9 d. tarnybinis pranešimas dėl E. T. konsultavimo, kuriame nurodoma, jog E. T. dėl sūnaus H. K. konsultuota 2021 m. vasario 4 ir 8 dienomis. Moteris nukreipta pas psichologą dėl bendravimo, santykių su sūnumi gerinimo, kadangi su vaiku nebendrauja, kartais susirašo SMS žinutėmis. Vaikas perduotas tėčiui (b. l. 22); 2021 m. vasario 4 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodoma, jog H. K. į U. grįžo prieš savaitę. Atvažiavęs ėjo pas dieduką, ten buvo tris dienas. Vėliau buvo pas močiutę, draugą. Pas mamą eiti nenorėjo, nes su ja ir patėviu nesutaria. Kol gyveno pas tėtį, su mama bendravo retai, ji jam nerašė. Prieš išvykdamas į K. dvejus metus gyveno pas močiutę. Skyrius, įvertinęs faktines aplinkybes, nustatė vaiko nepriežiūrą, vaiko motinos negebėjimą padėti vaikui spręsti problemas ir (nesugebėjimą) suvaldyti situacijos, kuri kelia grėsmę vaikui (b. l. 23-28); Vaiko situacijos aptarime su vaiko atstovais pagal įstatymą nurodyta, kad 2021 m. vasario 1 d. E. T. nežinojo, kur yra jos sūnus H. K., 2021 m. vasario 2 d. atsisakė skelbti vaiko paiešką, 2021 m. vasario 3 d. teigė vis dar nežinanti, kur yra jos sūnus (b. l. 30-31). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 24 d. iki 2021 m. vasario 4 d. nepilnamečio H. K. tėvai nežinojo, kur yra jų nepilnametis sūnus, jo buvimo ir nakvynės vietos. E. T. neigia savo kaltę padarius administracinį nusižengimą motyvuodama tuo, jog iš savo pusės ėmėsi visų paieškos priemonių, skambino, rašė žinutes sūnui, su vyru dvi valandas važinėjo ir apvažiavo visas įmanomas vietas, kuriose galėjo lankytis jos sūnus, tačiau teismo posėdžio metu pripažino faktą, jog atsisakė skelbti sūnaus paiešką, nurodydama, jog vaikas nebuvo dingęs, su juo bendravo giminaičiai. Skunde nurodomos aplinkybės ir E. T. teismo posėdžio metu duoti parodymai yra prieštaringi. Nors skundą padavęs asmuo pripažįstą savo kaip motinos pareigą užtikrinti vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių patenkinimą, tačiau savo neveikimu, t.y. atsisakymu skelbti paiešką tikslu nustatyti tikslią vaiko buvimo vietą, sukėlė pavojų vaiko gyvybei ir (ar) sveikatai. Nepilnamečiui H. K. grįžus į U., E. T. kaip vaiko motina ir jo įstatyminė atstovė, su kuria nustatyta vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, 2021 m. sausio 31 d. sužinojusi apie savo vaiko grįžimą į U. nesirūpino savo sūnumi, jo tinkamai neprižiūrėjo, nežinojo jo buvimo vietos. Tokiais savo kaltais veiksmais skundą padavęs asmuo vengė imtis visų įmanomų priemonių nepilnamečio H. K. buvimo vietai nustatyti, todėl neužtikrino vaiko saugumo ir priežiūros.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad E. T. 2021 m. vasario 1 d., 00 val. 00 min., kaip nepilnamečio H. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina nepanaudojo savo motinos valdžios sūnaus atžvilgiu, tuo pažeisdama CK 3.155 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 4 punkte, 20 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnio 2 dalyje ir 10 dalyje įtvirtintas vaiko teises ir tėvų pareigų vykdymą. Priimant nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-132-2021, E. T. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Tokių aplinkybių nenustatyta ir teisminio nagrinėjimo metu. Nusikalstama veika žala nepadaryta.
Teismas, vertindamas išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. vasario 4 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. VVTAIT-ANR_N-132-2021 nepakeistą ir E. T. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 646 straipsniai).